Labas mamytes ir teveliai,

Mes su savo linksmu judriu suneliu (dabar 2,9 m.) turime patirties is 3-ju mokykleliu, nes norejome isbandyti kelias ir atrasti kas labiausiai tinka ir patinka. Pradzioj as maniau, kad musu vienturciui bus proga laveti, o svarbiausia- pabendrauti su kitais vaikais, nes labai retai turi tokia galimybe. Bet maziukams mokyklelese nelabai kas leidzia pabendrauti tarpusavyje, o uzsimezganti linksmuma stengiames tuoj pat "nukirsti", nes tik minute nesudrausi, ir jie jau krykstaus ir linksminsis viska pasaulyje uzmirse ir "nebus tvarkos ir drausmes per pamoka!"..
Is patirties jau galiu tvirtinti, kad ne vienoje mokykleleje vaikai NERA MOKOMI tarpusavyje bendrauti, kadangi tam visiskai nera laiko- yra grafikas, yra metodikos, yra pamokos tempas ir reikalavimai. To vaikai visur privalo laikytis, o ne zaisti tarpusavyje ar linksmintis.
Man daznai vaiku tuomet gaila, ypatingai vienturciu. Jie ateina is suaugusiuju aplinkos (seimoje), susitinka su bendraamziais is SAVO planetos, bet bendrauti ir kalbeti tarpusavyje SAVO kalba draudziama.. Cia panasu, kaip priristam suniui padeti matomoje vietoje aromatinga kaula per nepasiekiama atstuma.
Gerai, jei vaikas letas ar nedrasus is prigimties, tuomet jis ramiai prasedes visa laika mamytei ant keliu, galbut reaguodamas i tai, kas vyksta pamokoje, o gal ir nelabai.. Bet mokykloje mokytojai tokiu ramiu vaiku bus patenkinti, net jei vaikas ir neisijungia i pamokos veikla, bet jis "netrukdo(!) vesti pamokos" (kas daznai mokytojai yra SVARBIAUSIA).
O jei vaikas is prigimties judrus ir aktyvus? Jam sedeti valanda ramiai ir dalyvauti pamokoje pagal taisykles tampa tikru isbandymu, tuo labiau kad ipusejus uzsiemimams ir issekus "kantrybes, demesio ir paklusnumo" rezervui (kuris tokiame amziuje yra 20 minuciu!) ausyse kaip sugedusi plokstele pradeda skambeti mamytes ir mokytojos vis labiau piktejantys "sakau sedek ramiai! nebegiok! sedeek ramiaai!!! nebegioook!!!! sed..."
Koki tuomet prisiminima ir nuotaika vaikas ir jo mamyte issinesa is pamokos??
Suprantu, kad galima sakyti, jog mokykloje vieta mokytis, o zaisti su vaikais reikia kieme.
Bet ar tai galioja ir judriesiems dvimeciams-trimeciams??
Po 2-ju metu nuolatinio ivairiu mokykleliu lankymo pradejau vis labiau abejoti, ko daugiau gavome- naudos ar vistik zalos.. Labiau atradome.. ar labiau praradome..
Ismokome to ir to.. bet kiek kartu teko susipykti, nes elgesi "per linksmai, ne pagal taisykles"..
Turbut pastebejote, kad visur mamytes su naturaliai(!) labai judriais tokio amziaus vaikuciais (ypac berniukais) mokyklelese isbuna labai trumpai, ne daugiau 2 menesius? Pavargsta drausminti ir tramdyti savo gyvybinga "saules zuikuti", pavargsta nuo streso, nuo pasipiktinusiu letu vaikuciu mamyciu, aukliu, mokykleles mokytoju zvilgsniu ir komentaru..
Po kurio laiko ziurek pamokelese sedi tik ramaus leto temperamento vaikuciai arba tie, kuriuos vedzioja aukles (kuriu vaikai daznai bijo, jauciasi nesaugus ir del to klauso)?
Labai norisi vaikuti lavinti, bet ar tikrai butina sprausti i grieztus remus jau nuo tokio amziaus? Ar TIKRAI tai NEzalinga?!
Ar mokykleliu metodika skirta tik letiems dvimeciams/trimeciams?
Ar tokiame amziuje jau privloma pilnai suvokti, kas tai yra PAMOKA ir kad i ja reikia ziureti rimtai, solidziai ir atsakingai vykdyti nurodymus? Ar jie JAU gali tai suvokti?
Ar "neitelpantis i tvarkingos pamokos formata" vaikas jau yra potencialus busimasis mokyklos neklauzada?
Ar galima taikyti ta pacia metodika SKIRTINGO temperamento mazyliams?!
O gal tokiame amziuje galetu buti klases ir metodikos, suskirstytos pagal vyraujanti tokio amziaus vaikuciu temperamenta, pvz: ~Ramaus temperamento klase ir ~Judraus temperamento klase, su tinkama metodika?
Tuomet nesipiktins mamyte su ramiai ant keliu sedincia dukryte, o ir lakstantys "saules zuikuciai" su mamytem bus laimingi? Maziau reikes piktintis, stresuoti, daugiau laiko ir galimybiu bus LAVINTIS!
Ir uzaugusi nauja karta nebepaveldes savo tevu kartos tradicijos RIETIS ANT KIEKVIENO KAMPO..

