mes prieš 2 savaites parsivežėm kiaulę iš tetos. nei pirkom, nei dovanų gavom - t.y., pusė kiaulės dovanų + 200lt. kiaulė jaunutė, 5 mėn, neriebi, svoris apie 85-90kg, bet tokios ir norėjom.
skūrą su plonu lašinukų sluoksniu užsūdžiau ir išrūkinau (tik kadangi viską darom patys ir pirmą kartą, tai persūdžiau

ir kai kuriuos gabaliukus perrūkinom - per ilgai užlaikėm, procesas truko 5d sūrėjimosi (česnakas + druska + pipirai), rūkinimo 5 d po 6 val per dieną (kitu laiku nėr kada) ) bet sunaudosim spirginimui, o druska apsaugos nuo kirmijimo.
rūkyklą konstravo vyras - čia irgi iš patarimų, pasiklausymų. sukalė tokią kaip lauko wc būdelę, pastatė ant pakilimo lauke. apačioj - vieta pakurai, nuo pakuros į būdelę eina vamzdis, kurį papildomai dar užkasėm, kad dūmas labiau vėstų. jei domina, galėsiu nufotografuoti (architektūros šedevru to tikrai nepavadinsi

)
dar iš
šviežio kraujo darėm kraujinius vėdarus (anytai tą darbą pavedėm, fui, kas per šlykštynė tie vėdarai, nors vyrui labai skanu). tai likusį kraują išpyliau lauk, nes pati tikrai nesiimčiau tos nesąmonės nei daryt, nei valgyt.
žarnas šveičiau ilgai ir per kelis kartus. pirmiausia praploviau tekančiu vandeniu, supyliau daug druskos ir palikau. kitą dieną išverčiau jas į kitą pusę, vėl druska, vanduo. trečią dieną jau normaliai tryniau su druska, bandžiau skusti, bet

aptingau ir ai... nebeskutau
mėsos gabaliukus, kurie man pasirodė nelabai tinkami šaldymui (tarkim tie, kuriuos nuo stuburkaulio apipjausčiau, smulkūs tokie) buvo sumalti, pasūdyti, pačesnakinti ir sukišti į žarnas - tipo, rūkinsim
dešras. vėl pora klaidų - atvažiavo mano mama padėti, tai pasakė, kad reik druskos daugiau

įdėjau - ir oplia, per daug.
antra klaida - dariau grynos kiaulienos, tai spalva pilkoka, šiaip sako, kad reiktų su jautiena maišyti. bet nepaisant šitų kliurkų, dešrikės tikrai neblogos (ypač patroškinus su kopūstais )
likusias žarnas palikau druskoje - kai jau užsimanysim vėdarų, reikės atmirkint, kad nebūtų sūrios. laikau stiklainiuose šaldytuve.
mėsą supjausčiau vienkartiniais gabalais, sudėjau į maišelius ir patalpinau šaldiklyje. suskirsčiau lentynomis, kad žinočiau, kur kokia mėsa. su galva dar nieko nedariau, šiaip sako, kad smegenys pakeptos skanu - bet kažkaip įtartinai man tai skamba...
karkas taip pat rūkinom, skūra sūroka, bet viduj mėsytė (nedaug jos, bet vis tiek) - skanumėlis.
bandžiau daryti
plautinę dešrą - apvirt plaučius, širdį, viską sumalt ir kišt į žarnas. kadangi nuotaika PMSinė buvo, tai man kažkuo tos dešros neįtiko, taigi išvirus dešras vėl jas išardžiau, žarnas išmečiau, o tą įdarą, kuris visai skanus buvo (malti plaučiai, širdis, apkeptas svogūnas, prieskoniai, kiaušinis, džiūvėsiai) sunaudojau žemaitiškiems blynams. tikrai skanu.
inkstai - pamerkiau parūgštintam vandeny, kol nusiskutau daržoves. apviriau inkstus - padariau klaidą, nežinojau.

pasirodo, juos perpjovus reikia išpjauti šlapimtakius, o aš to nepadariau. pasekmė - visi namai dvokė šlapimu

skambinau mamai guostis, tai paprotino

ir po apipjaustymo jau kvapelio nebuvo.
iš jų gavosi labai skani agurkinė sriuba
šaldiklyje dar savo eilės laukia
kepenys. šiaip prieš imant kiaulę rekomenduoju turėti bent 2-3 laisvas dienas, nes darbo prie mėsos sutvarkymo tikrai nemažai.
bet viso to kaifas:
-nereikia važiuot į parduotuvę kaskart, kai norisi kažką pagamint valgomo - pilnas šaldiklis mėsos, o rūsyje turim dar bulvių
-valgom mėsą, kuri tikrai aiškaus šviežumo, o ne apiplauta
-mėsa auginta savo žmogaus, ir tikrai žinau, kad paršiukas jaunutis, augintas buvo natūraliai
-na ir kaifas turėti savų lašinių