Sena tema

zmiejus:
Ðiandien, 16:38
"Taip, apie tai kalbëjome su mûsø paskolà priþiûrinèia vadybininke. Ið pradþiø ir man sakë, jog naujiems (arba keièiantiems paskolà) klientams eina marþos ~3proc., bet po ilgoko pokalbio apie visas galimybes ji prasitarë, kad galima "paleisti" paskolos palûkanas ir paliekant senàjà 0,85proc marþà. Tai be abejo keièia situacijà, esant tokiam maþam Euribor (mes buvome pririðæ ðiam esant vos ne paèiame pike ~4,6proc). Deja ðiandien atëjus raðyti praðymà suþinojom, kad vadybininkë atostogauja, tai praðymà palikome kitai. Lauksime skambuèio su banko sprendimu. Beje, bauda Danske banko atveju (arba tiksliau sutarties salygø keitimo mokestis) - 500Lt. Maþdaug tiek tikimës sutaupyti per vienà mënesá....
Ir dar, bent mûsø atveju paskola taps kintanèiø palûkanø tik po 6 mënesiø, todël dar pusmetá mokësime senuoju "tarifu". "

Gal busit iðskirtiniu. Ir marþa nekeièia ir baudos neuþdëjo. Dabar bankai sulauks eilæ norinèiu atriðti palûkanas, manau netgi kopija atneð su jûsø posto . Ádomu kaip kitiems sekasi atriðti, kaþkaip tik jus vienas paraðët tæsiná, kiti norinèiai visi prapuolë.

Danske: Bûsto paskolos paslaugø ákainiai
http://www.danskebankas.lt/ikainiai/kainyn..._kreditaibustui
– mokestis uþ fiksuotø palûkanø termino keitimà á kintamas palûkanas arba uþ fiksuotø palûkanø taikymo termino keitimà:
ne maþiau kaip 500 Lt*
Ne maþiau 500 lt bet þvaigþdutë
* (r1 – r2) / 360 x Ndienø sk. x kredito sumos likutis
r1 – iðankstinio paskolos gràþinimo ar sutarties sàlygø keitimo dienà esanti palûkanø apsikeitimo norma (IRS), %
r2 – palûkanø fiksavimo dienà galiojusi palûkanø apsikeitimo norma (IRS), %
Ndienø sk. – dienø skaièius, likæs iki fiksuotø palûkanø galiojimo termino pabaigos
Pagal formulë nelabai iðeina 500 lt

http://www.seb.lt/vbfin/forum/forumMessage...e=2&lang=lt

2009 02 10 10:29:55 Ugnë Skardþiûtë

To: Antanas D.
Paskolos sutartyje yra nurodoma kokia palûkanø norma yra naudojama: fiksuota ar kintama. Jei naudojama fiksuota palûkanø norma, palûkanø norma nëra skaidoma á atskiras dalis, bet nustatyta palûkanø normos reikðmë galioja fiksavimo laikotarpá. Jei naudojama kintama palûkanø norma, sutartyje atskirai nurodoma, kad bendra palûkanø norma apskaièiuojama ið dviejø daliø: nekintanèios dalies (marþos) ir kintanèios dalies (LIBOR ar VILIBOR). Palûkanø normos rûðies pakeitimas ið kintamos á fiksuotà ar atvirkðèiai yra anksèiau sudarytos paskolos sutarties sàlygø pakeitimas. Tokiu atveju, palûkanos yra nustatomos ið naujo ir apraðomos pagal minëtus principus.
Keièiant esamos paskolos sàlygas ir dël to keièiantis paskolos sandorio savybëms pakeitimø atlikimo metu perþiûrima ir taikoma kredito palûkanø norma. Pasikeitus situacijai rinkoje, skolinimosi sàlygos keièiasi ne tik klientams, bet ir bankams. Be to, reikëtø nepamirðti, kad kredito valiutos keitimas, trumpai sakant, yra naujo sandorio sudarymas tarp kliento ir banko, t.y. anksèiau klientas ir bankas buvo susitaræs dël kliento skolinimosi viena valiuta, taèiau klientas nori sudaryti skolinimosi sandorá kita valiuta. Sandorio sudarymas kita valiuta sàlygoja ir naujos kainos nustatymà, nes praëjusiais metais dël kilusios átampos tarptautinëse finansø rinkose bankams tapo brangiau skolintis tarpbankinëje rinkoje, didëjo ne tik tarpbankinës palûkanø normos, bet ir kitos papildomos bankø patiriamos iðlaidos, skirtos pinigø iðtekliams pritraukti, sudaranèios visà ðiø iðtekliø kainà. Visa tai lëmë, kad bankø nustatomos palûkanos verslui ir gyventojams tapo didesnës.
Marþos maþëjimo galima tikëtis tuomet, kai pagerës bankø tarpusavio skolinimosi apimtys, rinkoje atsiras daugiau pasitikëjimo, pagerës bendra ekonominë situacija.