Gal kas zinote, kaip sitas klausimas sprendziamas Vakaru salyse?

Vis dar ieskau atsakymo, skaitau knygas ir klausausi paskaitu ankstyvojo ugdymo vaiku psichologijos klausimais...
O gal kas jau zino atsakyma??..

Silciausi linkejimai atsakymu ieskancioms susirupinusioms mamytems :)

Oi, kaip man tai pazistama!!!!!! Neseniai jau buvau net emusi ieskoti kokiu psichikos sutrikimu savo "Saules Zuikutyje" (tarp kitko, labai graziai pasakyta ). Bet visgi matau, kad mano vaikas sveikutelis.... Ka is patirties galiu pasakyti, tai mano vaikui TIKRAI netinka ramus, mazai veiklos turintys uzsiemimai.... Nes butent tokiu uzsiemimu metu as nesugaudau savo maziuko (jam1.5), o va, kur jis buna uzsiemes kokiais darbeliais, kur yra dainuojama, sokama ir pan., jis yra PATS nuostabiausias vaikutis, net aplinkiniai tokiais atvejais negali nesisypsoti, ziuredami i ji.... Gyvenam uzsienyje, bet....mazame miestuke, todel nelabai turime is ko rinktis.... Deja, deja.......

o ir man pazistama situacija... tik turiu judria dukryte (1.9m)

ir mes esam isbande daug mokykleliu, bet i dauguma tik keleta kartu nueje labai pazistama situacija, kai mano dukra lanksto uzsiimdama savais reikalais nekreipdama demesio, ka daro mokytoja... ir manau problema ne judriuose vaikuose, o mokytojose. jos isijautusios i programa, o nei i vaika. ir tiesiog nemoka atrasti kontakto su vaiku, ir kai vaikas begioja, laksto, daro savo, kaltina amziu ar temperamenta... dar neatradau, tokiu bureliu, kuriose moketu bendrauti su judriais vaikais... nors burelius lankome del pasibuvimo tarp vaiku.
o del ugdymo, tai manau, geriausias mokytojas tokio vaiko yra mama. man yra pakankamai paprasta savo judria dukryte sudominti demesio reikalaujanciais uzsiemimais (deliones, piesimas, kaladeles, net ir karoliukus veriam ir kt. iv. zaidimai).

taip skubejau, kad net nepamaciau, jog paspaudziau ne ta skaiciuka Mano mazuliui 2.5m.


Aga Man namuose irgi jokiu problemu su vaiku, visada randam, kuo uzsiimti.... Tik baisu, kad jis taip ir neismoks bendrauti su vaikais, tad tenka eiti i tokius susiburimus, kokie yra, o ten jau gaudyti maziuka

Labas lakstanciu Saules Zuikuciu mamytes kaip gera atsidurti tarp SAVU

Pas mus namuose taip pat nera problemu, kaip tik atvirksciai. Kadangi aukles neturim, o tetis daug dirba, tai sunui daug laiko tenka paciam uzsiimti (kol mamyte prausiasi ir t.t.t.t., gamina valgi, priseda prie kompiuterio ir t.t.) ir jis ta puikiausiai daro. Jei jam idomi veikla, jis gali ilga laika pvz. vazineti paspirtuku po namus ar zaisti lego, masinelemis ir tt., ar piesti, lipdyti plastilina, ilgai zaisti su paleistu is krano vandeniu, kapstyti smeli smelio stale, megsta uzsimirses "kalbeti uz zaislus“ ir t.t.t.t.t.
Aisku neretai naudodamasis proga issamiai tyrineja aplinka, todel kita karta namai atrodo kaip po archeologiniu kasinejimu bet kokia atradimu laime
O kai uzsiimu pati su juo, tai isvis buna 9am danguj ir viskuo domisi ir dziaugiasi.

