Sveiki,
Neseniai teko girdeti apie vitaminu itakotas autoimunines ligas, o ir pries tai daug skaityti apie tai, jog tai tik manomas geris, juk nera daroma jokiu tyrimu paliudijanciu vitaminu nauda ar juolab zala. Dargi internetiniame puslapyje http://www.sveikasirjaunas.lt/index.php?op...4&Itemid=92 galima perskaityti: "Daþnai vaistinëse parduodami vitaminai yra dirbtinës kilmës, ne ið natûraliø ðaltiniø, iðgryninti."
Idomu butu isgirsti ir Jusu nuomones, galbut patirtis, galbut nuogirdas.

Siaip jei saikingai, manau kad nera blogai, bet jei per daug, tai kaip ir viskas kitas yra ne tik kad nesveika, bet ir pavojinga

Mano manymu reikia naudoti vitaminus, nes mes negauname ju pakankamai su maistu. As pastoviai geriu vitaminus, nieko blogo negaliu pasakyti. Netiko tik vieninteliai - Perfectil. Nuo ju mane pykino bet gal del to, kad geriau nelabai daug pavalgius, nes ant pakuotes raso, kad naudoti tik po pagrindinio valgio.

o kaip þinote, ko bûtent trûksta jûsø organizmui? tyrimus darotës?

organimas pats jaucia ko jam reikia

Tam, kad vitaminø nereikëtø vartoti, turite labai labai priþiûrëti ne tik savo mitybà, taèiau ir gyvenimà: poilsio ir darbo rëþimà, turëtumëte maitintis tik natûraliais maisto produktais, sudëtyje turinèiais vitaminø, mineraliniø, skaiduliniø medþiagø ir t.t., neturinèiai E, maisto medþiagomis, kuriø reikia organizmui ir normaliø jo funkcijø palaikymui.
Bet, kadangi ðiandien kuo toliau tuo labiau tokiø maisto produktø vis sunkiau rasti ir ásigyti manau, jog vitaminus ne tik reikia, bet ir bûtina vartoti, kadangi mityba tikrai yra nepilnavertiðka ir nesubalansuota, daþnai sveikos mitybos principai paminami dël ávairiausiø sumetimø, kurie átakojami daugybës aplinkos veiksniø. Taèiau savaime suprantama, kad yra realus pavojus vitaminø perdozuoti, jei jø organizme yra pakankamai. Tai vël gali priklausyti nuo daugelio prieþasèiø: genetika, virðkinimo sistemos veikla, medþiagø pasisavinimas organizme, jø ðalinimas ir t.t.
Sakyèiau tiksliausia ir teisingiausia vitaminus bûtø galima rinktis apsilankius pas gydytojà, kad ávertintø jûsø sveikatos bûklæ, bei pasidarius kraujo tyrimus, kuriø rezultatuose atsispindëtø tikslesnis jûsø sveikatos stovis, vienokie ar kitokie normø neatitikimai, kuo remiantis gydytojai galëtø jums pasiûlyti á kà labiau reikëtø atkreipti dëmesá. Jei pvz vitaminø stoka organizme nëra didelë, gal tiesiog pakaktø pavartoti daugiau natûraliø produktø, kuriø sudëtyje to vitamino daugiausia, kurie kompensuotø trûkumà.

