Sveikutes...
turiu problema su vyru gyvename pas jo tevus jie labi sunkaus budo....atsiradus mazyliui...vyro tevai pasijuto turintis dideles teises...valgidina ka nori(nors pati viska duodu)o jie papildomai gruda nors vaikas nenori,dabar kai maziukas ropoja ir visur lenda tai mes su vyru neleidziame,o uosviene leidzia....skaudziausia,kad matau jog as netenku vaiko...jis labiau su uosviene nori buti nei su manim..pabunda iskart kviecia ,,baba''juk ji perdetai lepina..net sirdi suspaudzia..ir atrodo rupinames,mylime,zaidziam...bet baba jam yra svarbiau uz mane.vyras deja nenori issikraustyti is ju ir apsimeta,kad nemato problemos...ir su uosviais bandziau kalbeti,bet matau,kad neapsimoka..daro kaip jiems reikia...kaip man elgtis...?kaip neprarasti vaikelio meile...?norisi verkti ir tiek o kad griztu tie laikai kai valstybe padedavo jaunoms seimoms...duodavo kazkoki kamputi :''''(

Isivaizduoju ta jausma, ziauru Bet irgi kartais norisi neleist uosvienei daryt kaip ji nori. Bet neapsivercia liezuvis. Na bet jei del to jausciausi taip kaip tu, tai tikrai issakyciau brangiems uosviams ka manau. Gal tiesiog is pradziu leisk jiems suprast, kad svarbiausias zmogus leliukui esi tu, ir kad tik tu turi teise nustatyt taisykles kas galima vaikui, o kas ne

Sveika, negerai kai yra nepaisoma tevu nuomone. Uosvine labai negraziai elgiasi, as ziauriai supykciau. Bet blogiausia, kad tavo vyras nemato problemos ir nenori issikraustyti, tai butu vienintele ir geriausia iseitis. O del to, kad vaikelis saukia baba, nemanau, kad prarasi jo meile. Vaikams aisku mieliau buti su tais, kurie lepina. Bet paaugs ir supras, kad mama yra mama. Na bet zinoma,iki tol ima nervas, kai vaikas tik atsibudes saukia ne mama, o baba. Uosvine pridarys problemu vaiko auklejime Patarimo cia kaip ir nera. Kaip minejau vienintele iseitis itikinti vyra issikraustyti. Jei galimybes leidzia galetumet issinuomuoti buta. Pasistenk itikinti vyra. Sekmes

Suprantu temos autoræ, oi kaip suprantu...Deja, abu su vyru turit nuspræsti, kaip geriau pasielgti....Vaikui per daug aukliø tikrai nebus á gerà...
Mano uoðvienë, nors ir gyvenam ne kartu, bet perdëtai rûpinasi. Na, vistik pirma anûkëlë...Að jai esu be galo dëkinga, uþ pagalbà pirmà mënesá, bet toliau kai mamos sutvirtëja, manau, kad reikëtø palikti ramybëje ir uþsiimti savo ðeima ir savais reikalais.
Uoðvienës nesupranta, kad jø kiðimosi (per didelio) tikrai nereikia jaunai ðeimai. Esam suaugæ þmonës ir kurti gyvenimà, buitá, norime patys (tuo labiau, kad butas ne jø uþdirbtas).
Mano atveju, tai kantrybë trûko vyrui, kai uþkniso nuolatinis jos kiðimasis ir mokinimas kaip taupyti, kaip gyventi, kaip vaikà auginti. Ávyko konfliktas, po kurio ji nebesikiða visiðkai á mûsø gyvenimà. Að á tà konfliktà nesikiðau, bet manau, kad dabar ir að uþsitraukiau jos nemalonæ, nes visuomet uþstoju savo vyrà, net jei ir ji bûna teisi. Vis gi, su vyru man reikia gyventi, o ne su uosviais. Vyras jos vëliau atsipraðë, bet ji nebeskambina ir nebeateina, nors ir atleido jam.
Ir þinot, gyvenimas tapo mielesnis: einame á laukà abu su vaiku (anksèiau uosvë labai verþdavosi ir net patardavo kada eiti á laukà ), namø interjerà persitvarkiau savo nuoþiûra, valgyt gaminamës kada norim ir kà norim. Naktinëjam irgi kiek norim