2009 02 05 01:28:23 Jolanta
registruotas vartotojas
Ðis 300lt. ákainis nesusijæ su banko marþos keitimu. Bankui ðiuo metu nebeapsimoka turëti paskolø su maþom marþom, nes nebeuþdirba nieko, todël kaip ir valstybë plëðia ið vargðø þmogeliø, tikisi praturtëti. Pati turiu èia paskolà ir ëjau aiðkintis kaip èia dabar yra, kad keièiant sutarties sàslygas keièia marþà, turim fiksuotas kurias uþfiksavom vasarà, norëjom atfiksuoti.O jie man pareiðkë, kad marþà, kuri buvo 0.8, mes praradom fiksuojant, nors á fiksà buvo áskaièiuota, bejokiø perspëjimø, kad taip atsitiks, uþfiksavo...ir pareiðkë, kad bankas negalëjo numatyti kas gali nutikti ir nepasakë...graþu... ir dabar po 5 m. keièiantis palûkanoms marþa bus nauja t.y. bus koká 10% ir + palûkanos tai ir mokësi milþiniðkà paskolà.Ðiaip kredito sutartyje yra paraðyta, kad MARÞA yra VISAS KREDITO LAIKOTARPUI banko nustatyta palûkanø dalis. Að paskolà ëmiau su ðia sàlyga ir kodël man jie keièia bûtent ðià sutarties dalá??????

2009 01 12 14:38:31 Kamilë Mockevièiûtë
To: NASAS
Praneðame, kad pekeitus kredito palûkanø fiksavimo terminà yra nustatoma nauja palûkanø norma. Paþymime, kad palûkanø norma kiekvienam klientui yra nustatoma individualiai.


2009 01 08 16:53:10 Kamilë Mockevièiûtë

To: NASAS
Norime praneðti, kad sudarydamas kredito sutartá, galite pats pasirinkti, kokios palûkanos bus skaièiuojamos – kintamos ar fiksuotos. Jeigu pasirenkamos kintamos palûkanos, palûkanø keitimo laikotarpis gali bûti 3, 6 arba 12 mënesiø. Jeigu pasirenkamos fiksuotos palûkanos, palûkanø normos nustatymo periodiðkumas gali bûti 5 arba 10 metø (pagal susitarimà). Paþymime, kad yra galimybë keisti palûkanø keisti palûkanø keitimo laikotarpá.
Be to yra galimybë pakeisti bûsto kredito ámokø mokëjimo dienà.
Paþymime, kad atlikti pageidaujamà bûsto kredito sutarties pakeitimà galite bet kuriuo Jums patogiu metu (tiek pakeisti valiutà, tiek palûkanø keitimo laikotarpá). Standartinis bûsto kredito sàlygø keitimo mokestis yra 300 Lt. Dël bûsto kredito sutarties sàlygø keitimo ir konkreèiø mokesèiø maloniai praðome kreiptis á kredità iðdavusá vadybininkà arba SEB banko klientø aptarnavimo skyriø, kuriame Jums buvo suteiktas bûsto kreditas. Bûtina turëti asmens tapatybæ liudijantá dokumentà.


Labai bûtø ádomu suþinoti kaip kitiems sekasi atriðti, vis raðo individualiai ir be jokiu problemø.

Taip, kol kas euforijos nereikia. Ir cituoti bankams mano postà ankstu. Bûtinai paraðysiu kaip visa keitimo procedûra baigësi.

tai galø gale gavau atsakymà ið swedbanko. Marza 1,8

kazko tai per maza, ar cia po blatu arba didele suma jamat

Tikrai blatuko neturim , bet esam auksiniai klientai, jei kà nors jie reiðkia, buvom pasiëmæ beveik puse milijono, ir gerai mokëjom, o be to, gal dar pliusas gavos, kad tuo paèiu buvo praðymas sutrumpinti paskolos mokëjimo laikà

Að irgi eisiu antradiená á Swedbank keisti paskolos valiutos. Kokios ten marþos dabar galima tikëtis ( yra 0,9 litinës ). Kokia procedûra, kiek uþtrunka? Kà papildomai dar reikës daryti? Suprantu, kad reikës sumokëti paskolos sutarties keitimo mokestá, notarui ir hipotekai. O ar reikës ið naujo ávetinti bûstà?
Pasidalinkite, praðau, savo patirtimi, kad galëèiau pasiruoðti deryboma su jais

Swedbankui mes sumokejom 750 Lt, o notarui 124 Lt, daugiau iðlaidø nebuvo, reikëjo pateikti ðiø metø turto deklaracijà ir viskas, laukëm 3 savaites

Mums siandien Nordea pasiule marza 3 proc.

