Pirkome sodyba su tvenkiniu. Tvenkinukas nemaþas ir graþus, bet apaugæs þolëmis ir jauèiasi nemaþai dumblo. Norëtume á iðsivalyti, kad butu galima ir pasimaudyti. Labai praðau, paraðykite, kas sussidûrëte su tvenkinio valymu. Neásivaizduoju kaip tai daroma ir kiek kainuoja?

Ta pati bëda ir pas mus - prûdas yra o mauditis negalima. Að girdëjau kad yra kaþkokis þuvys - amûrai, kurios þoles ir dumblus valgo ir gan greit suvalgo viskà, tik kur jø gaut? Ir ar negalima kaip nors kitaip greièiau tai padaryt?

Yra tokios þuvys, tik girdëjau, kad labai brangios. Lietuvoje kaþkoks ûkis jas augina, bet net neþinau kur. Dar þoles kramsnoja karosiukai, bet jø reikëkø labai daug suleisti.

o kas zinote kai tvenkynio vanduo buna visada rudas kaip sudrumstas.. ka reikia daryti kad butu svarus?

ir mes perkam ðalia tvenkinuko.. labai nedidelio... purvinas jis, bet dabartinis ðeimininkas sakë jog domëjosi.. tai jo iðvalymas apie 10000 kainuotø... ten keturi sklypai rigojasi su juo.. tai reiktu i keturias dalis dalint.. bet vistiek nemaþi pinigai.. o be to nelabai ten ir pasimaudysi, gal kadanors

tik að svaigstu apie vandens lelijas savo pakrantëj.. kaþi kokio vandens joms reikia

I mano virs 100 kv.m.kudra suvestas lietaus vanduo nuo stogu ,daugiau jokio papildymo.Prileista nemazai karpiu ir lynu,tai vanduo pastoviai stipriai drumstas.Vandens lygis metu begyje svyruoja apie 0,5m.Pasodinau ezerines lelijas-auga visai neblogai,augimviete po truputi pleciasi.Kol buvo tik jos-atrode grozio virsune,bet pasodinau hibridines-ir ezerines nublanko.Be to ir vegetacija hibr.pradeda zymiai anksciau:jau nemazai lapu pasieke vand.pavirsiu,o ez.dar nematyti.Hibr.minusas-dauginasi kaip pasiute,nespeju sienauti,tai siemet pastelkiau balt.amurus.ziuresiu kas gausis.Be to savaime paplito nykstukine lelija[irasyta i lr raud knyga]-irgi puikiai jauciasi.

Kur pirkai amûrus? Kiek mokëjai? Kiek jø suleidai?

Amurus augina keli zuvininkystes ukiai.As pirkau esanciame prie kelio Jonava-Zasliai apie 20-30km nuo Jonavos.Iskart uz kaimo Stabintiskes prasideda ju tvenkiniai.Kaina 30Lt uz kg.I kg ieina 14-15vnt,Vieno svoris apie 70gr ,bet garantavo,kad iki vasaros pabaigos bus ne maziau 0,5kg.Siuo metu jau viska pardave.as dabar ne namie-neturiu su savim firmu adresu ir telefonu.Jei domina-pokeliu dienu galesiu parasyti.Kita savaite vaziiuosiu i Islauza ,pirksiu ersketuku.Beje,Islauze buvo ir amuru.ir baltuju placiakakciu-nuostabi zuvis-minta vandens drumzlemis:filtruoja is jo smulkius dumblius ir pakibusias detrito[dumblo] daleles.

Labai aèiû uþ atsakymà. Kai vaþiuosi á Iðlauþà, uþmesk aká ar ten dar yra amûriukø. Ir labai norëèiau tikslaus adreso bei telefonø. Ið anksto dëkoju

AB'Islauzo zuvis".Mob.868526971.Turejo:amuru,placiakakciu,lynu,ivairiu veisliu ersketu,karpiu. Kaisiadoriu raj."Laukystos zuvininkyste".Turejo:amuru,karpiu,visokiu karosu,rudeni tures lydeku.Darbo tel.; 8 346 44402 .Mob.861464876. UAB'Raseiniu zuvininkyste'.Mob 842870376. Ivisus tris ukius reikia vezti savo tara. Turiu gerokai daugiau firmu,bet siemet kontaktavau tik su trimis minetomis.Telefonu gali suzinoti viska<bendrauja kulturingai<parduoda nuo mazytes zuvytes iki toniniu kiekiu.Avarinis variantas:gali pirkti bet kuriame prek.centre.Mano kaimynas pirko Maximoj 3
apdauzytus,zaizdotus amurus.Vienas pokeliu dienu pastipo 2 du isgyveno ir net perziemojo.Jai dar kas idomu-klausk,tik neprizadu operatyvaus atsakymo.Beje,esu ir as pirkes is parduotuves[karpius]mano visi pastipo.