Sveiki,
Nemanau, kad reikëtø þmonëms áteiginëti, kad jie nieko negali. Að valgau visiðkai pilnavertá maistà, man netrûksta jokiø vitaminø, negeriu jø papildomai, esu vegetarë ir man tai nesukelia jokiø problemø. Nëra jokio vargo pilnavertiðkai maitintis, jeigu nesilaikoma dietø, nebadaujama, valgomas ávairus maistas ir nëra kokiø nors sutrikimø. Gal bût daugelis þmoniø nelabai domisi subalansuota mityba, bet uþtenka kartà suþinot, nuoðirdþiai pasistengt pakeist áproèius ir visà likusá gyvenimà nereikës leisti pinigø vitaminams, kenkti savo sveikatai ir dël kaþko rûpintis.
Dabar paraðysiu, kodël nereikëtø gerti vitaminø. Bet koks vitaminø perdozavimas yra kenksmingas kitiems þmogaus organams. Nors daugumai þmoniø kaþko ir trûksta organizme, bet organizmas sintetiniø ir gyvulinës kilmës medþiagø pertekliaus nepaðalina, kaip kad paðalina augalinës. Jeigu organizmui kaþko trûksta, jis augalinës kilmës medþiagø pasisavina daugiau, jei uþtenka - maþiau. Vitaminai daþniausiai yra sintetiniai, todël -þmogus, valgantis maistà ir gaunantis ið jo kaþkiek medþiagø pats negali nuspræsti, kiek jam reikës vitaminø. Vartodamas vitaminus jis per dienà gali gauti, tarkim 130 proc. medþiagø, kuriø dalis yra sintetinës ir kurias organizmas pasisavins, taip kenkdamas kitiems organams. Ðitai, man atrodo, mes þinome ið biologijos kurso, bet kaþkaip pamirðtame praktikoje. Taigi, þmogui vitaminø iðraðyti gali gydytojas tik tuo atveju, jeigu per neapsiþiûrëjimà dël nesubalansuotos mitybos yra nepakankamumas ir reikia gydyti arba jei yra koks nors nepasisavinimo sutrikimas. Aplamai, galima pasidaryti "vitaminø" ir ið augalinio maisto.
Mitybos balansavimas yra paprastas, bet kantrybës reikalaujantis dalykas. Tai naudingas organizmui, jo sveikatai, piniginei ir verta þinoti bendram iðsilavinimui. Seniai galvoju sukurti tokià temà ne tik plaukams, bet ir visam organizmui, Jei dar yra mananèiø, kad þmogui privaloma gerti vitaminus, nes yra nepaprastai sunku jø gauti su maistu, galite jautis laisvai kreipiantis á mane asmeniðkai ar ðitoje temoje dël visø klausimø.

http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/..._apie_vitaminus

aciu donata_ra uz filomuka.

Nes pati vartodavau vitaminus ir vaikams duodavau ne daugiau 15 i metus, vasario - kovo men, kai bijodavau, kad jie uzsikres persalimo ligomis, gripu.

Að taip pat pritariu, tai nuomonei, kad bent kiek galvojant ka valgai, galima ið maisto gauti visus reikiamus organizmui vitaminus.
Ið kur jûs taip gerai þinote, kad jums visada truksta kaþkokiu vitaminø????...
ið vitaminø reklamos?... ar ið atliktø kraujo tyrimø?...

Su maistu labai sunku gauti reikiama kieki vitaminu - manau reta mergina buna tokia valgi, kad visa reikiama ju kieki suvalgytu, o ir po keliu dienu butu atsivalgius visam gyvenimui. Is maisto tikrai pakankamai vitaminu negaunam (na ir ne visus juos isisavinam). Pvz jeigu per diena as suvalgau 6 saukstus avizines koses, 2 samtelius darzoviu sriubos, 5 vistu sparniukus ir vakarienei vaisiu (banana, 4 braskes, puse apelsino), tai negi tikrai gaunu visus vitaminus?

Vitaminai gerai, bet nereikia del ju eit is proto - o organizmas ir dirbtiniu vitaminu nepasisavina visu, be to yra tokie, kuriuos pasisavina kiek reikia, o kiti pasalinami is organizmo. As pvz naudoju multi vitaminus, skirtus moterims, ir papildomai geriu omega riebalu misinio kapsules. Kai padideja streso, geriu nuo streso. Na ir retsykiais kokiu akims panaudoju, o siuo metu dar geriu papildomai biotina nuo plauku slinkimo.