tik iðsikraustyt, kitaip nei savo gyvenimo, nei vaiko neturësit èia tokia visø seneliø patalogija, jie nesveikai daug kà leidþia savo lepûnëliams, o pasekmëmis, be abejo, teks dþiaugtis tëvams. Turëjom sveèiuose penkiametá pyplá
(uoðviø vieðnios anûkas), atsivarë á MB kambará ir pareikalavo: duok man savo kompà, noriu paþaisti, o jei neduosi- sudauþysiu (kaþkoká daiktà buvo pasiëmæs). Mæs þado netekom, MB tada já be ceremonijø iðgrûdo ið kambario pasakæs, kad nëðdintusi, kitaip subinë juodai pamëlynuos- suprato aiðkiai ir pasiskundë moèiutei jog já skriaudþia Vaikas stato svetimus þmones ant ausø, o blogu auklëjimu vargu ar kas kaltins kà kità nei tëvus, nors ðiuo atveju tenka "þemai lenktis" prieð moèiutæ. Tad jei norit maþo savanaudþio teroristo namuose likit pas tëvus.

Tai,kad liudniausia jog vyras nemato problemos...jam gerai kaip gyvenam..juk jis tik vakarais grizta...kad Jus tik zinotumete kaip man sunku...nezinau kaip atrasti jegu..ir skirybom grasinau(bet jis apts supranta,kad neturiu kur ir uz ka iseiti) tik matau,kad baigiu sveikata padeti,o vyras apsimeta jog nemato...

nors ir negyvenu su uosviene, puikiai tave suprantu, nes is visu sonu yra pilna patareju kaip ir kuo vaika maitinti, kada nutraukt zindyma, kaip auklet, kada ant puoduko sodinti ir t.t. o ziauriausia man buvo kai buvom svieciuose ir mano 11 men mazylis sedejo pas drauge ant keliu, kuri gere alu ir ta paeme ir ikiso jo pirstuka i ta alu ir sako aplaizyk virsune pasokus paemiau vaika, pasakiau ka cia dirbi, augink savo vaika, o as pati spresiu kada ir ka as duosiu savo vaikui. as esu mama ir zinau, kas yra geriausia mano mazyliui .
gal pabandyk su uosviene pasikalbet, juk ji jau yra isauginus savo vaikus, tegul leidzia tau dabar pasirupinti savo vaiku, pakalbek su ja kaip motina su motina.
o kitas mano patarimas su vyru kalbek ne grasindama, o tiesiog nusviesk ateti, argi jis nori, kad vaikuti butu lepunelis ir zyzliukas, kuris isauges neklausytu tevu, darytu tai ka uzsimano?

ne vieta cia sitai temai
ir beje pasinaudojus pajieska butum radus labai daug temu apie uosvienes
esu tikra ir patrima butum gavus

aciu tau uz padrasinima...

Að savo anytai pasakiau: "Maþiausiai ko man reikia - tai jûsø patarimø! Kai man reikës pagalbos, að papraðysiu!"
Ásiþeidë "karaliðkai", bet ðtai jau 15 metø nieko man "neryðkina".