Nuosirdþiai dëkoju uþ iðsamø atsakymà.
Mano þuvø reikalas laikinai sustojo, nes rytoj atvaþiuoja tecnika gilinti ir valyti tvenkiná. Matau, kad esate patyræs þuvø auginime. Labai norëèiau ateityje pasikonsultuoti Beje, koks jûsø tvenkinio gylis? Skaièiau, kad amûrams reikia 3-4 metrø.

Giliausioje vietoje apie2,5m[vadinamoji ziemojimo duobe],kitur nuo1iki0,5m.Literatura siulo ne maziau2m.,yra daug nuomoniu,kad turi buti ne maziau 3-4m.Gylis nera esminis sekmingo perziemojimo faktorius kaipo toks.Tiesiog kuo didesnis gylis-tuo silciau ir tuo didesne istirpusio vandenyje deguonies atsarga , kuria uzzalus atnaujinti betechniniu ppriemoniu yra problematiska.Sugebant palaikyti siluma ne maziau 4-7laips.[ivairiu saltiniu duomenys skiriasi]ir reikiama deguonies kieki,per akis butu ir 1m.Tvenkinio valymas mechaninemis priemonemis daug naudos neduos-dumblo konsistencija ttiek svelni ir nestabili,kad sujudinusdidesne dalis greiciausiai pasklis vandenyje ir paskui vel nuses ant dugno. Gal reikala pagerins tankiai suzelusiu augalu saknys, siek tiek surisancios dumbla. Zuvu ukiai nuleidzia vandeni, padziovina ir sukietejusi pasalina.

Kasëjai sakë, kad jie pirmiausia nusiurbs vandená o tik paskui jau kasios. Neþinau, kaip pavyks surankiot karosiukus. Pas mane ju nedaug ir smulkûs, bet vistiek kaþkaip gaila. Labai gaila ir augalø. Sunaikins viskà. Ar auga pas jus ajerai? Sako, kad jie labai skaidrina vandená. Manoma, kad kur auga ajerai, tai drasiai galima ið tos balos gerti vandená. Teisybë ar mitas?

nepasakyciau, kad ajerai labai skaidrina vandeni, nebent visa tvenkini apsodintum plius, jie greitai auga, paskui teks pacius ajerus rauti lauk, kaip pikzoles, o ju saknys giliai iauga bandziau

Del ajeru mano nuomone sutampa su Giselle.Del karosu-mano nuomone tai ichtiologines siuksles ir gaileti ju neverta .Del nepaprasto gyvybingumo.vislumo.nereiklumo nukonkuruoja visas karpines zuvis,o pacios del maisto trukumo lieka pirsto dydzio neuzaugomis.Bet esminis minusas[IMHO]-visa sita amzinai alkana gauja pastoviai knisa dumbla,kad rastu maisto ir vanduo niekada nebus skaidrus[nebent anksti pavasari,koljie dar miega]. Visko kasejai neturetu sunaikinti:skaiciau,kad Kaune buvo valomas tvenkinys nuo dumblo ir augalu-tai sudraskytu saknu likuciai taip pasdaugino,kadtvekinys tapo dar labiau uszeles,nei pries valyma.Tai po to prileido amuru.

Tai va, iðrausë man tvenkiná. Baisu þiûrëti Praðëm tik iðsemti dumblà ir vos pagilinti. O kasëjà ákvëpimas pagavo, tai kad prasineðë... Dabar turim baisinæ tuðèià duobæ. Aplink riogso kalnai þemiø ir dumblo. Apie augalus, tai jau tyliu - neliko nei þymës. Karosø pririnkau gerus du kibirus. Kaip nujausdama, kad nieko ið jø gero, atidaviau kaimynui.
Dabar paklausiu. Kadangi pradedu tiesiog nuo nulio, tai kokias þuvis leisti pirmiausia? Aiðku ne ðiandien, bet kai jau bus galima.

Kas augtø greitai ir be vargo?
Ar apsimoka lynus auginti?
Kas geriau - lydeka ar erðketas?