O kad vitaminu truksta (ar tam tikrai atvejais ir perdaug), parodo pats organizmas. Tai pasireiskia per slenkancius plaukus, nuolatini nuovargi, mieguistuma, odos pablyskima, nuolatines ligas (pvz nuolat sloguojat ar nuolat persalat), odos bukle (pvz pradeda sauseti), trukineja lupu kampuciai ir pan. Jeigu pvz. as diena darbe praleidziu prie kompiuterio ir taip kasdien, o mityba mano nesikeicia nuo tos, kuri buvo kai dirbau padaveja restorane, tai ar neakivaizdu, kad reikia naudot kazkoki papilda stiprint akims?

kad gauti reikiama vitaminu kieki kasdienai, reiketu suvalgyti kibira vaisiu ir darzoviu....manau niekas tiek nesuvalgo.......o dabar ir vaisiai ir darzeves nenaturaliai auginti......ir aplamai maistas apdirbtas ......taip kad vitaminu trukumas 21 amziaus problema...

Ið kur jûs tokius dalykus suþinojote? Juk sakau, kad að, mergina, ne daug valganti, vegetarë, gaunu uþtektinai vitaminø. Taip pat paminëjau, kad jeigu reikia, paaiðkinsiu, kà daryti, bet be noro nieko nebus. Kaip suprantu, jûs èia nenorite normaliai valgyti, tai ir nereikia, bet praðau nevaryti kitø þmoniø á neviltá.
Taip pat, man bûtø ádomu suþinoti, ið kur jûs iðgirdote, kad sintetiniai vitaminai pasisavina, kiek reikia?


Norint gauti visø reikalingø medþiagø, reikia valgyti pagal sveikos mitybos piramidæ, t.y., daugiausia grûdø ir sëklø, toliau darþoviø ir vaisiø, toliau ankðtiniø, galiausiai rieðutø ir aliejø. Tokia yra augalinë piramidë, taip pat yra ir su mësa, mësa kaþkur treèioj ar kurioj vietoj, neþinau, bet pradþia ta pati. Ið piramidës negalima iðimti nei vieno produkto, o þmonës daþnai pamirðta rieðutus, sëklas ir ankðtinius. Taip pat svarbu gauti pakankamai riebalø, baltymø ir angliavandeniø (o ne pavyzdþiui, tik angliavandeniø ir daugiau nieko).

Valgant grûdines kultûras, gerai yra pakeisti batonà ir bandeles á juodà duonà. Per dienà bûtø gerai suvartoti bent porà ðaukðtø sëklø. Aguonas, sezamo sëklas (ne daug ar pagal skoná), linø sëmenis galima dëti á jogurtà, ant duonos taip pat galima uþsiberti seklø, dëti jas á uþtepus, padaþus, salotas.

Valgant vaisius ir darþoves, geriau bananà pakeisti á obuolá, valgyti kuo daugiau þaliø ir kuo maþiau virtø darþoviø, valgyti ðvieþius þalumynus. Juos galite auginti ant palangës. Vietoj salotø geriau valgyti ðpinatus, valgyti pakankamai svogûnø ir èesnakø dël sieros.

Dël ankðtiniø þmonëms kartais kyla mintis, negi dabar reikës kas dienà kapoti þirniu ir pupas. Ið tikrøjø, pupeliø ir pupø yra labai daug rûðiø, taip pat yra þirniai, ðparaginës pupelës, læðiai ir þali læðiai. Pupas galima valgyti iðvirtas su daugybe padaþø, galima dëti á troðkinius, salotas. Yra labai daug kriðnaistiðkø patiekalø su dalais. Þirneliai skanu valgyti ir vieni arba su padaþu (toks kaimiðkas maistas, bent man), rausvuosius læðius nelabai mëgstu, bet jei reikia, paieðkosiu ko nors, þaliuosius læðius galima valgyti vienus, su padaþu, labai skanu su grietine, galima dëti á miðrainæ, troðkiná, labai skanu su pievagrybiais. Soja taip pat yra pupelë, o ið sojos yra milijonai patiekalø.