Na manau kad nepatogu tau uosvenei pasakyti viska i akis.Visdelto kartu gyvenat.Anuka daugeu myli nei sunu ji dievina jusu kleckiuka Tikreusei ir pati supranta kad negerai daro bet kas jai kai visai issilepins tai pasakys kad jus kalti arba jai atrodis kad anukelis niekada nekaltas Turetu jusu vyras su ja pasikalbeti

Uzjauciu temos autore ir save tuo paciu nes pati esu panasioje situacijoje.
Esu 9 menesi . Gimdymas uz poros savaiteliu .... bet jau db turim daug nesutarimu su vyro tevais del to kur lovyte statyti, kur lampa kabinti ,ka pirkti.. etc . Su vyru nera net ka sneketi, nes tai jo tevai . Ka jis man ten sneka, neturi prasmes,nes sneka kad tik paguostu , na o viskas lieka pasienovei ...
Deja, nieko cia nepatarsi , neprisigincysi ir nepadarysi .... Yra tik viena vienintele iseitis - tai yra gyventi atskirai . Kadangi mes del finansiniu sunkumu neturime tokios "prabangos " , tai ir teko man visa nestuma kenteti jos super duper patarimus ...
Jau vien brangios anytos atvaizdelis varo man nevilti .... Jau kosmarus sapnuoju ,kaip ji man priekaistaus kad mano sunelis verkia , kad nedarau taip kaip dare ji ir del viso kito ...
O apie didziule meile dar negimusiam anukeliui net neverta sneketi , nes iki siol "nuostabi" mociute nieko nenupirko ir uz nieka nemokejo .
Ji tesiog yra valdinga k@le !
Laikykis mergyte

nematau kito kelio, tik iseiti kitur gyventi. O tavo vyras matyt mamos sunelis, todel ir nenori issikelti atskirai gyventi. mes gyvename uosvienes bute, bet vieni ir buvo sneka, kad gali atsikraustyti uosviene ir vyro sesuo, tai as vyrui is kart pasakiau, kad as su jom nesiruosiu gyventi ir tikrai issikraustysiu . paprasciausia reikia tureti savo tvirta nuomone ir kartais parodyti charakteri, nes kitaip ir ant galvos uzlips

kai dar anytai pasakiau, kad svao vaikuti auginsiu pati ir niekam neleisiu kistis i auklejima, po gimdymo kelis kartus bande "patart", bet negalvodama atreziau jusu laikas praejo uzauginot savo vaikus o as auginsiu savuosius ir jus cia ne prie ko, seneliai lieka seneliais o tevai tevais( vyras pritare)supyko, bet pyktis parejo . po to nieko nebesako o jei uzsimano pazaist tai net atsiklauso leidimo ar galima butu paimt anukele.
o temos autorei galiu tik patart priesintis anytai, o jei nepavyksta pasiimt vaika ir eit pas savo tevus gyvent(nes ramiai gyventi nieko nera geriau)

nesvarbu, kad gyvenat pas uosvius, jus jau esate kita seima. todel privalai uz ja kovoti. ar tai butu mama, tevas, ar svetimas zmogus tu turi pilna teise gyventi savo gyvenima. vaikelis yra tavo, todel tik tu zinai kas jam geriausia. anyta savo vaikus augino kitais laikais ir visai kitaip. dabar nauji laikai, naujos technogijos, nauji patogumai ir kitaip auginami vaikai. svarbiausia nebijok jai to pasakyti, nebijok kovoti uz savo teises. na ir kas, kad gyveni po jos stogu, na ir kas, kad jie labai valdingi... zinok kiek tu pati leisies, tiek ji ir lips tau ant galvos. nustok buti pastumdele. pradzioj bus sunku, pyksites, konfliktuosit, bet galu gale vistiek turetum pasiekt savo. jeigu ji skusis tavo vyrui, kad turi nesugyvenama marcia, pasakyk savo brangiausiajam, kad tu jam jau sakei jog nusibodo jos teroras, bet kadangi jis tau nesiruose padet, nusprendei pati pakovoti uz savo teises. pagalvok pati ar nori taip ir nugyvent visa gyvenima po kazkokios svetimos bobos, atsiprasant, padu?
beje ir paciam vaikeliui sunku suprasti kas yra gerai ir kas blogai, kai mama sako viena, o mociute kita. galiausiai vaikas rinksis tai, kas jam palankiau, o mama pasidarys priesas. vaiko aukle turi buti viena, t. y. mama. juk tam ir turi motinystes atostogas.
as patarciau kovot ir tik kovot uz savo teises. aisku ne isterijom ir barniais, bet graziai pasakant "as esu mama ir as nuspresiu kada mano vaikui valgyt, ka valgyt, kada miegot, zaist ar but su mociute". sakyk "jei norit kazkam pavadovaut ir pamokyt, mokinkit savo vaikus, o savuosius pasigimdziaus, tam, kad pati juos ir uzauginciau, o ne jums".
linkiu tau stiprybes ir kantrybes