Gal galitëtumët ámest kokià nuorodà apie þuvø auginimà, nes nieko doro neradau

Didelis gylis tai nemazas pliusas zuvu auginime:prasiplecia ziemojanciu zuvu asortimentas.Uzpylus vandeni reiketu palaukti bent menesi,kol uzsiveis maisto zuvims.Sis procesas labai paspartes ir pageres ,jei is kaimyno kudros atnesit bent keleta kibiru vandens,tik paklauskit ar nesirgo ju zuvys.Nesti reiketu is rimtu zuvu[arba veziu] gyvenamos kudros.Karosu buvimas-ne rodiklis-jie nebijo jokiu ligu.Izuvinti galesite tik pernykstemis zuvytemis arba siumetukais-didesnems neuzteks maisto,nebent sersit papildomai.Vasara uodai,laumzirgiaiir kt.sudes kiausiniu ir kitamet turesit pilnavercio maisto.Artimiausius pora metu neperkraukit kudros.Literatura rekomenduoja:neseriant papildomai-10 reproduktyvaus amziaus karpiu/100kv m.Aisku,mailiaus-keliasdesimt kartu daugiau.Mano virs 100kv.m. 4metu senumo kudroje puikiai gyveno virs 70 suaugusiu karpiu-be papildomo serimo.Kam pasakau-netiki.Aisku,vanduo maudymuisi netiko.Greitai ir be vargo auga karpiai;musu salygomis geriau zvynuotieji-atsparesni ligoms,geriau ziemoja.Jeigu lynus auginsit pardavimui-neapsimoka-labai letai auganti zuvis.As auginu sau,nes labai skani ir nereikli,neblogai dauginasi.Lydeka nusileidzia ersketams beveik visais atzvilgiais.Visu rusiu ersketai labai skanus ir labai greitai auga kudros salygomis.Duomenys apie ziemojima kudroje-nevienareiksmiai.IMHO sterle pakankamai gilioje kudrojr turetu perziemoti.tuo labiau,kad jiziema nesimaitina kaip ir karpines zuvys.Patarciau siemet apsiriboti karpiais -pernyksciais arba siumetukais,odar geriau truputi vienu,truputi kitu.Nuorodu nekaupiu-nera prasmes,nes viskas ka perskaitau-sedi galvoj,be to nesu ichtiologas-profesionalas.tai mano hobi.Lietuviskame internete nieko nerasit,as ganausi rusiskame.Ne i tema:kol ner vandens-isbetonuokit ilipimui i vandeni laiptus,arba suvirinkitmetalinius .Nors jeipas jus smelis ar zvyras-tai neaktualu.

Labai aèiû uþ atsakymà Viskas praaiðkëjo, nes tiesiog neþinojau nuo ko pradëti. Eisiu ir að pasivaikðèioti po rusiðkus puslapius. Ar lengvai savo lynus pagaunate? Skaièiau, kad juos labai sunku suþvejoti. Ar daug pirkote erðketukø ir kiek jie kainuoja?

Lynus pirkau ukyjeuz moletu pries 2ar3 metus<kaip buvo po 200-300gr.,taip ir liko.Vis ruosiuosi i Islauza dideliu lynu ir ersketuku,bet pirma noriu padaryti biologini dumblo salinima ir vandens valyma,otam vandens T rekomenduojama virs 15laipsniu.Tai kol sulauksiu silumos,jauciu liksiu be zuvu.Telefonu kalbejau su Islauzu-jie uz delno dydzio ersketuka nori 20Lt,riskia 1kg bus apie 200lt.Tai jei pirksiu,tai pora i dekoratyvini baseineli auks zuveliu kompanijos paivairinimui.Orudeni perkelsiu ididesne kudra_bus eksperimentas kaip ziemoja.

Neisivaizduoju, kaip galima biologiðkai iðvalyti dumblà. Vandens valymui þinau, kad pila kaþkokius preparatus. O kaip su tuo dumblu? Ar já suskaido ar suriða?

Nezinau ir as ir nesu isitikines,kad pavyks,tuo labiau,kad nesenai panasus eksperimentas baigesi prastai.Smulkiau:"Senuku" "Kikoje" paklausiau,galturi biologiniu priemoniu nuskaidrinti vandeni nepilnai 10kub.m.dekoratyv.baseinelyje ,tokiu,kad nepakenktu nei menkiausiam vabaleliui ar augaleliui.Uztikrino,kad turi:0.5litro nuskaidrina 10 kubu.Ipili,ismaisai ir keliu valandu begyje drumzles[iskaitant ir dugno dumbla]agreguoja i granules,kurias isplaukusias i pavirsiu,isgaudai gra.bsteliu.Zmona siam reikalui paaukojo gabala medziagos milimetrinem akutem,padariau graibsteli ir ir atlikau,kas nurodyta etiketeje.Pardaveja ir instrukcija nemelavo del 2 dalyku:vanduo labai nuskaidrejo irvisa gyvastis sveikutele.O su drumzlemis prastai-jos agregavo i amorfinius ,lengvai subyrancius nuo prisilietimo dribsnius,prasikosiancius atgal ivandeni per milimetrini sieteli.Teko graibyti nuo pavirsiaus su kibiru.Blogiausia,kad tu dribsniu iskilo ne daugiau 20%,kiti nusedo i dugna ir paslepe visa mano akmenu ir akmeneliu grozi irdabar per idealiai skaidru vandeni matau tik juodai pilka apie2 cm storio nuosedu sluoksni.Is piktumo melynuoju,baigiu pasiust ir laukiu kada vanduo susils iki 15laipsn.Tada issitrauksiu kita "stebuklinga"priemone-pardutuveje prisieke,kad specialiai tam sukurtu bakteriju misinys maitinasi drumzlemis ir net mielai ryja dumbla-gali sumazinti 10ar 20cm storio per metus.jei tai tiesa-po 2-3metu maudymosi kudroje vaiksciosiu per svaruteli zvyriuka ,o baseinelyje po poros savaiciu matysiu kiekviena akmenuka dugne.Viltis-durniu motina.