Kas dienà reikëtø suvalgyti bent po kaþkiek rieðutø. Svarbiausia yra valgyti vairø maistà.m Savo áproèius galima pradëti keisti maþinant baltø miltø ir bulviø vartojimà. Vietoj bulviø antrame patiekale geriau valgyti juodà duonà, arba tik garnyrà, vietoj virtø darþoviø pasidaryti ðvieþiø salotø, uþsiauginti þaliø prieskoniniø þoleliø, átraukti á savo racionà pupeles, pupas, grikius, burokëlius, rieðutus, sëklas, þalius læðius, paávairinti juodà arbatà þoleliø arbatomis, vartoti daugiau þalio maisto, valgyti ávairø maistà, bet neprievartauti savæs.
Kiekvienu þmogaus laikotarpiu, priklausomai nuo lyties ar nuo organizmo, þmogui atsiranda didesnis poreikis valgyti kaþkurá vitaminà ar elementà. Kiekvienam jam yra augalinë iðeitis, iðskyrus vit D, bet tai jau kita kalba ir vit B12. Tai problema tik veganams, vegetarams ne.

Kiekvienas þmogus turi teisæ savimi rûpintis, kaip jis nori, bet nereikia slopinti kitø entuziazmo. Þmonës, ypaè mûsø klimate, turi nelabai sveikø mitybos áproèiø, kuriuos galima pakeisti. Nieko tame nëra sunkaus. Asmeniðkai að nepaþástu þmogaus, kuris bûtø norëjæs gauti vitaminø su maistu, bet jam tai bûtø nepavykæ arba bûtø labai sunku.

Kazkada teko ziureti laida, tai viena gydytoja pasisake, kad visuose tuose viasiuose ir darzovese vitaminai nedingsta del visu trasu, chemikalu ir pan. Tik ar kokia nauda valgant chemikalais apdirbta produkta...



1. Is kur zinom ka? Kad kibirais valgyt reikia vaisius ir darzoves? Na pasiskaitinekit medicinine literatura ir kiek mg rekomenduojama kokiu vitaminu gaut. Tada pasidomekit kiek yra pzv salotu lapuose to vitamino. Tikrai pamenu kazkokiuose populiariuose zurnaluose ('panele' ar pan) buvo palyginimui ideta kiek reikia suvalgyt per diena pvz tu paciu salotu, tai kiekis (nesakau, kad tiksliai rasau) mazdaug 1kg - aisku galima jas maisyt su kitom darzovem, kiekis atitinkamai mazes, bet ar realiai tiek imanoma pajegt suvalgyt?

Ar norit pasakyt, kad jei man issausejo oda, tai reikia kaltint pavasari? Ir kuo jis cia detas? As manau kalta tai, kad pradejau maziau valgyt riebalu, todel nematau reikalo pradet valgyt saukstais sviesta, jei man jo nesinori. O trukuma galiu papildyt vitaminais.

2. Nesakau, kad visu vitaminu perteklius pasalinamas is organizmo, bet as naudoju butent tokius. O ir sudetis ju daugmaz naturali. Tiesa, sinteniniu vitaminu perteklius is organizmo pasisalina visada (jei tarkim parasyta, kad tam tikro vitamino yra 500% dienos normos, tai nereiskia, kad jo tiek ir pasisavins organizmas). Nerekomenduojama perdaug naudoti tik food based vitaminu.

3. Nemanau, kad piramides zinojimas viska issprendzia. Nu ir kas, kad valgau viska pagal piramide ir atitinkamom proporcijom, jei nesuvalgau pakankamai maisto, kad jame butu visa reikiama paros norma vitaminu? Is savo patirties galiu pasakyt, kad man lengviau ir geriau jauciuosiu valgydama maziau, tada akivaizdu, kad nesuvalgau pakankamai ir negaunu pakankamo kiekio vitaminu is maisto. Is pradziu gal ir nieko, bet kartu su itemptu grafiku, po kurio laiko pasireiskia nuovargis, mieguistumas ir pan, tai negi ir tuomet tureciau nevartot vitaminu, nes jie blogis?

Be to, reikia nepamirst, kad tma tikru produktu negalima vartot ir perdaug (o jei labai laikysimes kiek ko reikia suvalgyt norint gaut norma vitaminu, dazniausiai taip ir bus) - pvz riesutu negalima valgyt daugiau nei saujeles (kai kur rekomenduoja net po 10 riesutu).