o gal pasikalbek atvirai su jais,pasakyk,kas nepatinka,gal jie patys nesupranta,paaiskink kokios pagalbos noretum isju,o kokios nereikia

pas tave ateitu gyventi sunaus mergina ar zmona manau ir tu jaustumeis taip kad galetum jai aiskint ir komanduot normalu manau

o privalu kazka pirkt? gims ir nupirks,tik tada neitiks,nes nupirks ne tai ka jus norejot meile skaiciuoti pinigais anukui tai nereiketu manau

Vyro mama mane jau varo is proto....jeigu Mazute verkia ilekia kaip viesulas i kambari ir sako:nu tu jai jau kazka padarei O as ir sakau,jo primusiau o paskui prasideda,tai gal kai prausei i ausis vandenio pripylei,gal dabar skauda,tai tu jai duok vandenio atsigert,tai tu ja panesiok,tai tu jai pirktiniu arbatu neduok,pati virk...nu zodziu kiekvienam zingsni mokina.As vyrui sakau,tu pasakyk jai kad nekaisiotu nosies,nes kita karta snapas liks pas mus kambari,o kunas koridoriuj visada tyledavau,dabar nebe.

ojoj kokia pazistama situacija

As nuo pat draugystes pradzios su savo busimu vyru zinojau, kad as jo mamai ziauriai nepatinku: sunelis vienturtis, o isrinktoji "niekam tikusi" bande mus skirti, bet laikemes vienas kito isikibe dar stipriau. Na nieko nelaimejo, as pastojau ir iskelem vestuves. Aisku teko apsigyventi kartu. Per nestuma nelabai kur kisosi, o vat gimus dukrelei prasidejo "smagumas" Labiausiai siutindavo kai suskaudus vaikui pilvuka, ateidavo pasiimdavo ir iseidavo, tipo mano piena jaucia ir nervuojasi kvailiau ir nesugalvosi, dar dukrelei kas kuri laika labai pervargus budavo tokie verksmu protrukiai, kad nusiraminti jai reikdavo duoti issiverkti, sirdi ziauriai skaudedavo, bet ka darysi kentejom su vyru tiledami, na aisku cia irgi anytele puldavo i kambari, griebdavo vaika, vaizduodavo didvyre, kad nuramina, o vos padejus po penkiu minuciu mazyle prabusdavo ir vel klykdavo. Na galiausiai dar apkaltino, kad mes ja specialiai rekdom, tarytum specialiai vaika znaibom, kad si klyktu juk mums daug sunkiau budavo iskesti, nes tai musu vaikas bet sito ji nesuprasdavo. Na viena vakara del sios situacijos susipikau su vyru ir paprasiau, kad pasakytu savo tevams nesikisti ir nenesioti vaiko is kambario, jis ant manes supiko ir liepe paciai pasakyti, na aisku anytele kaip tik puole pro duris i kambari dar uosvi su savimi pasistvere apsaugai ... mano nervai savaime neatlaike ir liepiau nezdintis is kambario abiems, dar bande man sakyti, kad as neteisingai elgiuosi, bet buvau persiutusi ir dar pikciau isprasiau is kambario. Vyras ziauriai supyko ir pareiske, kokia as nedekinga, na ryte susikroviau daiktus ir su dukrele ant ranku pro duris. Vyras greit pasirinko tarp manes ir mamos - buvau paprasyta pasilikti. Na aisku anytele persiuto ant manes, tai kuri laika net ant ranku anukes neeme, o as tik rankom plojau Aisku paskui susedom ir persnekejom, kad kartu neiseina gyventi. Susikloste taip, kad jiem del verslo reikejo kraustytis i kita vieta gyvent ir viskas susitvarke, dabar ir marti meili ir atsiklausia daug maz visko, kas susije su anukele. Na lepinai mazyle ziauriai ir buvo situacija tokia, kad jai mociutes labiau reikejo nei manes, aisku sirdele skaudejo, bet dukrelei jau trys metai ir ji atsirinkus kaip su kuo bendrauti, mamos jai niekas nepakeicia, nors as jos nelepinu visai Na gavosi netrumpa istorija, bet gal kam pades