Jo... geras nuotykis Að irgi þvalgiausi á tà preparatà kur vandená valo. Gerai, kad papasakojai. Þinosiu kas ir kaip. Bûtinai paraðyk kaip seksis su ta kita priemone. Lauksiu rezultatø

Tur but negreitai parasysiu-vanduo nespejo susilti,o jau ateina najas atsalimas vsai savaitei.Tiesa,neatsakiau ar lynai lengvai gaudosi-kaip kada,ner garantiju,kad panorusi bet kada turesi.As savu negaudau,gaila,visai nepaauge.O apie kova su dumblu informuosiu,kokie rezultatai bebutu.

kiek kainuoja ðita priemonë, kaip vadinasi, gal didesniam tvenkinukui bus l. brangu?
ar su amûrais sugyvena?

Mokejau apie 80 Lt.Vadinasi"SEPTIC GOBBLER".Parasyta,kad nekenkia augalijai ir gyvunijai.Vienas pakelis[226.8gr.] isvalo 800 kub. m. vandens.Parduotuveje mielai duoda paskaitineti anotacija ir pamastyti.Kaip sugyvena su amurais neparasyta,bet raso,kad bakterijos sunaudoja daug deguonies,todel zuvys gali justi jo trukuma, bet nemanau,kad tai liecia tokia atsparia karpine zuvi,kaip amuras. Manau,kad tai labiau aktualu ersketams,veziams,lasisinems ir pan.Labiausiai mane suzavejo,kad ryja ne tik dumbla,bet ir pernykscius lapus.

dël pernykðèiø lapø, eisiu pirkt

Visiems,kam aktualu.Kaip zadejau,pasakoju apie"SEPTIC GOBBLER"panaudojimo rezultatus.Palaukiau kol vandens t-ra pasieke 20*C,ipyliau beveik triguba doze GOBBLERIO [parduotuveje sake per daug nebuna].Per savaite jokiu pokyciu-nei vanduo praskaidrejo,nei dumbla suvalge,nei pernykscius lapus.Dar po savaites ipyliau beveik dviguba doze,eina 4 diena,rezultatas tas pats,t.y.=0.Matyt kitaip ir nebus,tikiuosi,kad tie milteliai brokuoti.Planuoju pirkti kitoje parduotuveje ir pakartoti is naujo,nors vilties mazai.Pasodinau lelija,palauksiu kol isisaknys ir leisiu auksines,tegul aklimatizuojasi,nes vasara netruks praeiti,o laukia ziemojimas.Be to bandysiu gauti vandens salotu ,hiacintu-jie stipriai skaidrina vandeni.O del dumblo vistiek ka nors sugalvosiu.
Papildyta:

MELDA,kaip sekesi su GOBBLERIU,gal geriau negu man?

Lenora,kaip laikosi kudra po valymo ? Gal jau zeldinama ir apgyvendinama?

O kokia minimali kudra isileisti keliems karpiams gal dar kokia kitai zuvelei, kad ziema neuzsaltu iki dugno. Sklypas nedidelis 10,3 aro, dabar lipdom namioka, ir reikia paplanuoti teritorija. Noretusi kazko tokio

Nieko gero su ta mano kûdra Niekaip dar nesutvarkome krantø. Paguoda tik, kad jau galima pasimirkyti per karðtá
Aèiû, kad paraðei apie dumblo valymà. Labai gaila, kad pinigai tiesiogine prasme, tiesiog á balà.

Sveiki, Saunieji Kudrininkai,

Tik siandien radau jusu forumeli (iki siol rasydavau i "tvenkinio irengimas" ir matau, kad tikite stebuklais ir vargstate su kudriomis, kaip tikri lietuviai

Pradziai prisiminkime viens paprasta tiesa: GAMTOJE NIEKAS IS NIEKUR NEATSIRANDA (net vaikai ) IR NIEKAS NIEKUR NEDINGSTA.

Remiantis siuo mases ir energijos tvermes desniu, jusu kurdoje vyksta stai kas: i kudra patenka maisto medziagu (lapai, pavirsinis nuotekis, o su juo - dirvos erozijos produktai, trasos nuo vejos ar darzo ir visa kita). Sios maisto medziagos "maitina" jusu kudros ekosistema, t.y. organines medziagas iki mineraliniu skaido bakterijos (ir jusu pamegtas "Septic gobbler", kuris siaip jau skirtas dumblo (t.y. ð...) skaidymui kanalizacijos septikuose), mineralines medziagas isisavina augalai (makrofitai ir FITOplanktonas, kuris gali sukelti "vandens zydejima"), augalus ryja gyvunai (makrofitus ir siulinius dumblius - sraiges ir pvz., amurai, o FITOplanktona - ZOOplanktonas), o amura veliau ir jus patys galite issikepti - skanus, bjaurybe....
Kol maisto medziagu nera per daug, teisingai irengta ir funkcionuojanti kudros ekosistema sugeba jas "suvirskinti" be didesniu isoriniu pokyciu (uzzelimo, "vandens zydejimo", deguonies deficito ir zuvu dusimo, aktyvaus dumblo iskilimo i pavirsiu ar nusedimo i dugna, etc.). Kai ekosistemoje maisto medziagu per daug, pasireiskia procesai panasiai, kaip ir apsivalgiusiam zmogui. Aisku, tokiu atveju butu kiek nekuklu sneketi apie gera vandens kokybe, saugu maudymasi ir pan.