Noreciau pabrezt, kad as nesakau, jog vitaminai privalomi - manau patys zmones jaucia truksta ju jiems ar ne. Ir jei matai, kad su maistu negauni, tai vartok vitaminus, o jei tikrai suvartoji visko tiek, kiek reikia, tai puiku, kad imanoma apsieit be ju. Tiesa, vitaminu yra irgi labai ivairiu rusiu - aisku ir kaina skiriasi. Yra naturaliu (kur sudetyje praktiskai vaisiai ir darzoves suprasuoti i tablete) ir yra tokiu, kur neaisku is ko ir kur pagaminti. Labai geras gyvenimiskas pvz buvo kai LT gyvenant vyrui nupirkau vitaminus uz daugiau nei 40Lt menesiui ar net maziau ju uzteko, naudojo, naudojo ir poveikio jokio. Kaip budavo nuolat pavarges, tai ir budavo, pietu irgi reikedavo prigult. O uzsienyje pradejom dometis organiskais produktais, naturaliais vitaminais ir ziurim, kad jie tikrai veikia. Maniskiui praejo miego priepuoliai, pati irgi esu zvalesne, nuotaika geresne.

Èia ir matosi þmoniø nesupratimas apie tai, kur ir ko yra. Kai minëjau, salotas reikëtø pakeisti kitomis darþovëmis, pavyzdþiui, ðpinatais, kurie taip pat tinka dëti á salotas. Taip pat minëjau, kad bûtina valgyti ávairø maistà. Negalima tikëtis, kad ið vienos rûðies ir dar nemaistingø darþoviø, tokiø kaip salotos, galima kaþkà gauti. Va, vienas pavyzdys:


Mineralø kiekis trijø grûdø dribsniø koðëje (33g kvieèiø, 33g aviþø, 33g rugiø) iðvirtoje sojø piene (200ml) su 50g razinø, ðaukðtu maltø sezamø (10g), ðaukðtu maltø linø (10g) ir ðaukðtu maltø saulëgràþø (10g).


Mineralas


Kiekis (% rekomenduojamos dienos normos)

Cinkas


5,7mg (50%)

Fosforas


707mg (88%)

Geleþis


8mg (66%)

Kalcis


230mg (33%)

Kalis


1250mg (31%)

Magnis


269mg (90%)

Manganas


4,3mg (60%)

Selenas


50mcg (100%)

Varis


1,4mg (140%)



Ðaltinis: http://docs.google.com/View?docid=dcscrjd4_29wxm2xtff



Kaip matot, mes valgydami augaliná maistà, kai kuriø mineralø gauname daugiau negu reikia, kas pasiðalina, jei yra per daug. Tai yra tik vienoje porcijoje. Paþástu daug þmoniø, kurie bûdami vegetarais per dienà gauna apie 300 proc. geleþies, bet jums èia tik tarp kitko, nes jûs savo mitybos keisti neplanuojate, jei gerai supratau.
Gráþtant prie mokslinës literatûros, o ne prie Panelës, kaip suprantu, jûs nelabai ið pirmo perskaitymo suprantate viskà, kà skaitote, nes að aiðkiai ir nuosekliai iðdësèiau, kuo kas naudinga. Tame puslapyje, kur yra ðis receptas, yra ir daugiau naudingø patarimø, tiems, kas nori suþinoti apie maistines medþiagas.


Apie jûsø odà neatsimenu, kad bûèiau kaþkà minëjus, ar apie pavasará? Aplamai, kad bûtø galima kaþkà spræsti, neþinant þmogaus forume, reikëtø daugiau apie tai suþinoti. Tada jums gal kas nors (ne að) patars.

Natûralûs vitaminai yra atskira tema, nes jie yra ið natûraliø þaliavø. Esant norui naudoti natûralius papildus ar vitaminus, taip pat gerai pasidomëti maisto balansavimu, nes taip pigiau. Daugeliui gerai þinomas dalykas yra burokëliø sultys geleþimi mitybai papildyti, kas yra pigiau, negu rasti natûraliø geleþies papildø.