Ir tol neturim problemu, kol nenueinam i mokyklele, kur is jo judrumo padaroma DIDELE problema.
Pradþioje kai pradejom lankyti dabartine mokyklële, atsitiktinai sutapo, kad dauguma grupes vaiku buvo lakstantys stiprios vyriskos prigimties ~dvimeciai berniukai. Tuomet nebuvo ir problemos (buvo tik mokytojai, nes daznai nesugebëdavo prie judruoliu prisitaikyti ir ju sudominti).
Bet tada buvo vienintelis trumpas periodas per ilga musu moyklu lankymo laika, kai maciau, kad judrus vaikas tokiu pat judriu grupeje jauciasi daug geriau, nes juo niekas nesibaisi ir nesipiktina. Ir tevai tuo paciu jauciasi gerai, nes ju vaiku nesipiktina.
Jei judriu vaiku grupei pritaikytu jiems tinkanèia pagal temperamenta veikla, lavinimas galbut butu daug produktyvesnis, nes nebutu to PRAZUTINGO streso.

Bet dabar grupeje nebeliko ne vieno judraus Saules Zuikucio, mes likome paskutiniai mohikanai. Dauguma vaiku mielai ramiausiai prasedi visa valanda(!) mamytems ant keliu.
Mokykloje reikalaujama "nebegioti, ramiai sedeti prie mamytes ar ant keliu ir daryti kaip mokytoja liepia". Tose pamokose, kur jam idomu, jis mielai dalyvauja ir viskas gerai. Bet tose, kur jam neidomu ir nuobodu, ar kai pavargsta, ar kai praeina „ramybes periodas“, jis atsisako paklusti taisyklems ir pradeda pats save linksminti, iesko idomesnio uzsiemimo, pradeda lakstyti ir t.t.
Tada LABAI piktinasi mokytojos, ramiu vaiku mamytes ir aukles, prasideda tramdymas (skelbiamas karas), pakyla itampa, as isitempiu, vaikas ta iskart pajunta, jis isitempia ir finale iseiname susipyke su spengianciom galvom.
Namuose po kurio laiko atsigaunam, grizta taika ir ramybe ir vel nebesuprantu, kur ir kokia yra problema- iki kito nejimo i mokykla. Ten vel atsiranda DIDELE PROBLEMA.
Po to galvoju, kazin ar teisingu budu skiepijame musu vaiku „MEILE MOKSLAMS“..

Namuose po kurio laiko atsigaunam, grizta taika ir ramybe ir vel nebesuprantu, kur ir kokia yra problema- iki kito nejimo i mokykla (norejau pasakyti NUEJIMO i mokykla)

Toks jausmas, kad aprasyta apie mano vaikuti...... Tik pas mus skirtumas toks, kad gyvenam kitoj saly, kurios kalbos jis nesupranta ir pradejo neseniai mustis... Nera labai agresyvus, bet vis taikosi stumtelti, trenkti rankele.... Tai vat ir bandau issiaiskinti, kur pagrindine priezastis - ar nemokejimas anglu kalbos, ar nemokejimas ramiai zaisti su vaikuciais ir dalintis zaisliukais???
Nors ir tie musimaisi buna ne visada..... Kai vaikutis uzsiemes arba, kaip seniau rasiau, yra sokama, dainuojama ir pan., tada gali buti kruva vaikuciu, kuriu jis ne su pirstu nepalies.....
Si savaitgali pas mus buvo svente patiems maziausiems(mazdaug iki 5m.vaikuciams), kur daug renginuku. Tai i kiek renginuku ejom, vienintelis netiko, nes nebuvo VEIKLOS!!! - ten buvo skaitomos pasakos... Labai israiskingai moteris pasakojo, tarpukais vis kokia dainele padainuodama su vaikuciais ir atitinkamus judesiukus parodydama..... Tai labai aisku buvo, kad mano vaikas ne ten papuole Kol moteris seke pasaka, jis begiojo, isdykavo, kalbino vaikucius, noredavo zaisti su jais... O tik pradedavo dainuoti ir tuos judesiukus rodyti, tuoj prisijungdavo... Zodziu.....
Is pradziu maniau, kad vesdama pas vaikuciu, kad ir ramia veikla ten uzsiimama, maniskis ismoks ramiai buti, sedeti, svarbu, tarp vaikuciu..... Bet, kuo toliau, tuo labiau tuo abejoju.... O va kur rasti kazka tokio, kur ir veiklos butu, ir maziukas tarp vaikuciu pabutu??? O vaiku jis labai nori.....