....mmm kazkokia per didele. Arba jus labai rizikingi klientai, arba senos statybos name norit nusipirkt buta.

Taip ir nesulaukëm.........

O jus gal irgi is ju imat siuo metu? nes mums sako, kad cia ju maziausia marza, mazesnes net niekam neduoda

Siai dienai maziausia imanoma marza nordejoj yra 2.6.

Maziausia marza buna banko finansuotuose NT projektuose. Tokiais atvejais marza buna nuo ~ 1,5 proc.

Priestarauju. Danske savo finansuojamuose projektuose duoda nuo 4.5 marza. Taip kad..

Tai o jus is kur zinot ?
Juk kitoje temoj raset kad norit pirkt uz savo sutaupytus

Toks mano darbas, jau berods ketvirtus metus. Galiu daug ka papasakot apie bankus, tik ne visi tiki ar nori tuo tiket.

Tai jeigu DnB Nord duoda 2,8 marþà tai reikia imti?

Pabandyk ir kitur, gal kokiam SEBe VIPe esi. Nors siai dienai tai pakankamai protinga.

Atsipraðau, bet kaþkaip nesinori afiðuotis.
Viskas baigësi gerai. Dabar laukiam koks Euribor bus po pusmeèio, mat sutartis ásigalios bûtent tada. Marþa liko ta pati, "bauda" - 500Lt.
Valio Danskei ir mûsø ðauniai vadybininkei...

Mums Nordas patvirtino 2.6

Sveiki,

o kada cia buvo? Ir jei nepaslaptys kokia jusu suma.

Norde nuo sumos nepriklauso. Svarbu moketi zysti.

Roze22, patvirtino marza balandzio 3, nors sake, kad bus apie 3-3,2. Penktadieni turim pasirasyt paskolos sutarti. Suma - 210 000 LTL, eurais.
Papildyta:
moketi zyzti kad nereikejo, nuejom karta, parasem prasymus, as isvaziavau i Lenkija, girzau diena pries paskambinant is banko, kad patvirtino 2,6

Super, gali dziaugtis. Mazesnes ir nebutum gavus.

o gal ámokà , kurià kas mënesá mokësit þinot?

Taigi tiksli imoka bus zinoma tik po ismokejimo. O jei smalsu, gali bet kokioj skaiciuklej pasiskaiciuot.

Jo, Ponas acuktuvaz teisingai i klausima atsake

shudas ten tos skaièiuoklës , nei vienoj banko inter svetaineje normaliai neskaièiuoja , net paskelbta ,kad orentacinio pobudzio , norëtøsi ið pirmø lûpø suþinot kiek per menesá þmogus ðiais laikais moka

Mums iki 2,6 bûtø nuleidæ jei pas juos draustume gyvybæ. Paskaièiavome kad neapsimoka.
Papildyta:


Èia yra gera skaièiuoklë (bent jau panaðiai skaièiuoja)
http://www.burbulas.lt/skaiciuokles

Normalios tos skaiciuokles. Ivedi suma, termina, palukanas (jei praso) ir turi atsakyma. Aisku paklaida bus +/- 5 litai.
O kiek zmones moka tai nesuzinosi. Vienas moka 150Lt, kitas 15000Lt. Juk paskolos tai ne vienodos.

mûsø paskola 81300 eurø, mokëjimas linijinis.
3,5 palûkanø norma
240+-4 eurø kas mën mokëtinø palûkanø suma
193,6 euro kas mën ir nekinta gràþinama kredito suma

Tai gaunasi, kad kas mën mes mokam apie 435 eurus, keièiam litus á eurus santykiu 3,461 ir gaunasi 1505 Lt

Sveikinu.

kokia valiuta dabar geriausia imti patarkit kas nors, vis galvojam litais ar eurais, aisku algos litais. bijau jei devalvuos lita tai euru palukanos bus dideles

Palûkanos tai pasiliks tos paèios, pakils tik pati pasiskolinta suma (priklausomai nuo kurso. O jei imsit paskolà litais tai tada palûkanos gali kilti ir labai aukðtai, todël ar taip ar taip ámokos vis tiek kils. Todël reikia tikëtis, kad artimiausiu metu nedevalvuos

Mums vakar patvirtino marza nordea 3, jeigu fiksuosim 5 metams, iki 5 metu fiksacijai marza 3,2. Gal galvoju kreiptis i kita vadybininka o kokiam nordea skyriuje praset paskolos?

