Sveiki,
gal galit patarti, kaip parduoti bendranuosavybës teisiø á þ.û. sklypà. Suprantu, kad registre pagal planà yra nustatomi apribojimai naudojimusi þeme (pusë sklypo konkreèiu mûsø atveju). Kokia forma gali bûti numatoma, kad bendrasavininkis neturi jokiø pretenzijø kitam jei anas sugalvotø kaþkà daryti su savo puse (na kad nereikëtø jokiø jo sutikimø ir pirmenybës teisiø perkant). Ir kaip tuos raðytinius sandorius atspindëti registre. Kas turit patirties, pakomentuokit, aèiû.

Kai mes pirkome zeme siais metais, tai tiesiog bendrasavininkas mums parase sutikima, kad atsisako pirmumo teises isigyti sia zeme ir tiek

Parduoti jûs galite dalá sklypo. Parduodami sudarysite naudojimosi tvarkà ir nurodysite tà dalá. Ástatymø numatytø bendratruèio pirmumo teisës ásigyjant ir sutikimø norint kaþkà daryti iðvengti nepavyks. Registre áregistruoti tokio tipo apribojimø neina. Jei norite neturëti bendraturèiø, turite pirkti ne dalá, o atidalinti sklypà ir pirkti atidalintà sklypà.

aèiû, ar tas sutikimas nebuvo kaþkaip atspindëtas registre?
ir dar: jei neklystu ck reikalauja sutikimo ið bendrasavininkio, kai kitas kà nors nori daryti su ja-parduoti, nuomoti, etc.Ar èia jau automatiðkai eina ið pirmumo teisës atsisakymo?sori, þalia tam reikale

Papildyta:

kaip gaila, norëjom iðvengti dalinimo iðlaidø
arba ið anksto paraðyti sutikimus? ar sutikimai raðomi konkreèiam pardavimo/nuomavimo, etc. atvejui?

Notarë sakë, kad sutikimas galioja tik já raðiusiam asmeniui ir tik metus laiko. Tai jûs galit sutarti, kad bendraturtis atsisako pirmumo teisës á nuomà, pirkimà ar panaðiai. Bet tai galios tik jam (negalios, jei jis parduos tà savo dalá kam nors) ir tik metus laiko. O ðtai ar galima abstrakèiai paraðyti toká atsisakymà, ar tik konkreèiam sandoriui, tai neþinau.

Dalinimo iðlaidos tikrai vertos tos ramybës, kurià gauni turëdamas savo atskirà sklypà, o ne sklypo dalá ir bendraturèius, kurie gali patys algtis nenuspëjamai, arba parduoti kam nors, kas vël elgsisi nenuspëjamai.

aifa Paskelbta 2006 03 14, 15:22 : "Ástatymø numatytø bendratruèio pirmumo teisës ásigyjant ir sutikimø norint kaþkà daryti iðvengti nepavyks. Registre áregistruoti tokio tipo apribojimø neina"
ar esate simtu procentu tikra, kad nekilnojamojo turto registre negalima iregistruoti atsisakymo pirmenybes teises pirkti? siuo konkreciu klausimu nesidopmejau, taciau pagal bendra principa tame registre gali buti registruoti ivairus su konkreciu turtu susije dalykai (netgi, ka tikrai zinau, kad NTR-as iregistravo - susitarimas ateityje sutarties pagrindu nustatyti servituta; netgi konkretaus asmens (ne sklypo bendraturcio), nurodant jo varda, pavarde, asmens koda pirmenybes teise, nustatyta sklypo savininko ir tokio asmens susitarimu, patvirtintu notaro, pirmenybes teise isigyti sklypa)
tik man klausima kelia kitas dalykas - kam registruoti atsisakyma???? namatau jokos prasmes.

rupestelis Paskelbta 2006 03 14, 15:27: "jei neklystu ck reikalauja sutikimo ið bendrasavininkio, kai kitas kà nors nori daryti su ja-parduoti, nuomoti, etc"
mano supratimu, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi galima nustatyti, kad tokios tai sklypo dalies naudotojas, naudiojantis ir valdantis ta dali sklypo atskirai nuo kito savininko, turi teise ja ismuomoti bet kuriam treciajam asmeniui be jokio atskiro kito sklypo savininko sutikimo.
naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi galima susitarti del bet ko, ka galima isreiksti zodziais, ir kas nepriestarauja istatymui, tik reikalas tas, kad turi bent jau pasiplanuoti, ko tau reikes is kito zmogaus. o niekas gi nezino visu situaciju, kurios ateityje nutiks. ir mano manymu, tik del to bendra daline - blogai.

