Pries pora savaiciu mums begulint su sunuciu infekcineje ligonineje palatos kaimyne papasakojo man apie sia tema. O papasakojo ji, pamacius ir paklausius mano 1 m. 5 men. sunaus

Niekada nemaniau, kad jis vunderkindas, genijus ar kazkas panasaus. Tiesiog gal truputi imlesnis, negu vidutiniskas vaikas. Mes namuose kalbam dviem kalbomis - lietuviskai ir rusiskai. Jis puikiai supranta dviem ir atsako ta kalba, kuria su juo kalbi. Zodzius daugiausia taria pirmu skiemeniu, bet vis daugeja zodziu, tariamu keliais skiemenimis. Bando jungti zodzius. Rusisku raideliu pazista gerai truputi per 20. Likusios sunkesnes raides, tai ir nerodom kolkas

Skaiciuoja pirstukus arba daiktus iki 5 - puikiai, jau bando ir iki 10. Pazista kelias spalvas pagrindines. Zino visas kuno dalis, drabuziu pavadinimus. Pazista kaire ir desine kuno dalis (rankas, kojas, ausytes, akytes). Apie gyvunus, zveris zino ne tik pavadinimus, bet ir kuo minta, ka mum duoda (karve - pienuka, avyte - vilna ir pan.), kur gyvena (urve, dreveje, oloje ir pan.), kokius garsus skleidzia (turim puikias knygutes apie visa tai). Namiskius ir artimiausius gimines ir draugus pazista vardais; save, mama, teva, mociute - ir pavardem (jos nera vienodos visu). O pasaku, daineliu ir eilerasciu zino begale. Ir man skaitant knygeleje pritaria. Kartais jei pasakoju is atminties ir pamirstu, jis man pasakineja

As taip pat, kaip ir daugelis cia pasisakiusiu, manau, kad nereikia vaiko mokinti per prievarta, vardan to, kad zinotu. Ne. Bet ir nemanau, kad pasakodama ar rodydama vaikui tai, kas jam idomu ir kas ji ugdo - atimu is jo vaikyste. As nesiruosiu anksciau laiko mokinti jo svetimos kalbos. Mums uzteks dvieju, kuriomis kalbame namuose. Bet jei vaikas imlus ir jam uztenka pasakyt viena karta, kad jis atsimintu - negi tycia nesakyti ar nerodyti, kad tik neprimokinti "per daug"? Taip, yra baugoka, kas bus toliau, kaip ji toliau lavinti, kas bus, kai eis i darzeli, i mokykla? Turbut nepajute to savo kailiu nesuzinosime.
Tiesa. As pati 3,5 metu jau puikiai skaiciau. Dar budama darzelinuke jau mokejau pridet-atimt-daugint stulpeliu. Daug ko mokejau. Kiek save pamenu - ko imdavausi, viskas sekesi puikiai. Zinoma, buvo nusivylimu, kai pradinese klasese manes nekviesdavo paskaityti per skaitymo pamokas, kad gauciau gera pazymi. Bet paprasydavo paskaityti uzdavinius per matematikos pamokas

Pradinese klasese nezinojau, kas yra namu darbai, nes juos padarydavau patyliukais pamokos gale arba per pertraukeles pradzia. Siule mano mamai leist mane i vyresne klase, bet ji nesutiko, kad... neatimtu is manes vaikystes, kad neskriaustu manes vyresni vaikai ir pan. Gal ir gerai. Niekada nebuvau silpna fiziskai, nebuvau skriaudziama aplinkiniu, nesiskundziau draugu stygiumi. Mokykla baigiau puikiai, aukstieji mokslai sekesi taip pat gerai. Ir tiek. Zodziu siandien esu niekuo ypatinga. Gal tas protas ir buvo astresnis, bet po keleto narkoziu jauciu, kad daug ka pamirstu. O ir siaip pasidariau tingesne

Trumpai tariant - jeigu vaikas dabar yra imlesnis ar gudresnis, tai dar nieko nereiskia. Manau, nereikia nei bijot to, nei slopint. Tiesiok padekime savo vaikams augti laimingiems