Na istiesu patarciau pastoveti uz save, nesvarbu vyras palaiko ar ne, jei yra galimybe - iseiti ir duoti vyrui rinktis, jei ne - kreiptis pagalbos i psichologus, jie zino nuostabiu budu kaip tokias situacijas spresti, esu pati nemazai ju girdejusi ir kai kuriomis pati pasinaudojusi O del santykiu tarp vaiko ir anytos, tai patarciau labai nesureiksminti, jokie anytu lepinimai negali vaikui pakeisti mamos, aisku sunku kazkuri laika matyti, kad vaikas mieliau renkasi ne tavo kompanija, bet vaikai protingi jie labai greit atsirenka kas kur ir galiausiai grizta prie mamu, o mociutems labai atsirugsta tas lepinimas - tai matau savo dukros santykiuose su anytele. Tad stiprybes ir bukit protingos ir kurybingos, zaiskit is tu paciu poziciju kaip ir anytos, tik taip galima laimeti

gerai kad mano uosviene man taip "nepaterineja", mes gyvenam uzsienyje , tik per tel paklausia kas kaip, darykit taip darykit anaip, bet tik per tel sakau aha, gerai, supratau...bet viska vistiek darau savaip
kaip issiauklesiu taip turesiu
o temos autorei patarciau ka ir kitos patare, pabandyk su vyru sneket, o jei jis nekreips i tai demesio tiesiog sukaupk visas jegas ir pasikalbek su uosviene, nes tu esi MAMA ir turi aukleti ir leisti kas galima o kas ne. neprarask vilties, gal pasikalbejus viskas issispres. laikykis ir sekmes
Papildyta:

, saunuole

Turiu ir að anytà. Labai rûpestinga, valdinga moteris. Kai pagimdþiau, kasdien ateidavo, padëdavo namø ruoðoje ir t.t.. buvau labai dëkinga jai. Bet kas per daug - tas nesveika. Að negalëdavau pailsët, kai ji duodasi po visà butà, barðka tarðka. O tuo labiau studijuoti...Po mënesio pasakiau, kad pati galiu ir valgyti iðsivirti ir vaikà iðsiveþt á laukà, bet mandagiai.
Kas keisèiausia, kad ji savo sûnui, t.y. mano vyrui daugiau nurodinëja - vis dar auklëja, nors jam jau 30 metø. Ne auklëja, bet ËDA. Vos tik iðeinu pvz, á virtuvæ - prasideda: tu tà blogai darai tu anà, tu negulëk taip, su vaiku daugiau ðnekëk, tu nerûkyk, tu negerk, (juk krizë) kokià spintelæ balkone negerà padarei, koki virtuviná negerà pasidarët! Ateinu - uþtyla, nes èia mano butas ir neturi teisës nurodinët, be to, að já visada uþstoju. O á parduotuvæ tai iðvis jie kartu negali nueiti, gráþta visas piktas ir nieko nenupirkæs, nes mama neleido, ið rankø griebia - tu pomidorø nepirk, tu sulèiø nepirk tu taupyk, tu to nevalgyk, tu ano nevalgyk!
Vienà dienà, vyras su savo broliu aluèio darë ir kortom þaidë ir atëjo jø mama...oi, vëjà pakëlë...Klausë manæs, ar jie daþnai geria, jei taip - sako - varyk tu já von (vyrà ). Baigësi tuom, kad teko juos skirti - maniðkio veidas buvo apdraskytas, nes jis jà pasiuntë kai kur...Ilgai negalëjau atsigaut po tokio konflikto. O jei nebûtø nei brolio nei manæs - uþmuðtø vienas kità????
Dabar pasikeitus kardinaliai, jei ir ateina, tai retai, iðkelta nosim, su manim nesiðneka, ignoruoja, að tai jai nieko blogo nepadariau , ir dar liepiau vyrui jos atsipraðyti...
Bet uþtat kaip ramu - vyras nenervuotas, iðeinam kada norim su vaiku á laukà, valgom kà norim, darom kà norim...O kai reikia man kokius reikalus tvarkyti, pasiderinam taip, kad jos nereikëtø praðyti, vyras pabûna su vaiku, o að per val dvi stengiuosi apsisukti.
Ðtai ir vakar, atëjo draugai su leliuku savo, ir atsineðë martinio - aplaistyt mano ir draugës diplomø....Ir atëjo anyta, atneðë akcijinës þuvies...Tai net drebët pradëjau, kad ji pamaèius alkoholá nepradëtø siautët...Bet aèiû Die, pabuvo su maþyle ir iðëjo.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/a...php?id=22995930
Pirma mazinimu banga mamoms.Nenusileiskim.

Paskaicius jusu aprasymus apie uosvienes tai man plaukai siausiasi. Mano uosviene irgi gal noretu aiskinti, bet mes jos mandagiai isklausome abu su vyru, o padarome kaip mums reikia. Aisku mums lengviau, nes atskirai gyvename nors ir tame paciame mieste. Bet ir mano tevai taip pat patarineja, tai manau cia vaiku ir tevu amzina problema

vajetau pasirodo mano uoðvë lobis palyginus su kitomis stiprybës jums

ar yra kokiu naujienu????ar kalbejai su vyru ar uosviene?????????

Ádomu kaip ten farinelli sekasi?

Að irgi matau tik vienà iðeitá: pirmoji tai pokalbis su vyru. Argumentuoti knygomis straipsniais apie vaiko auginimà. Po to kai vyras ateis á protà, pasikalbëti ir su jo tëvais.
Lengviausiai bûtø iðsikelti - tada problemos kaip ir nebûta. Tikriausiai neleidþia finansinës galimybës, bet juk ir anyta tavo suprasti, jog tu vaikà augini, o ne ji. Kas yra mama. Juk mes visai kitaip auginam savo vaikus nei jos mus. Pasikeitë laikai.

O su savo sûnumi irgi reikia praleisti kuo daugiau laiko, (manau be uoðvienës ðalia) kad pajustø jog su mama yra daug geriau nei su moèiute.

Na as dar neturiu leliuko bet jau patarimu girdejau tiek is savo tevu puses tiek is uosvenes. budavo kad papriestarauju savo nuomuone isakau zinoma graziuoju akiu nedraskiau. Buna kad palinksi galva ale sutinki ir viskas tuom pasibaigia.Na as neleisiu kistis i savo vaiko auginima, patart tegu pataria, nes kartais reikia prisiklausyt ka patyre zmones sneka bet jei prades nurodineti tu daryk tik taip o ne kitaip it t.t. tai pasakysiu savo nuomuone ir jau tuomet reciau lankysimes tiek pas vienus tiek pas kitus. O vyras ne nebando priestarauti man nes jis taip pat turi savo nuomuone ir mums abiem laaaabai nepatinkai kai mano ar jo tevai kisasi i musu gyvenima.