aifa 2006 03 14, 15:35
"Notarë sakë, kad sutikimas galioja tik já raðiusiam asmeniui ir tik metus laiko. Tai jûs galit sutarti, kad bendraturtis atsisako pirmumo teisës á nuomà, pirkimà ar panaðiai. Bet tai galios tik jam (negalios, jei jis parduos tà savo dalá kam nors) ir tik metus laiko. O ðtai ar galima abstrakèiai paraðyti toká atsisakymà, ar tik konkreèiam sandoriui, tai neþinau"
bendraturtis neturi pirmumo teises i nuoma. taciau jei bendraurciai nera nustate naudojimosi daiktu tvarkos ar kitu dokumentu susitare, kad vienas turi teise nuomoi dali sklypo be kito sutikimo, toki sklypa ar bet kokio dydzio jo dali gali isnuomoti tik abu bendraturciai kartu. ir tai ne pirmumo teise, o bendras daikto valdymas.
atsisakymas pirmumo teises tikrai gali buti abstraktus. jei bendraturciai susitaria tarpusavyje, ir tikrai gerai pamaste su tuo sutinka, galima susitarti, kad bau bendraturciai vienas kito atzvilgiu atsisako pirmenybes teises pirkti sklypa atsisakoma neatsaukiamai, besalygiskai ir neterminuotai, nepriklausomai nuo turto dalies pardavimo kainos, esminiu ir neesminiu pirkimo-pardavimo sutarties salygu. tokio atsisakymo galiojimas - notaro, kuriam pateiksie atsisakyma, nuoziuros reikalas.
pritariu nuomonei, kad atsisakymas sklypo dalies igijejui nepereina. juk asmuo, kuriam buvo isduotas sutikimas gali buti puikus kaimynas, o naujasis sklypo dalies igijejas, tarkim, nepakenciamas siukslininkas, skandalistas ar pan. tuomet jau geriau nupirkti ta sklypo dali, kad tik dar blogesnis neatsikraustytu
prasymas - gali gali kas nors nurodyti, kokiame istatyme parasyta, kad atsisakymas galioja vienerius metus?

Galiu nurodyti tai sakiusæ notaræ Bet nujauèiu kad èia yra kaþkas ið ck ir lieèia visas sutartis, jeigu jose neapibrëþiamas terminas. Bent jau preliminari pirkimo-pardavimo sutartis galioja metus, jeigu nenurodyta kitaip.

Dël paribojimø, tai Regitro paþymoje nurodomos þemës ir miðko naudojimo sàlygos, kitaip tariant apribojimai, bet jie nieko bendro su bendràjà nuosavybe neturi. Tie apribojimai nustatomi visam sklypui, tai gali bûti jeigu per jûsø sklypà eina elektros ar ryðiø kabelis, tai ir nustatoma sklypui - Elelktros linijø apsaugos zona, Ryðiø linijø pasaugos zona, kad netyèia nenutrauktumëte laidø ir pan.
Tai geriausia bûtø atsidalinti þemës sklypà.

apie paþymà ir zonø apribojimus nekalbu, bet juk vis vien kaþkur suvedama, pagal koká dokumenta yra ásigytas daiktas-ðiuo atveju dalinë bendroji nuosavybe su atskiromis naudojimo dalimis-ðtai apie kokius apribojimus kalbu-ar kaip jûs ásivaizduojate dalinæ bendranuosavybæ. yra daromas planas kuris dedamas prie sutarties o taip toliau ir neþinau, bet kaip tik ruoðiuosi konsultuotis registre, paraðysiu, kaip ten kas
aèiû visiems uþ patarimus

matyt Notare pritaike teises analogija. CK straipsnis, reglamentuojantis igaliojimo galiojima tuo atveju, jeigu paciame igaliojime nenurodytas jo galiojimo terminas "kalba" apie vienerius metus. del tokio analogijos taikymo butu galima gincytis, bet juk gincytis butu galima del bet ko, taip kad nesigincysiu. Notares teise vertinti jai pateikta situacija ir dokumentus. Kliento teise, tiesiai sviesiai pasakysiu - bandyti surasti notara, mananti kitaip

