Turejau savaite labai aktyviu atostogu, per kurias nuejau ar ne 100 km ir iki soties prisikvepavau gaivaus misko oro, bet rytais ir vakarais dar ir knygai laiko likdavo

Taigi per ta savaite pabaigiau Prusto "Svano link" ir Bukowski "Pasta".
Pabaigusi
"Svano link", prisiminiau knygos redaktoriaus pratarmeje issakyta minti, kad prie Prusto "skonio" reikia priprasti, letai ir atidziai ji skaitant. Ir kad daug skaitytoju apleidzia trasa nebaige knygos, bet tie, kurie istveria, igyja priklausomybe ir nori vis daugiau

Tai as matyt prie tu pastaruju...

Net ir prie klaikiai ilgu sakiniu pripratau, nebeerzina

Uzbure mane Prustas...

Ieskosiu antrosios knygos, o kada nors tikiuosi ir visas septynias iveikti

Nors, kaip visada, labiausiai patrauke stiliaus poetika, o giliuju minties klodu, ko gero, ir neuzgriebiau

, bet vis tiek labai labai patiko. O perskaiciusi visus vietoviu aprasymus, uzsimaniau vel i Prancuzija - ypac i Paryziu
Beje, skaitydama apie herojaus vaikiska meile Svano dukrai Gilberte, pora kartu nekantriai piktinausi: kas cia per vaikiski issigalvojimai - laukia susitikimo kaip laimes, o susitikes kankinasi, jokios laimes nejausdamas (nors panasiai kankinosi ir "suauges" Svanas, taigi amzius cia gal ir niekuo detas

). O paskui staiga lyg lempute atminty isijunge: kaipgi as galejau pamirsti, kad pati vos ne visa paauglyste kamavausi nuo tokiu slaptu, labai romantisku ir labai skausmingu meiliu???

Po sio netiketo nusvitimo skaiciau tuos puslapius jau visai kitaip... Visi mes ieskom savo prarasto laiko...
Bukowski "Pastas" - sia knyga buvau numetusi po keliasdesimties puslapiu, bet per atostogas pabaigiau per viena vakara. Susiskaite be problemu, bet pasirode labai vidutiniska. Ir kazkaip nieko sioje knygoje neradau, kas uzkabintu

Visas joje uzgriebtas temas jau yra nagrineje kiti autoriai - giliau, itaigiau, pagaliau talentingiau

Gausiai vartojami necenzuriniai zodeliai siais laikais jau irgi nieko nebenustebins (nors knyga pirmasyk isleista 1971, gal tada ir sokiravo tas brutaliai atviras stilius?). O ir tas nuolatinis girtuokliavimas... Na gere zmogus visa gyvenima - ar verta apie tai knyga rasyti? O paskui is to girtuoklio fanu klubuose dar ir kultine asmenybe padaroma...

Gal as kazko nesupratau, o gal per daug esu maciusi alkoholizmo sulauzytu likimu, kad galeciau literaturiskai zavetis dar vieno girtuoklio "ne tokio gyvenimo" peripetijomis... Zodziu, netapau Bukowski fane

Bet dar skaitysiu "Ham on Rye" (Arklienos kumpis), gal ir suprasiu netycia, kame tas Bukowski zavesys turetu slypeti?