Nors kiekviena kudra turi savu problemu (eutrofikacija, uzdumblejimas, vandens zydejimai ir t.t.), kurias reikia nustatyti vietoje ir parinkti optimalias ju sprendimo priemones (nuo augalu biofiltro pasodinimo iki kurdos padininimo, pagilinimo ar dumblo isvalymo), pateiksiu kelias pagrindines rekomendacijas, atsakysiancias i dali jusu siame forume aptariamu problemu:

Vandens kokybe labai priklauso nuo teisingo kudros irengimo;

Visada yra pigiau kudra teisingai irengti, negu po keleto metø rekonstruoti jau irengta kudra, suniokojant jau sutvarkyta aplinka;

Butina uztikrinti kuo masesne maisto medziagu prietaka ir minimalizuoti dirvos erozija kudros tiesiogines prietakos baseine;

Uzuot tikejusis, kad iskastas kudros "krateris" pats apaugs reikiama augalija bei uzsiveis reikiama gyuvunija, kudroje reikia sukurti "teisinga", visas trofines grandis apimancia ekosistema, kuri veliau galetu "suvirskinti" maisto medziagu prietaka ir palaikyti gera vandens kokybe.

I kudra ikritusius lapus, zole ar kt. yra lengviau isgriebti dar rudeni ar pavasari, nei tiketis, kad mostelejus burtu lazdele (ar ipylus 3x didesne doze bakteriju ir palengvinus pinigine 300 Lt (geriau juos investuoti i ) si organika pati isnyks.

NIEKADA kudroje nenaudokite chemijos, skirtos "melyno vandens" baseinams - ji gali tureti neprognozuojamu pasekmiu jusu kudros ekosistemai. Su chemija ir bakterijomis karpiu tvenkiniams, pardavinejama zooparduotuvese, irgi reikia elgtis atsargiai.

Avariniu atveju, mazesnes kudros vandeni galima filtruoti baseinams skirtais smelio ar porolono filtrais (TIK NEDEKITE JOKIOS KITOS JIEMS REIKALINGOS CHEMIJOS!!!)ю

Ir dar... NEKASKITE KETURKAMPIU KUDRU (ju vaizdas mane varo i nevilti) IR NEVEISKITE JOSE KARPIU, JEI NORITE MAUDYTIS (kudrose jie baisiai drumscia vandeni, tad Kaledini ir Velykini karpi geriau suzvejoti Maximoje:)

Gero Jums kudrinejimo!

Ausrys

Apie SEPTIC GOBBLER galite paskaityti èia http://www.mkds.lt/pirmas.php?id=8

Paskambinau i viena kita zuvu veisinikystes ferma del amuro, bet sako kad siemet jau pramiegojau amurus, dar sio menesio pradzioj turejo ir jau nebeturi. Labai gaila kad reiks laukt rudenio. Gal kas turi per daug amuru mielai priglausciau, turiu jiems daug zoliu

Pabandyk paskambinti i UAB"Raseiniu zuvininkyste" mob. t.8 428 70376,arba AB'Karpis|Marijampoles raj.] mob.t.8 614 09635.Kalbejau su jais pernai birzelio men., tai sake,atvaziuok,prekiaujam nuo ziemos iki ziemos.Blogiausiu atveju padaryk kaip mano kaimynas-nupirko 3 vnt. po 0,5 kg is Maximos.Vienas pastipo,kiti du perziemojo ir sauniai darbuojasi antri metai.

Pries kokius 5 metus,kai susidomejau tvenkinine zuvininkyste,kazkuriame zinyne radau,kad ne daugiau 2000 karpiu i 1 hektara,t.y.2 karpiai i10 kv. m. jeigu neseri papildomai.Bet as jau buvau pries kelis menesius i 100 kv.m.kudra ileides virs 80 karpiu,didesniu uz delna.Jie puikiausiai isgyveno be serimo ir augo 2 metus,kol viena salta ziema neisduso,o tiksliau nenusinuodijo puvancios augmenijos irimo produktais.Mat mano kudra buvo apsupta didziuliu medziu ir krumu ir rudeni prikrisdavo baisiai daug lapu.Beveik visos karpines zuvys baisiai knisa dugna,del ko vanduo pastoviai labai drumstas ir prastai atrodo,todel ju laikomas nedidelis kiekis,o jei laikoma dekoratyviniame baseinelyje,tai dugnas ispylamas stambiu frakciniu zvyru,geriausiai perplautu;tik ne skalda,nes jei bus dugniniu zuvu-jos gali susizeisti.Beje,ziemojimui karpiams reikalingas gylis>1.5 m.Karosai pas maneæ ziemojo 0,5m gylyje,bet jie turejo dar tiek pat dumblo.