Sveiki, susidûriau su tokia dilema: Kà tik baigëm tvarkyti þemës paveldëjimà pagal kuri að ir mano teta tapome þemës ûkio paskirtis þemës bendrasavininkës. Uþsiminiau kad norëèiau pasidalinti savo dalá su savo sese ir man buvo atsakyta, kad gal negalësiu to padaryti nes mano teta( jos þodziais tariant) gali nesutikti. Ar tai tiesa kad negalëèiau pasidalinti savo sklypo su sese jei mano teta kaip bendrasavininkë tam prieðtarautø?? ir ar ámanoma atsidalinti mano dalá nuo mano tetos kad ji nebûtø bendrasavininkë be jos sutikimo?

patikimiausias variantas ir bûtø atsidalinti-tam tavo teta negali prieðtarauti, tik gali iðkilti sunkumø, jei nenurodyta, kuri dalis jos
ir parduoti pusæ tavo dalies ji negali sutrukdyti, tik gaus ið notaro pasiûlymà pirkti ir jei per mënesá nepareikð noro pirkti, tai sudie (èia vadinasi bendraturèio pirmenybë pirkti kito bendarturèio dalá)
galimi tavo pusës mainai (pvz. á televizoriø ) arba dovanojimas-tada ji iðvis nieko negalës
Sëkmës!!!dar labai svarbu susirasti gerà notarà jis ir patars kaip geraiu teisiðkai áforminti. Jei kà, á aþ, visiðkai atsitiktinai radau labai notaræ

O tai galima pas betkuria notare eiti, nes palikimui tvarkyt tai reikejo pagal gyvenama vieta?

Jei cia tikrai kalbama apie padalijima, tai sklypo padalijimas galimas dviem budais: 1. jei visi bendraturciai sutinka, kreipiamasi i zemetvarkos skyriu del atidalijimo ir kai parengiami visi dokumentai iforminamas notariskai tvirtinamas susitarimas del sklypu padalijimo. 2. norintis atidalinti savo dali bendraturtis, kitam bendraturciui nesutinkant, kreipiasi i teisma.
Taigi, arba Teta sutinka, arba Jus kreipiates i teisma, tuomet Tetos sutikimo nereikes.
O Jusu sesuo to sklypo dalies nepaveldejo? Jei ne, tai Jus visu pirma turite nuspresti, ka reiskia "pasidalinti su sese" - nuomosite dali savo paveldetos dalies, ja parduosite, dovanosite, duosite panaudai ar kitaip.

O Jusu sesuo to sklypo dalies nepaveldejo? Jei ne, tai Jus visu pirma turite nuspresti, ka reiskia "pasidalinti su sese" - nuomosite dali savo paveldetos dalies, ja parduosite, dovanosite, duosite panaudai ar kitaip.

[/quote]




Ji atsisake paveldejimo , na cia ilga istorija is tikruju, bet as noreciau savo dali pasidalinti su sese... o kaip tvarkomas tas dovanojimas?? Ar tam irgi reikia bendrasavininko sutikimo? Ir ar daug kainuoja sutvarkyti ta dovanojima? Be to jei as ja padovanociau( puse) sesei ar ji skaitytusi kaip trecia bendrasavininke jei zeme dar butu neatidalinta tarp esamu bendrasavininku?

[quote=Jersey,2006 05 05, 20:43]
O tai galima pas betkuria notare eiti, nes palikimui tvarkyt tai reikejo pagal gyvenama vieta?

[/quote]
Labutis,
palikimui tvarkyti-taip, pagal gyvenamà vietà, bet visiems kitiems reikalams-gali rinktis kurià nori
[quote=Jersey,2006 05 06, 22:08]
O Jusu sesuo to sklypo dalies nepaveldejo? Jei ne, tai Jus visu pirma turite nuspresti, ka reiskia "pasidalinti su sese" - nuomosite dali savo paveldetos dalies, ja parduosite, dovanosite, duosite panaudai ar kitaip.

[/quote]
Ji atsisake paveldejimo , na cia ilga istorija is tikruju, bet as noreciau savo dali pasidalinti su sese... o kaip tvarkomas tas dovanojimas?? Ar tam irgi reikia bendrasavininko sutikimo? Ir ar daug kainuoja sutvarkyti ta dovanojima? Be to jei as ja padovanociau( puse) sesei ar ji skaitytusi kaip trecia bendrasavininke jei zeme dar butu neatidalinta tarp esamu bendrasavininku?

[/quote]
dovanojimas kaip ir visi kiti veiksmai, tvarkomi pas notarà-dovanojimo patirties neturëjau, mano notarë sakë, kad dovanojimas ir mainai- bûdas iðvengti kito bendrasavininkio (jûsø atveju tetos) sutikimo, kaip tai tiksliai daroma, neþinau, bet turbût pasiraðoma dovanojimo sutartis ir manau, kad taip, ji taptø treèia bendrasavininke, valdytø, kaip ir tu, 1/4 sklypo dalá.