Nepergyvenk Tiomama, pamatysi kad greitai tas praeis. Kaip tik siom dienom skaitinejau puikia knyga MZYLIO TRAMDYMAS. PATARIMAI, KAIP AUGINTI VAIKUS NUO 1 IKI 4 METU,aut. Ch.Green, kurioje ir sitas klausimas paaiskintas. Labai rekomenduoju paskaityti sios knygos 11 puslapi, o ir visa knyga!
Jei neturi jokios galimybes ja BUTINAI nedelsiant isigyti, galesiu ideti cia keleta citatu
Pasirodo, tarp mazdaug 1,5-2,5 metu vaiku yra ypatingai "madinga" stumdytis, mustis, kandziotis ir t.t.. Po to tas mazeja ir praeina.

Maniskiui pries keleta menesiu irgi zymiai labiau knietejo ka nors pastumti, trinktelti ar pan. O dabar tai atsitinka labai labai retai ir jau kelis kartus is eiles pastebejau, kad tokiose situacijose, kai kas nors verkia, jis buna netgi vienintelis is visu vaiku, kuris raudanti guodzia, buciuoja ir glosto skaudama vieta, labai pats pergyvena

Ir tarp kitko ji pati daugybe kartu tokio amziaus vaikai stumde ir "trankaliojo", ir netgi ramios letos mergaites taip pat

p.s.
"nusikalte" vaikai prisiziuri daugybe neigiamu reakciju i savo elgesi- "nukentejusio" vaiko, jo teveliu, savo teveliu. Galbut ir tai padeda jiems geriau ir greiciau suprasti grazaus elgesio etiketa?

O ar bandote savo judrø vaikà átraukti á kaþkokià já dominanèià veiklà? Tarkime mano paþástama savo sûnø nuvedë á Jaunuoliø vairavimo mokyklà, neþinia , kas su juo nutiko, bet vaikas tikrai aprimo, uþsidegë azartu, atsirado ðiokios tokios disciplinos,, jau ir pats supranta, kad á uþsiëmimus bus vedamas tik tada, kai mokslai nenukentës, noirs prieð tai itin sunkiai sekësi, buvo neádomûs tie mokslai, per nupboduys, sunku sukoncentruoti dëmesá, o dabar vaikas ikrai labai stengiasi tëvai labai dþiaugiasi, sakë, kad labai vaikø psicholgijà iðmanatys instruktoriai veda uþsiëmimus, nes vaikà kaþkokiu bûdu nuramino, ne be toks iðsiblaðkæs tapo

apie mazesnius kalba manau taip labai svarbu geras pedagogas

Mano sûnus labai judrus. Ir kuo nors jam uþsiimti, buvo begalo kanèia. Jis negalëdavo susikaupti. Bandþiau vesti á mokyklelæ, bet ten jau pirmà dienà gavome tiek daug pastabø dël jo lakstymo, kad sekantá kartà að jau nebenorëjau eiti.

Ne visada sutinku, kad mama geras mokytojas. Mano vaikui patiko vaikai, jis norëjo bûti su draugais, tas ir dabar iðliko. Bandydavau su juo kuo nors uþsiimti, jam buvo neádomu, jis net nekreipadavo dëmesio. Galø gale að susiradau auklytæ, kuri savo namuose priþiûrëjo anûkæ ir prisiëmë kelis vaikuèius. Ji baigusi pedagogikà ir mokëjo su vaikais bendrauti. Tik tada mano vaikas iðmoko susikaupti. Jam buvo ádomu, kà vaikai daro ir jis ið paskos kartodavo. Metø eigoje jis tapo jau labiau panaðus á vaikà, o ne á lakstantá vëjavaiká.
Dabar jam jau 3 metai. Mums ir gi tas perjodas, kada muðamës, kandþiojamës ir nieko negaliu padaryti. Tiesiog laukiu kada praeis.