seimynele, smagu kai abu sutuoktiniai vienos nuomones. Tada kovoti zymiai lengviau. Bet kai vienas pasiduoda ir jam nesvarbu nei jo vaikas ar mylima moteris va cia jau beda buna.

praleisk su vaikuo kuo daugiau laiko, þaiskit kartu, eikit á laukà, jei brausis uoðvienë graþiai pasakyk, kad jûs dabar uþsiëmæ, kai bûsit laisvi ateisit patys; dël maisto, tai èia þiauru,kad kiða viskà ir belekà, að saviðkei grieþtai uþdraudþiau duoti kaþkà valgomo be mano þinios, motyvuodama tuom, kad dar maþas jei uþsprings tai ji neþinos kà daryti bei tuom,kad vykdau grieþtus gydytojos nurodymus, nes vaikas truputá linkæs á alergijà; vyras...ech tie vyrai vyrai...o tu savo tëvø neturi pas kuriuos galëtum pagyventi? jei turi vaþiuok su vaiku porai mënesiø paatostogaut pas juos, kad vaikas pamirðtø tà baba, kad paèiai galva praðviesëtø, ir kad galëtum ramiai, prisirinkus krûvà informacijos pasikalbëti su vyru.

Na manau patarimas vienas, kaip sakë viena mama, reikia pastovëti uþ save ir neleisti kaþkam tvarkyti gyvenimo O kad vaikelis babà ðaukia, tai dar nieko nereiðkia, vistiek jûs jam esate svarbesnë, niekada baba nebus brangesnë uþ jus Daþniau bûkit atskirai nuo anytos, iðeikite á laukà su vaikeliu, á sveèius ar dar kur nors. Suprantu, kad nuolatos slapstytis neiðeis, bet vis ðis tas...O ðiaip pakalbëkit su vyru ir spræskit ðià problemà kartu. sëkmës

Ir as turiu tokia problema gyvename pas vyro tevus, nuosavame name. Me su vyru ir 8 men dukryte antrame aukste, o uosviai pirmame. Pries tai nuomavomes buta, pasidare per brangu ir perejome pas juos gyventi... Is pradziu galvojau, kad viskas bus gerai, bet pasirodo klydau.....Gimus dukrytei prasidejo mokymai, kad reikia silciau aprengti, kad reikia taip ir taip daryti. Siaip uosviene visai geras zmogus, bet tiesiog nesupranta, jog as auginu savo vaika, o ne ji. Uosvis visai nesikisa. Aciu dievui, kad dar vyras supranta mane ir mamai vis paaiskina, kad taip elgtis negalima.
Buvo keletas situaciju, kurios mane tikrai isvede is kantrybes(siaip esu labai taikus zmogus, negaleciau jai (uosvienei)pasakyti kas man nepatinka, as visa tai geriau pasakau savo vyrui, o jis savo mamai)
Viskas prasidejo nuo to, kai ji musu merdgyte, kartais pavadindavo dukryte, nu as pagalvodavau, nu nieko sa, dukryte. Uosviene negali atsidziaugti savo pirmaja anuke, suprantu, kad ji ja labai myli, bet sitaip elgtis negalima.
Dar buvo, kai klaipedoje sveciavomes pas draugus, ji mane apsauke, kad atseist persaldysiu mergaite, man tai buvo ypac sunku, ji galvoja, kad as tinkamai nepasirupinu savo princese ir dar daugybe situaciju buvo, kai ji imdavo mergyte be musu pasiklausimo ar galima ir lisdavo pastoviai pas mus, kol vyras jai pasake, jog apsiramintu. Kuriam laikui buvo viskas aprime, paskui vel tas pats is pradziu...
Tiesiog as pavargau, dbr stengiuosi maziau bendrauti ir reciau leidziame matyi musu mergyte, nors ir gyvename kartu su jais, bet tai imanoma. Po viso sito, atrodo noriu isvis, kad ji nematytu savo anukes. Tiesiog labai pykstu ant jos, kad ji nesusipranta....