[quote=Jersey,2006 05 06, 23:08]
O Jusu sesuo to sklypo dalies nepaveldejo? Jei ne, tai Jus visu pirma turite nuspresti, ka reiskia "pasidalinti su sese" - nuomosite dali savo paveldetos dalies, ja parduosite, dovanosite, duosite panaudai ar kitaip.

[/quote]
Ji atsisake paveldejimo , na cia ilga istorija is tikruju, bet as noreciau savo dali pasidalinti su sese... o kaip tvarkomas tas dovanojimas?? Ar tam irgi reikia bendrasavininko sutikimo? Ir ar daug kainuoja sutvarkyti ta dovanojima? Be to jei as ja padovanociau( puse) sesei ar ji skaitytusi kaip trecia bendrasavininke jei zeme dar butu neatidalinta tarp esamu bendrasavininku?

[/quote]

bendraturcio "sutikimo" paciam dovanojimo sandoriui nereikia, nes pagal kodeksa bendraturtis turi pirmumo teise pirkti, o dovanoti savo dali bendrame daikte galima bet kuriam asmeniui, nes tai neatlygintinis sandoris. butu neprotinga, jei kodeksas nustatytu, kad pirvalai pirmiausiai siulyti dovana bendraturciui, nes dovana paprastai dovanojama del rysio su zmogum, ir igijejo asmuo yra svarbus, skirtingai nuo pardavimo, kur igijejas pardavejui maziau reiksmingas nei igijejo gebejimas sumoketi kaina, ka gali padaryti ir bendraurtis, ir ne.
dovanos gavejas tampa bendraturciu su visais bendrai dalinei nuoavybei taikomais apribojimais. dovanos gavejas privalo moketi gyventoju pajamu mokesti, 33 (berods) procentus nuo dovanu gauto turto vertes.

kad ne man regis jei taip, tai ko gero 15 tik procentø...

GMP 19 straipsnis

3. Dovanojimo bûdu gautos pajamos pajamø mokesèiu neapmokestinamos, jeigu jos gautos:
- ið sutuoktiniø;
- ið vaikø (ávaikiø);
- ið tëvø (átëviø).
3.1. Ið nurodytø asmenø dovanojimo bûdu gautos pajamos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo dovanoto turto vertës (piniginiø lëðø sumos).

4. Dovanojimo bûdu gautos pajamos ið kitø gyventojø neapmokestinamos, jeigu per mokestiná laikotarpá (kalendorinius metus) gautø pajamø suma (vertë), nevirðija 24 pagrindiniø NPD. – 290 Lt.(6960 Lt),
5. Jeigu ið kitø gyventojø dovanojimo bûdu gautos pajamos per mokestiná laikotarpá virðija 24 pagrindiniø NPD, tai ðá dydá virðijanèioji suma apmokestinama taikant 33 proc. pajamø mokesèio tarifà

va va kà ir norëjau pasakyti, tik labai tingëjau ástatymø ieðkoti Tikiuosi negaus Jersy sesë daugiau nei 6960 lt-ta prasme þemë oficialiai vertinama labai menkai-neatitinka rinkos kainø

Paprastai, tai taip, o þemës rinkos kainà, jeigu turi kadastro paþymëjimà apie nuosavybæ, gali paþiûrëti internete, Registrø centro puslapyje.

taip, tikrai taip, tikiuosi Jersytei truputá padëjom
realios kainos jei kur kaime sklypas skiriasi apie deðimt kartu, o miestuose tai net neisivaizduoju-turbut iðvis juokingai atrodo tie ávertinimai
ai bet èia jau offtopic regis

Merginos patarkit. Kaip atsidalinti (parduoti) sklypà, kurio bendrasavininkis yra neþinia kur. Jokios ribos, dalys nëra nustatytos.
Ar kaþkà ne taip supratau, ar pvz., tà þemæ galima dovanoti (tarkim, mama - sûnui) ir jokiø bendrasavininkiø sutikimu, paraðø nereikia.