Nordejoj sprendimai priimami centralizuotai. Kitas vadybininkas jus gal ir pakonsultuos, bet kitokiu salygu neduos. Tiesiog jus tikrindamas ras ir galiojanti sprendima. Laimes ieskok kitam banke.

Roze22, mums ne Nordea, o Nordas patvirtino centrinis Vilniaus, o tarp kitko su vadybininke tai labai susidraugavom

Tai gal parekomenduokit ja mums
Cia Basanaviciaus g.?

Basanavièiaus galit pas Auðrà eit:)

pas Auðrà Basanavièiaus gatvëj ið kur èia pas acuktuvà tokios geros þinios?
Papildyta:
tik ji visà kità savaitæ atostogauja, gráð geguþës penktà

Na, va, man jau Swedbank praneðë marþà - 1,9 ( èia keièiant valiutà ið Lt á EUR )

noriu patarimo

esam paeme paskola eirais, su marza 0,65. suma litais apie 175000
paskola atsifiksuoja geguzes menesi.

bakas siulo palikt ta pacia marza t.y. 0,65 ir su 3 proc palukanom fiksuot 5 metams.

arba pagal sutarti perskaiciuotu kas 6 men, tai 6 men palukanos 1,7 plius marza 0,65.

skirtumas tarp imoku 200 lt. bet kaip zinot, ar fiksuot jau dabar 5 metam, ar dar laukt, ir ziuret, kas bus po 6 men

Kuris bankas cia taip gerai fiksuot siulo? Rinkoje tokiu salygu nera, bent jau naujiems kreditams.
As asmeniskai fiksuociau.

cia nordea. mes paskola emem pries 2 metus. buvo fiksuota. daba 2 metai praejo, tai va ka siulo.

ir mes linkstam del fiksavimo, nes skirtumas tarp imoku tik 200. o prades (kadanors) atsigaut ekonomika, kils ir ECB palukanos, taip?

Að asmeniðkai dabar nefiksuoèiau. Dar palaukèiau. ECB palûkanas gali dar maþinti. Apie këlimà kol kas net minties nëra. Manau, kad dar pora metø jos nekils. Að dabar rinkèiausi kintamas, kurios bûtø perskaièiuojamos kas 3 mën... Be to, net tada, kai ECB pradës jau didinti baziniø palûkanø normà, jos nebus ið karto drastiðkai padidintos iki buvusiø aukðtumø. Bus didinamos gal po 0,25 - 0,5%. Kol jos pasieks kad ir dabar jums banko siûlomus 3%, dar praeis kaþkiek laiko...

imciau fiksuota ir ramiai gyvenciau nes kintama siandien 1,7, o po metu ziurek 5,5
bet gal didesni ekspertai nei as pasisakys

mes ir apie tai mastem, tik mums banke pasake, kad dabar butu paliekam marza 0,65. o kai atsigaus ekonomika, kils palukanos, gali ir bankas nebesutikt palikt ta pacia marza..

bet ir paie ecb mazinima girdejau, net iki 0 proc mazinimo galimybe svarste..

tik kai musu buvo fiksuota, laukiau po perskaiciavimo kad sumezes zenkliai (nuo 1550 iki kokio 1000), o pasirodo netaip jau ir zenkliai.

Aklai tikëti, kà sako banko vadybininkas, taip pat nesiûlyèiau. Jau pora kartø man yra jie "kiaulæ pakiðæ" dël jø kompetencijos trûkumo. Be to, visø bankø "pirðtai á save lenkti". Aiðku, kad jiems geriau jog jûs jau dabar mokëtumëte po 3%, vietoje 1.5%. O dël marþos - ji priklauso nuo sàlygø rinkoje, bet atvirkðèiai - atsigaunant ekonomikai, ji turëtø maþëti, o ne didëti (na, jums jau aiðku nëra kur maþëti nuo 0,65% ), nes rizika juk maþëja. Ðiandien tai niekas negarantuotas, ar rytoj turës darbà, todël ir rizika didesnë...