esu forume prisiregistravusi kitu vardu tik nenoriu juo rašyti apie savo asmeninį gyvenimą, prašau nepykit.
Turiu tokia bėda, gal kitoms pasirodys juokinga, bet nebežinau ką daryti. Turiu drauga jam 29, man 20, kartu jau metai laiko, puse metu gyvenu su juo. Kartu kalbames, planuojam ateitį, lyg viskas ir gerai, neskaitant to, kad nesu tikra, kad būdama su juo sau ir savo vaikams galėsiu garantuoti gerą ir patogų gyvenimą. Jis dirba sezoninį darbą, todėl pinigelių žiemą nelabai buna, aš pati mokausi per mokslo metus pinigeliu gaunu iš tėvu, vasara dirbu, jis per visa mūsu draugystės laiką davęs man gal 50lt. Maistą perkam perpus, aišku jis sumoka mokesčius, butas yra jo tėvu. Jis nenori ieškotis normalaus darbo, nes sako, kad už 1000lt niekur neis dirbti, jam pigiau išeis namie sedėt. Jau nebepamenu kur buvom kartu išeje, neskaitant savaitgaliu pas jo ar mano tevus, aš grįžtu iš darbo, jis pas draugus arba dirba namie prie kompo, būna, kad negrįžta iki 1 nakties, tikrai netikiu, kad turi kita, tiesiog jo draugai kaip ir jis neturi normalaus darbo ir naktinėja. Man tai visai nepatinka, aš einu anksti miegoti, nes kita diena į darba todėl išvis į lova atsigulam skirtingai. Gyvenam kaip ir skirtinga gyvenimą, kažkaip netaip įsivaizduoju santykius, suprantu, kad esu dar jauna, tačiau noriu kurtis ateitį sau. Širdis sako, kad jį myliu, vos pagalvojus apie išsiskyrima ašaros kauptis pradeda, o gal čia tik prisirišimas, bijojimas vėl grįžt pas tevus, jis pirmas su kuriuo gyvenu, gal delto taip...
Ir čia dar ne viskas, yra ir kitas vyras, jam 27, jis turi normalų darba, pažįstu jį metus laiko, budavo kartais susitikdavom kai maniškis išjungdavo tel, arba dingdavo keliom dienom (tada dar kartu negyvenom), tada tiesiog negalėdavau būti viena. Kartu su juo leidau Naujus metus Nidoj. Už nieka nemokėjau, elgesi su manim kaip su princese, su juo nebuvo jokio sekso, tik šeip už rankučiu pasilaikymas ir pora pakšt. Kai per tuos pačius Naujus metus susipykau ir išsiskyriau su saviškiu, jam buvo vienodai nei skambino nei rašė, o tas su kuriuo švenčiau ant ranku nešiojo, džiaugės, kad galės dabar jau būt su manim ir, kad pagaliau išsikyriau, tačiau grįžus vėl atleidau tam su kuriuo buvau išsiskyrus ir susitaikėm, tiksliau pasakius, aš jam paskambinau ir verkdama į ragelį prašiau susitaikyt, net pati nesuprantu kuo man jis galvą apsuko. Matau, kad šitas su kuriuo leidau naujus metus į mane žiūri rimtai, kad manim pasirūpintu, nori jau šeimos, draugaves su viena panele 5 metus, ji jau susituokus turi vaikuti. Siūlo man važiuot atostogaut į užsieni rugsėji, nori kartu pirkt su manim butą ir eit ten gyvent, žodžiu bučiau aprūpinta pilnai.
Aš pati nuo 16 metų svajojau apie ta diena kai susituoksiu, nemanykit, kad dar per jauna ar dar kažkaip, tiesiog nenoriu baliu fetivalių, ir po klubus lakstyt, noriu turėti šeimą, gera vyra, beproto noriu vaiku.
Nežinau dabar ką daryti, nesinori gaišti laiko, jeigu man kartu su juo ateities nėra, nes kartais atrodo, kad jam visai nerūpiu, kad jis mieliau pabus su draugais, o ne su manim, kiek žinau iš jo praeities, kad ten visko buve, kad savo draugei buvo uždaves, kad ji vaika turėjo, kad pas ja vos ne tik pernakvot važiuodavo...
Prašau patarkit ką galvojat?