Sveika,
pirmos dalies tiksliai dabar neatsakysiu, bet mano galva, turi bûti kaþkokia teisiðkai apibrëþta iðeitis, tai yra tipo gal reiks pasiûlymà pirkti siøsti paskutiniu adresu ar skelbti kur nors, o jei koká laiko tarpà bendrasavininkis neatsilieps, tada galësi parduoti. uþklausk teisininko-supermamoj yra skyrelis toks.
antra kalusimo dalis-taip, visai teisingai supratai :4u:beje, dovanoti gali ne tik mama sûnui

[quote=rupestelis,2006 08 24, 18:52]
Sveika,
pirmos dalies tiksliai dabar neatsakysiu, bet mano galva, turi bûti kaþkokia teisiðkai apibrëþta iðeitis, tai yra tipo gal reiks pasiûlymà pirkti siøsti paskutiniu adresu ar skelbti kur nors, o jei koká laiko tarpà bendrasavininkis neatsilieps, tada galësi parduoti.

Logiðkai màstant - kaþkokia iðeitis turi bûti. Kol kas neiðsiaiðkinau kokia...

[quote=Rinesa,2006 08 28, 17:31]
[quote=rupestelis,2006 08 24, 18:52]
Sveika,
pirmos dalies tiksliai dabar neatsakysiu, bet mano galva, turi bûti kaþkokia teisiðkai apibrëþta iðeitis, tai yra tipo gal reiks pasiûlymà pirkti siøsti paskutiniu adresu ar skelbti kur nors, o jei koká laiko tarpà bendrasavininkis neatsilieps, tada galësi parduoti.

Logiðkai màstant - kaþkokia iðeitis turi bûti. Kol kas neiðsiaiðkinau kokia...

[/quote]
paklausk sm teisininko-jis visai greitai atsako

Klausiau... Neatsako.

kiek dienø neatsako ?tada skambink notarui kokiam, bet kuri notaro padëjëja pasakys

as pirkau sklypa kuris buvo dvieju savininku ir padariau taip ta tikraji savininka pasiemiau pas notarus sudarem sutary su juo kad as duodu depozita su salyga kad jis atsiskirs (padalyjima padarys zemiu)ir bus dokumentai tvarkingi. aisku jam depozita mokejau nemaza kad nebutu jam pagundos kam kitam parduoti nezinau galima taip. .matai gal tau tas varijantas netiks as zinau kaip mes darem kai pirkom o ne pardavem. bet tikrai geriausia notaru su pasitarti.sekmes poperizme as zinau su jais ne taip ir lengva..

Biðká ne á temà, bet gal kuri þinot, kà reiðkia "ribojama ûkinë veikla - melioracinës sistemos..."? Sklype kasinët negalima?

yra vyriausybes nutarimas, del specialiu naudojimo salygu turinio. kai paskutini karta ji skaiciau, sklype, kur yra m.sist., kasineti galima, taciau jei tai nezalotu tu m.sistemu.

Gal paraðytum, kur pasiskaityt tà nutarimà galima.

Kaþi, o neatidalintà þemæ galima parduoti?

galima, jeigu kas nors perka.
o vyriausybes nutarima rasti galima www.lrs.lt suvedus LR teises aktu paieskoje 'specialiuju naudojimo salygu' ir pazymejus Vyriausybe prie instituciju bei 'nutarimas' prie teises aktu rusiu.

þinoma galima, kaip teisinga pastebejo pukuota, jei kas pirks tiksliau tariant, jei kas norës tapti bendrasavininkiu, að tai jau tikrai nepirkèiau, nes vargelio paskui pirkëjas gali turët turiu omeny, jei paskui norës parduot tà þemæ. að va su savo broliu ir tai vargstu atsidalinant, kà bekalbët apie visai svetimà þmogø, na nebent normaliai màstantis bûtø.

Ar reikalingas bendrasaviniko sutikimas, jei noriu statyti namà bendrame sklype?

Taip, notariðkai patvirtintas.

Aèiû. O kaimynø su kuriais sklypas ribojasi tai gal nereikia sutikimo, jei namas iki sklypo ribos bus toliau nei 3 m?

Jei 3m- nereikia sutikimo.

Jaigu sklypas pamatuuotas geodeziskai ir atstumai nevirsija leistinu, tada nereikia su kaimynais derinti, priesingu atveju reikes

2tiku: abejoèiau tuo, kadangi preliminarus sklypo planas prilygintinas detaliam. Nebent yra kokiø nors ginèø dël ribos.

Dar vienas klausimëlis. Jei sklypas yra benra nuosavybë dviejø asmenø, ar pastatytas namas gali bûti vieno nuosavybë, ar negali antas bendrasavininkas pareikðti á já nuosavybës teisiø?