Taigi, dar kartà pasikartosiu, kad valgant ávairø (èia loginis kirtis) maistà, visko uþtenka. Ávairø, turiu omenyje ne ið to paties produkto darytis daug ávairiø patiekalø, o valgyti ávairiø produktø. Taip pat að èia neturiu tikslo asmeniðkai kiekvienà þmogø átikinti, kad jis turi kaþkà pakeisti savo mityboje, o siûlau pasidalinti patirtimi ir naujais patiekalais ið maistingø produktø (èia ar kokioje kitoje temoje). Þmonës savo pavyzdþiais rodo, kad neskiriant nei dideliø pinigø, nei ypatingø pastangø gauna visko, ko reikia ir tokiø yra ne vienetai. Tiesiog mes ið savo mamø ir moèiuèiø iðmokstame gaminti maistà ir ne visada þinome kaip paávairinti racionà, dël atsiranda medþiagø trûkumas. Lietuviams, man atrodo, labiausiai trukdo per didelis bulviø, virtø darþoviø ir baltø miltø patiekalø valgymas ir ne ávairus racionas. Kad þmogus pakeistø savo áproèius, reikia uþsidegimo, noro ir kantrybës. Jeigu kam nors yra sunku gauti kaþkokio mineralo ar vitamino arba neþinot kà pasigaminti ið kurio nors produkto, galite raðyti man asmeniðkai arba èia, ir pasistengsiu patarti. Að ne viskà þinau, bet kuo þinau, tikrai pasidalinsiu, todël galite jaustis laisvai man raðydami, kiek norit. Þmonës, valgydami sintetinius vitaminus, arba labai pakenks savo ðalinimo organams, arba vis tiek negaus visø vitaminø, nes juos reikëtø valgyti nuolat. Jeigu þmogus valgo visavertá maistà ir dar vitaminus, medþiagos ið maisto nepasisavins, nes visø pirma pasisavins sintetiniai vitaminai ir ilgainiui organizmas nebegalës taip gerai pasisavinti medþiagø ið maisto. Kuo labiau sau kenksim dabar, tuo daugiau problemø turësim senatvëje.

Vartotojui shopingas noriu pasakyti, kad tikrai nenoriu jûsø áþeisti, gerai, kad skaitote mokslinæ literatûrà ir neþinau, kiek jos esate perskaièius, bet kad susidarytø bendras vaizdas, reikia paskaityti ir apie maistines medþiagas, ir apie þmogaus fiziologijà, ir apie neseniai padarytus tyrimus.

Man labai smagu, kad yra besidominciu tokiais dalykais, o ne vien perka tai, ka kazkas pasake, kad reikia pirkt. Nors nesuprantu kodel tema atidaryta prie plauku skyrelio...



1. Be abejo, labai gerai kai valgoma ivairus maistas. Ir sutinku su tuo teiginiu, kad valgant labai ivairiai galima visko gaut, BET ar tikrai suvalgysi tiek, kiek reikia ir ar nuolat tiek suvalgysi. O kita yra tai, kiek organizmas pasisavins. Asmeniskai as sakau, kad nepajegiu tiek suvalgyt maisto - pagal jusu pateikta pvz toks kiekis koses man kazkur 2 kartams yra. Ypac vasara man visiskai dingsta apetitas - zinau, kad nevalgyt negalima, tai ir bandau atsigriebt vaisiu kokteiliais, uzkandziaudama riesutais, ryte kosytes, pietums zuvis, vistiena, salotos. Bet as tiek nesuvartoju kasdien, kad padengtu man reikiama vitaminu/mineralu kieki.

2. Nesakau, kad nenoriu keisti mitybos (ka as labai pakeitus nuo to, ka sneiau valgydavau), tiesiog sakau, kad nepajegiu suvalgyt tiek, kiek rekomenduojama. Manau ir ne vienas zmogus tiek nepajegia. Be to, gaminti sveika pilnaverti maista reikia daugiau pastangu nei kuo pigesni. Deja, realybe tokia, kad daugelis nezino sveikos mitybos taisykliu arba nenori zinot ir gamina taip, kad butu pigiau. Gal ir ne i tema, bet mane kraupina kai moterys perka supermarkete malta mesa (jei ja taip galima pavadint) - be abejo, tai pigu, bet tada is ko padaryta, kad tik tokia kaina. O dar baisiau, kai ja maitina vaikus O ir lietuviu suvokime vaisiai/darzoves daznai tik priedas prie maisto, o ne maistas.