Negi tu zoliu jau tiek baisia daug, kad KUDROJE kovoti su zole butini amurai? Kiek ju ruosiates leisti?? Maciau panasia situacija pries kelis metus Moletu raj. zmogelis turejo kudroje zoliu, supyko ant ju viena diena, ileido amuru ir.... jau kita vasara stveresi uz galvos ir kviete mane konsultuoti, kaip jam atsikratyti vandens zydejimo...
O zydejo kudra geriau uz Kursiu marias rugpjuti.
Taigi, kaip ja minejau: gamtoje niekas niekur nedingsta, tiesiog zoleje sukauptas maisto medziagas amurai atpalaidavo i vandens mase ir jas pasiciupo fitoplanktonas, del to vanduo sekmingai "suzydejo" ir 4-5 aru kudra pasidare niekam tikus keliems sekantiems metams, kol subalansavome jos ekosistemos pusiausvyra.

ZODZIU, JEI TURITE ZOLES IR IESKOTE MEILES , TAI DAR NEREISKIA, KAD JUSU KUDRAI REIKIA AMURU

SEKMINGO KUDRININKAVIMO!
Ausrys
Papildyta:



Skriaudete jus tuos karpius cielus 2 metus ir tiek O puvanciais lapais ir augmenija dar niekas nenusinuodijo: tiesiog yranti (chemi6kai tariant, oksiduojama) organika is vandens pasisavino visa istirpusi deguoni, kurio nebeliko gausiai vargsu karpiu seimynelei...

GALVOJANTIEMS APIE 1 ARO (100 M2) KARPIU KUDRA PRIE NAMU, PATARCIAU PAMASTYTI, AR SI DRUMSTA BALA TIKRAI BUS NEIKAINUOJAMAS ISPUOSELETO SODYBOS LANDSAFTO AKCENTAS. AS TOKI REISKINI KARTAIS BANDAU LYGINTI SU TVARTU....

SEKMES!
Ausrys

[quote=Ausras,2007 05 30, 09:25]
Negi tu zoliu jau tiek baisia daug, kad KUDROJE kovoti su zole butini amurai? Kiek ju ruosiates leisti?? Maciau panasia situacija pries kelis metus Moletu raj. zmogelis turejo kudroje zoliu, supyko ant ju viena diena, ileido amuru ir.... jau kita vasara stveresi uz galvos ir kviete mane konsultuoti, kaip jam atsikratyti vandens zydejimo...
O zydejo kudra geriau uz Kursiu marias rugpjuti.
Taigi, kaip ja minejau: gamtoje niekas niekur nedingsta, tiesiog zoleje sukauptas maisto medziagas amurai atpalaidavo i vandens mase ir jas pasiciupo fitoplanktonas, del to vanduo sekmingai "suzydejo" ir 4-5 aru kudra pasidare niekam tikus keliems sekantiems metams, kol subalansavome jos ekosistemos pusiausvyra.

ZODZIU, JEI TURITE ZOLES IR IESKOTE MEILES , TAI DAR NEREISKIA, KAD JUSU KUDRAI REIKIA AMURU

SEKMINGO KUDRININKAVIMO!
Ausrys



Tikrai zoliu per daug, ir dabar ten tikriausia zydi ar kaip ten vadinasi, visas pavirsiu mazais zaliais lapukais paklotas, ten jau panaseja i pelke, nors vanduo pakankamai skaidrus (po tais lapukais) taip palikt tikrai nenoriu.
o del amuru tais numeriais skambinau, ta pati sako (per velu) o maximoj kiek klausiau tai irgi nera. As nenoriu ju ten daug prileist, gal kokius du ar tris, ir tegu dziaugiasi jie ten. (tik reik kazkur surast)

Paieskojau duomenu apie nedideles dekoratyvines kudras.Zinios tokios:karpiu kudros plotas >7,5kv.m.,gylis>1,5m.Jeigu karpiai ten neziemos,gylis gali buti mazesnis,bet ne<0,5m,nes sauleta diena vanduo gali perkaisti.1 karpiui priklauso ne maziau2,5kv.m. vandens pavirsiaus ploto.Dekoratyvinems zuvytems vand.pavirsiaus plotas>4 kv.m. Zuvyciu kiekis: 1 kv. metrui-2,5cm zuvytes ilgio.Mano nuomone zuvyciu kiekis cia smazintas kelis kartus.Kitame zinyne:10-15cm ilgio zuvytei ne maziau 50 litru vandens.Manau,kad paskutiniu atveju tvenkinelis bus stipriai perkrautas ir be papildomo serimo bei priverstinio filtravimo technikos nebus galima issiversti.

