QUOTE(marlena24 @ 2009 07 12, 12:47)
Mes tai nevilty

Vaikeliui dar tik savaite, o jau jauciu, kad mane greit i durnyna isvez, nuo miego trukumo net alpstu...Diena musu angelelis istisai miega, pakeiciam pampersa, pavalgo kas kokias 2 valandas ir atsijungia, zodziu diena vaiko nera

bet tik arteja naktis ir mane nuo siaubo pradeda purtyt drebulys, nes zinau, kad arteja eiline bemiege naktis

Nuprausiam, perrengiam, paguldom i lovyte ir viskas, akys stacios, riksmas per visus namus

Lovytej jau 2 nakti nemiega, kaukia be proto, bandem ir nemieganti guldyt, ir iseit is kambario, ir is savo lovos jau uzmigusi idet, be sansu...tai miega su mumis, jei tai galima pavadint miegu, keliasi kas 1,5 val., tai kol pampersa pakeiti, kol pamaitini, kol uzmigdai, tai ziurek po kokiu 40 min vel kelies

kosmaras kazkoks...gal kas gali pasidalint patirtim kaip ta diena su naktim jam "apkeist"?Nors visi ramina, kad susitvarkys savaime, atseit dar mazas labai...Na, bet jei tas "savaime" uz kokiu 3 menesiu ateis, tai as jau nedagyvensiu

galiu trumpai papasakoti apie savo zuika: ji, lygiai taip pat kaip ir tavo kleckas, pirmas dvi savaites, na gal tris, tiksliai jau nepasakysiu, dienom miegodavo, o naktim sokdindavo visus. galvojau, kad ir is proto issikraustysiu, ir dar visokiu nesamoniu. pati turbut gerai zinai. musiske, liaudiskais terminais kalbant, buvo sumaisius diena su naktim. o be to ir pilvuka vaikui skaudedavo (cia jau mano prielaida)

ka darydavom? o budavo taip: apie kokia 22 ji uzsnusta, pamiega valandziuke, tada kokias 3 valandas as su ja soku, tada ji vel uzsnusta valandziukei, paskui vel 3 valandos sokiu ir t.t. galiu tik nuraminti, kad grubiai sakant, nuo kokio menesio viskas atsipainiojo jai i vietas. o nuo kokiu dvieju menesiu keleta naktu dave pamiegoti nuo 24 iki 6. net keliausi ziureti ar kvepuoja

mano Saulei ryt jau metai, bet iki siol naktim keliasi minimum 3 kartus. ruosiuos pabaigti duoti MP, tai tikiuosi, kad bus geriau.
o tau galiu pasakyti tiek: kai uzeis neviltis nakti - prisimink, su kokiu nekantrumu laukei savo mazo stebuklo, kaip tavo kleckas atrode, kai pirma karta pamatei. zinok laikas eina labai greitai ir tos baisios kosmariskos naktys man dabar atrodo jau nieko vertos, palyginus su tuo, kiek graziu akimirku suteikia augantis vaikas. apie antra menesi tavo zuikis padovanos tau pirma sypsena, pamatysi kaip atleisi uz visas kosmariskas nemigos pilnos naktis

ir dar: nuo pilvuko Saulei espumisanas visai nepadedavo, tai nusipirkau sab simplex tokiu lasu. tie veikdavo super. ir dar kai jau uzsiverkdavo Saulutei padedavo nesiojimas staciomis, priglaudus prie krutines. daznai dar ir sokdavau su ja naktim, isijungus koki muzikini kanala tyliai, tada lengviau linguoti nakti

zinau, kad labai pavargai ir nori miego. gerai tave suprantu, bet nenuleisk ranku, viskas dar tik pries akis.
galu gale, paprasyk mamos, anytos, kaimynes ar kokios kito zmogaus, kuriuo pasitiki, kad diena eitu su tavo vaikeliu i lauka, o tu tuo tarpu pamiegok.
nuosirdziai linkiu tau kantrybes. juk esi mama....