3. Paskaityt paskaitau tik labai gaila, kad ne viska galima pritaikyt gyvenime. O stengtis verta. Nors labai idomiu dalyku teko sveikatos zurnaluose neseniai perskaityt, o visa tai musu seimoje buvo daroma jau metu metais (nors kaip ir nebuvo paaiskinimo kodel taip ar anaip daryt). Labai teisingai rasot, kad maisto gaminima ir visa suvokima atsinesam is mamu/mociuciu ir pan. Pas mus seimoje buvo sveika mityba visuomet (na as gal labiau nukrypstanti nuo teisingos, nes man reikia, kad butu ne tik sveika, bet ir skanu). Bet daugumai zmoniu pakeist poziuri yra labai sunku.

Manau, kad mano mastyma daug itakoja tai, ka pati naudoju ir ka taikau, nes pirmiausiai pagalvodama apie vitaminus galvoju apie geruosius, nors realiai daugelis perka kuo pigesnius ir kad kuo ilgesniam laikui uztektu.

Gerai. Ðtai kokia praktika, paimsiu kaip pavyzdá save - mano liemens apimtis yra 62cm, atitinkamai ir valgau, ágimto smulkaus sudëjimo, mergina (moterims reikia daugiau geleþies negu vyrams), vegetarë (daþnai manoma, kad vegetarams kaþko trûksta, èia paminëjau mitui paneigti), gyvenu Lietuvoje (t.y. racionas lietuviðkas), pinigø daug maistui neleidþiu. Visø vitaminø ir mineralø uþtenka.
Dël skonio, tai yra paprastas bûdas, jei mëgstate ðvieþias prieskonines þoleles, jas auginti namie. Suprantama, kad labai daug jø iðauginti nepavyks, bet bus ir skanu, ir sveika, ir labai kvapnu tiek virtuvëje, tiek maistas kvepës. Taip pat yra ávairiø prieskoniø, ir visas grûdines ir ankðtines kultûras galima valgyti su padaþais.
Jeigu jûs nepajëgiat suvalgyti 200g grûdø per kartà, galite valgyti per du. Vistiek valgom daugiau negu du kart per dienà. Nebent laikotës dietos, tada èia jau kitas dalykas. Tokiu atveju á racionà reikëtø átraukti nerafinuotø aliejø, spirulinos, burokëliø sulèiø ir sëklø. Sëklos yra nepaprastai daug visko turintis produktas. Sezamø, moliûgø, kanapiø, linø, saulëgràþos, aguonos, gemalai, po porà ðaukðtø per dienà þymiai keièia reikalà. Ðiaip, laikantis dietos pats þmogus turi labai daug þinoti, kad liktø sveikas. Nesilaikantys dietos irgi gali valgyti viskà, kas èia iðvardinta, tiek, kad jiems nëra tokios bûtinybës valgyti daug ir kasdien.
Dar geras ir maistingas dalykas yra arbatinis grybas, kas yra tiesiog gërimas, jei teko girdëti, ir papildo mitybà daug gerø medþiagø, ne tik vitaminais ir mineralais, bet ir dar daug kuo.
Ðiaip, pasakojau, jei pakeisime batonà á juodà duonà, makaronus ir bulves á juodà duonà (antram patiekalui), kruopas (pusryèiams, vakarienei), valgysim daugiau þaliø darþoviø, troðkinius darysim ne ið virtø darþoviø, o ið pupeliø, læðiø ir grybø, vietoj kavos kartais iðgersim kokios þoleliø arbatos, pirktinius prieskonius pakeisim þaliais, tai bus didþiulis þingsnis. Nepasakyèiau, kad tai daugiau kainuos?
Jei jûs perkat kaþkokius vienos rûðies vitaminus, gal norit bent jau suþinoti, kaip "vitaminus" pasigaminti namie, arba ko daugiau valgyti?
Organizmas pasisavina visko tiek, kiek reikia. Jeigu yra trûkumas, pasisavina labiau, todël dël pasisavinimo nëra ko rûpintis, jeigu yra trûkumas. Jeigu nëra trûkumo irgi nëra ko rûpintis, nes gerai valgot, jei jo nëra. Dël to, ar þmonës fiziðkai pajëgia suvalgyti pakankamai maisto, tai tikrai pajëgia, o ar jie valgo skanø maistà, galiu pasakyti, kad visi norëdami sugebëjo. Net mergaitës svorá mesdamos sugebëjo (tik jos ir valgë, kaip svorá mesdamos t.y. neskaniai ), o jei dar jûs turit laisvø pinigø kokioms sultims ar aliejui, èia ið viso - pasaka.