Kaunieciai,gal kas zinot,kur Kaune prekiaujama vandens augalais?Domina vand.hiacintas,vand.salotos,agaras.

Sveiki, kudrininkai,
Smagu, kad atsirado patarejas Ausrys Matosi, kad ismanai situos reikalus. Tai dabar jau ir as paklausiu- pirkom sodyba su bala (ta bala siuo metu labai nedidele).Planuotume ja isdidinti iki 300 kv/m . Ar turi dumblejimui itakos gylis ir dydis??? turim po ranka tecnika iskasancia labia giliai(lyg tai iki 9 metru gylio).Jeigu kazko nesupainiojau. Noretume tokios kudros, kur ir zuvele cirksinimui paauginti ir prasiplaukti saulei kylant. Kiek skaitineju, tai suprantu kad isirengti toki dalyka nelabai imanoma??(turint omenyje ppinigine verte proto ribose). Kokia tavo nuomone butu??

Itariu, kad cia kalbama apie dekoratyvinius BASEINELIUS dekoratyviniams (raudoniems, beltiems, margiems etc.) karpiams. Jei norite baseinelio - 7.5 m2 ir 1.5m gylio tikirai gerai, taciau nezinau tie subtropiku karpiai atlaikys iskrypusia Lietuviska ziema su temperaturos variacijosmis nuo +10 iki -30 per 2-3 savaites.

Jei kalbate apie kudra, siulyciau kasti bent 2-3 aru ir ne 1.5, o 3 m gylio. TEISINGAI irengta ir PRIZIURUIMA, tokia kudra puikiai tiks maudynems arba karpiu veisimui (nors jie puikiai veisiasi Maximoje ).


Papildyta:

Tikrai zoliu per daug, ir dabar ten tikriausia zydi ar kaip ten vadinasi, visas pavirsiu mazais zaliais lapukais paklotas, ten jau panaseja i pelke, nors vanduo pakankamai skaidrus (po tais lapukais) taip palikt tikrai nenoriu.
o del amuru tais numeriais skambinau, ta pati sako (per velu) o maximoj kiek klausiau tai irgi nera. As nenoriu ju ten daug prileist, gal kokius du ar tris, ir tegu dziaugiasi jie ten. (tik reik kazkur surast)

[/quote]


Vanduo po "lapukais" (itariu, kad jusu kudroje isikure pludenos - Lemna sp.) ir negali buti kitoks . Fitoplanktonas negauna pakanakmai sviesos ir, net esant didelems biogeniniu medziagu koncentracijoms, negali intensyviai vystytis.
BEDA TA, KAD KAI AMURAI SUNAIKINS VANDENS AUGALIJA, DIDZIOJI DALIS MAISTO MEDZIAGU IS KUDROS NIEKUR NEDINGS . TAIGI JUSU KUDRA GALI IS "PELKES" GALI VIRSTI "ZYDINCIA" DVOKIANCIA BALA...

KUDROS UZZELIMAS MAKROFITAIS NERA EUTROFIKACIJOS PRIEZASTIS, TAI JOS PASEKME IR AISKUS SIGNALAS SEIMINIMKUI, KAD REIKIA SKAMBINTI PVZ. MAN

SEKMES AMURIZACIJOJE!
Ausrys

Na, triju aru kudroj, net jei ji ir 9 m gylio, kazko nepriplaukiosi, taciau irengti gera kudra vietoj tradicines tikrai imanoma.
Itariu, kad kasant iki 9 m kudra naturaliai pasidarys bent 6-8 aru - gali griuti povandeniniai slaitai, taigi dides kudros plotas ir mazes gylis...
Dumblejimui didesnes itakos uz dydi ir gyli turi PRIETAKA IR PATI EKOSISTEMA. Kudros su kontroliuojama prietaka bei "sveika" ekosistema nedumbleja
(arba dumbleja labai letai), be to islaiko gera vandens kokybe.

Is savo patirties statybose ir konsultuojamu kudrininku vargu, supratau, kad kartais gerokai pigiau kainuoja is karto padaryti brangiai, bet gerai, nei paskui kelis kartus perdarineti ir galu gale vis tiek nepasiekti norimo rezultato.
Taigi, jei mastote apie TEISINGA kudra ir vienu kitui litu pasidalinti su konsultantu nepriestarauja jusu religijai, rasykite el. pastu ausrys@senasisezerelis.lt - butinai kazka sugalvosime

[quote=Ausras,2007 06 05, 13:07]
Itariu, kad cia kalbama apie dekoratyvinius BASEINELIUS dekoratyviniams (raudoniems, beltiems, margiems etc.) karpiams. Jei norite baseinelio - 7.5 m2 ir 1.5m gylio tikirai gerai, taciau nezinau tie subtropiku karpiai atlaikys iskrypusia Lietuviska ziema su temperaturos variacijosmis nuo +10 iki -30 per 2-3 savaites.

