Esu labai pasimetusi

Su vyru santykiai pakankamai pašliję, negyvename kartu mėnesį, bet jis stengiasi susitaikyti, tik nežinau ar jau noriu. Turime dukryte metukų, manau jis mums , bent jau ją tai tikrai myli. Didžiausia bėda , kurią matau yra skupumas. Mūsų šeimos pajamos buvo apie 4000 lt (2500lt jo, o 1500lt mano). Įdomiausia , kad niekada nepirkdavome jokių stambių daiktų namams (jo mamynu nereikia), valgyti darydavau namie, į barus nevaikštom, nieko neperkam, o pinigų niekada neužtekdavo. Nu mano manymu tai pakankama suma šeimai, kad galėtų leisti daugiau nei "koteletus", ryžius ir makaronus. Nežinau kur jis juos išleisdavo, bet blogiausia , kad taupydavo savo šeimos saskaita. Baisiausia, kad per metus nė karto nenupirko dukelei nei drabužėlio, nei žaisliuko. Viskas daėjo iki to, kad turėdavau "atsiskaityti" kodėl perku mergaitei lašišą, o ne šaldytą žuvį, kodėl perku "hip " arbatėlę ir sultis, o ne duodu paprastos ramunėlių ar kmynų, kodėl nupirkau naujus batukus žiemai- juk turi rudedinius.Baisiausia , kad negalėdavau išleisti nei savo pinigėlių. Kažkaip jų visada prireikdavo ir kaip kvailelė atiduodavau tik gavus- tuo metu norėjau prisidėti prie šeimos "materealinės gerovės", o gavosi Š... Išėjau iš pas savo mamą, nes jaučiau kad daugiau nebegaliu su juo kovoti. Pasidarė paranojikas- žiūrėdavo kad ko slapta nenusipirkčiau, nes pakeldavo "šūmą". Apie tokį dalyką, kad kažkur išeiti vienai nė kalbos nebūdavo. dabar gyvenu pas mamą, O jis gyvena mano bute (turėjau dar prieš vestuves) ir dar mėto užuominas tipo turi daugiau pinigų, tai gal sumokėk mokesčius. Važinėja mūsų mašina (pirkom bendrą pardavę savąsias), o aš į darbą lakstau su troleibusais ir šalu, o jis nei nepasiūlo nuvežti ar parvežti . Kartą davė 100 lt. ant dukrytės maisto , o dabar verkia kaip neturi daugiau pinigų

Nežinau ar verta su juo taikytis, net bloga pagalvojus kaip aš gyvenau. beja jis būna su dukrele po tris valandas per dieną, nors iki kol išėjau nei karto jos nepavalgydino, neišmaudė, nepakeitė pamperso, neatsikėlė naktį-viką dariau Aš viena, deja. Skaudžiausia, kad dukrelė yra pakankamai išranki maistui, su ja reik užsiimti , žaisti valgidinant, nes sveria tik 8kg , o jis man pareiškė " kam kiši per prievartą, išsišiks ir valgys bet ką". Kaip gali tėtis, kuriam rūpi vaikas taip kalbėti?

Žinau tik tiek kad jis tikrai nepasikeis, o su tuo taikytis negaliu.
Nu va pasiguodžiau truputėli ir geriau pasidarė