Man pvz butu idomu suzinot imanoma kuo pakeist pirktini biotina? Kiausiniu ir pieno nevartoju (nebent kepiniuose, nes vienus valgant man ju nevirskina). Zinau, kad gaunu su jautiena ir avizine kose, bet siuos valgau i savaite pora kartu.

Kodël manot, kad jums jo trûksta? Biotinas pats gaminasi þarnyne. Jeigu turite kaþkoká sutrikimà, susijusá su biotinu t.y. B7 já reikia iðtirti ir gydytojas paskirs gydymà. Jeigu iðsityrëte ir gydytojas paskyrë gydymà tada pats þmogus gali nebent pasirinkti geriausius papildus. Biotino daug yra mielëse, kaip ir kitø B grupës vitaminø, taip pat, be jûsø iðvardintø kukurûzuose, piene (jei valgot), þirniuose. Tai va, neþinau, ar turit trûkumà, ar tyrëtës, bet jo trûkumas gali iðsivystyti valgant þalius kiauðinius arba vartojant antibiotikus, bet ilgainiui tai turëtø atsistatyti. Jeigu trûkumo nëra, papildomai vartoti biotinà yra netgi nerekomenduojama.

Kad papildomai nereiketu, tai zinau, bet noriu pabandyt padidint doze ir ziuret ar padeda. Man slenka plaukai (na aisku taip visada kazkiek buvo), bet noretusi sustiprint juos, o butent biotina gydytojas rekomendavo.

labai naudinga informacija pateiket. aciu

Na, mielëse yra labai daug B grupës vitaminø, tame tarpe ir biotino. Alaus mielës bûtø geras papildas, tik neþinau, tikriausiai pagalbinës medþiagos yra chemija.
Dël plaukø slinkimo yra tema, kur daug visko paraðyta.
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...=445268&hl=

aisku i nauda kai trukstat vitaminu tai plaukai is karto slenka

na mano prosenele nevalge to kibiro ir sveika buvo virs 100 metu isgyveno, senelis irgi mire apie 90 ir maciute ir kitas senelis... ir ne vienas nevalge kibirais darzoviu, o daug grudu, juodos duonos, truputi mesos, nes jie nebuvo vegetarai (teisybes delei turiu pasakyti, kad as esu). Pati irgi nevalgau kibiro, bet vitaminu pakanka ir man ir vaikui ir krujo tyrimai abieju itin geri (daryti mazdaug pries pora menesiu) ir plaukai neslenka , normaliai auga ir jokiu problemu nera

o tu galvoji kad ilgas gyvenimas nuo vitaminu priklauso.....?

pas mane irgi vitaminu netruksta kai dare tyrimus, net pati nustebau kodel ju netruksta.... nes valgau tikrai ne sveikai, vaisu nelabai megstu, darzoviu irgi...sumustiniais gyva esu...va ir dabar jau svajoju kaip sumustini rytoj valgysiu toki skanu su kumpiu su suriu ir su raugintu agurku.......

o plaukai slenka irgi ne vien nuo vitaminu trukumo......o nuo streso, pervargimo ir tt.....

Manau vasara reikia kiek imanoma naturaliu vitaminu vartoti

O ziema viena vitaminu kursa sugerti, teko girdeti, kad nuolat juos vartoti nesveika, tad svarbu nepadauginti ju ir vartoti naturalias priemones

Kiek girdejau vitaminai tik pinigam paimti, o naudos jokios. Taip ne viena gydytoja yra sakiusi.