Jei kalbate apie kudra, siulyciau kasti bent 2-3 aru ir ne 1.5, o 3 m gylio. TEISINGAI irengta ir PRIZIURUIMA, tokia kudra puikiai tiks maudynems arba karpiu veisimui (nors jie puikiai veisiasi Maximoje ).
Papildyta:

Tikrai zoliu per daug, ir dabar ten tikriausia zydi ar kaip ten vadinasi, visas pavirsiu mazais zaliais lapukais paklotas, ten jau panaseja i pelke, nors vanduo pakankamai skaidrus (po tais lapukais) taip palikt tikrai nenoriu.
o del amuru tais numeriais skambinau, ta pati sako (per velu) o maximoj kiek klausiau tai irgi nera. As nenoriu ju ten daug prileist, gal kokius du ar tris, ir tegu dziaugiasi jie ten. (tik reik kazkur surast)

[/quote]
Vanduo po "lapukais" (itariu, kad jusu kudroje isikure pludenos - Lemna sp.) ir negali buti kitoks . Fitoplanktonas negauna pakanakmai sviesos ir, net esant didelems biogeniniu medziagu koncentracijoms, negali intensyviai vystytis.
BEDA TA, KAD KAI AMURAI SUNAIKINS VANDENS AUGALIJA, DIDZIOJI DALIS MAISTO MEDZIAGU IS KUDROS NIEKUR NEDINGS . TAIGI JUSU KUDRA GALI IS "PELKES" GALI VIRSTI "ZYDINCIA" DVOKIANCIA BALA...

KUDROS UZZELIMAS MAKROFITAIS NERA EUTROFIKACIJOS PRIEZASTIS, TAI JOS PASEKME IR AISKUS SIGNALAS SEIMINIMKUI, KAD REIKIA SKAMBINTI PVZ. MAN

SEKMES AMURIZACIJOJE!
Ausrys

[/quote]

paskambinciau jei numeri tureciau

paskambinciau jei numeri tureciau

[/quote]


kontaktas ne slaptas:)

Dr. Auðrys Balevièius
UAB „Senasis eþerëlis“
Direktorius

J. Galvydþio 3
LT 08236 , Vilnius
Tel.: + 370 5 274 54 30
Fax.: + 370 5 278 41 61
GSM: +370 652 94 118
GSM: +370 620 48 958

Matau cia visi zuvu veisejai tvenkiniuose diskutuoja. O kas pasakys ar galima Jusu tvenkiniuose maudytis ? Ir gal kuris is Jusu zino kaip isirengti ir priziureti tvenkini skirta maudymuisi?

Zinom, darom, reiks ir bus

Tvenkiniuose,kuriuose laikomi rimtesni kiekiai kai kuriu karpiniu zuvu[visu rusiu lynai,karpiai,karosai,karsiai,gal ir dar yra]-pastoviai yra daugiau ar maziau drumstas,nes sios zuvys pastoviai knisa dugna.Bet ir be zuvu vaduo gali buti neskaidrus,jei jame bus istirpe daug maistiniu medziagu,jis bus pakankamai siltas ir gerai apsviestas.Tada bus geros salygos daugintis mikroskopiniams dumbliams.Labai gera prielaida biologines pusiausvyros palaikymui yra 20-30% kudros pavirsiaus apzeldinti stambiais vandeniniais augalais,kurie atima is dumbliu sviesa,maista ir siluma.Drumzles gerai sugaudo ivairus dvigeldziai moliuskai:perluote per para idealiai isfiltruoja 40litru vandens.Pukios filtruotojos yra dreisenos,bet ne visur tinka:jei i telkini yra suvesti vamzdynai-po kurio laiko dreisenos juos uzkis.Drumzlemis minta ir baltasis placiakaktis-jis maitinasi mikroskopine augalija ir vandenyje pakibusiomis dumblo dalelemis.Reziume:nori skaidraus vandens- mazink sviesos ir maisto medziagu patekima.

gal kas zinot kur gaut lynu, skambinau i Islauza tai jie sake neparduoda tik klientams tai taip ir nesuprtau kokiems

Dauguma zuvininkystes ukiu jau viska seniai ispardave (prie ju vartu reikia budeti jau nuo kovo vidurio, bent jau balandzio pradzios )
Tikriausiai teks laukti rudens

Vasara ukiuose nenusipirksi,nes zuvys jau perkeltos i ganyklinius tvenkinius ir niekas nesiterlios del keliu lynu,nebent pirktum simtais KG.Pabandyk rasti pazistama ar suinteresuoti koki darbininka;ne problema bruksteleti tinkliuku per zuvu serimo vieta.Arba palauk rudens,kai bus masinis zuvu perkelimas i ziemojimo tvenkinius-nusipirksi be rupesciu.Jei vasaroji prie ezeru,pasnekink vietinius-kiekvienas kaimas turi bent kelis brakonierius.