Noriu informuoti, kad Vilniuje vyksta teveliams paskaiteles apie vaikuciu auklejima pagal Valdorfo pedagogika.

Paskaiteles vyksta kas antra treciadieni (bus kita sav., t.y. lapkricio 19 d.) nuo 18:30 val.
Vieta: vaiku darzelis "Pasaka" Zirmunuose, virsutineje Valdorfo grupeje.

Paskaiteles uztrunka kartais net iki 21 h.
Tiksliai negaliu pasakyti ar tai mokama, bet jei mokama, tai mokestis simboliskas (bent jau man taip sake).

Daugiau pasakyti kol kas nieko negaliu, nes pati dar nebuvau, taciau zadu eiti  ;)

Jei tema apie valdorfa tai manau cia parvers nuoroda
i si tinklapi kuriame yra skyrelis su nuorodom i  su valdorfo pedagogika susijusius tinklapius.
www.tinklapsi.lt 

Jei zinote daugiau vietu internete apie Valdorfo pedagogika
patalpinkite cia.

vakar kaip tik buvau siame uzsiemime. tai galiu truputi daugiau ppasakoti
vakar i susitikima buvo pakviesta gydytoja, ji pasakojo apie vaiku sveikata, homeopatini gydyma, atsakinejo i klausimus.
Uzsiemimas prasidejo 19:00, baigesi apie 21:00

bovo keliolika mamyciu, kokie5-6 vaikuciai ir teveliu. Galim atsinesti ir ko nors uzkasti

taigi, jei kas susidomejot, sekantis uzsiemimas vyks po 2 savaiciu - gruodzio 17 d, 19:00 val.

Na, buvau as pries dvi savaites tame susitikime. Taip, labai grazus ir jaukus susitikimas buvo. tik kad informacija, kuri jame buvo pateikiama, oi kaip is toli prasilenkia su realybe. Kaukai, aitvarai, nukstuka, kuriems uzdegame zvakutes, kad musu vaikus augintu... Dantis auginancios eterines jegos... Ne veltui aukletoja sake, kad pas juos nera ne vienos seimos is praktikuojanciu kataliku.

Kaip pedagogikai, kuri daug demesio skiria vaikui, neturiu ka prikisti, bet pasauleziura, ant kurios visa tai statoma.... Neisivaizduoju kaip sveikai mastantis zmogus gali visam tam pritarti.

Man atrodo is Valdorfo pedagogikos reikia atsirinkti, kas kam tinka. Savo vaiko i Valdorfo darzeli gal ir nevesciau, bet man rodos, ten yra isties graziu dalyku. As kai kuriuos ju metodus "nusibezdzioniauju" ir namie pritaikau. Tik man nelabai patinka, kad jie tokie... na, lyg ir nuo realybes atsoke, nuo dabartinio pasaulio

Man taip pat. Dalyku kaip su vaikais uzsiimineti tikrai galima rasti geru ir labai naudingu, tik tas pagrindas su antroposofinis - nei i tvora, nei i mieta... Blogiausia, kad jie siemet toje tevu grupeje nusprende daryti biografini seminara, t.y. pagal Stainerio mokyma visa savo gyvenima nagrinetis. Jei butu apie pedagogika, tai tikrai eiciau. Pvz., praeitame uzsiemime sake, kad per diena jie leidzia vaikui piesti ant dvieju lapu popieriaus - kad vaikas ismoktu taupyti, vertinti popieriu, o ne viena bruksni nubreziau ir jau reikia kito lapo. As saviski irgi prie to lenkiu

geras! o as galvojau, kad cia man vaidenasi... maniau, cia tokia mano nuotaika...
atvirai pasakius, as jauciausi ten, tarsi i kokia sekta uzejusi ar i kita pasauli - visi tokie geri, leti, sypsosi, maloniai bendrauja...
na, apkaltinau as savo pragmatiskuma ir tiek, nes tiesa sakant, nieko panasaus nebuvau girdejusi, kad Valdorfe sitaip... ir apskritai, vakar buvo kalbama apie ligas, gydyma, tai nelabai supratau kas ta Valdorfo pedagogika. Kita karta reiks nueit idomumo delei. Na negali viskas taip vienpusiskai but, turi ten but ir praktisku, realiu dalyku kaip aukleti vaikus

Bijau kad labai prakisku dalyku siais metais (o ir kitais) gali nedaug isgauti. Argi nesake, kad turesti apie savo gyvenima pasiapsakoti grupelese ir kad pradejus ta procesa nununu negalima is jo islipti, nes kitiems bus nuo to blogiau? Nestumo metu as skaiciau Stainerio "Zmogiskosios esybes vystymasi", tai negalejau atsistebeti - kiek zmogus turejo fantazijos viskam paaiskinti... Ir jokiu nuorodu i tyrimu saltinius ar kita literatura... Tai praejusi karta aukletoja paaiskino, kad Staineris buvo aiskiaregis, ir jo zinios - ne is sio pasaulio

rimtai, per si uzsiemima nieko panasaus nesake!...

aiskiaregiai


na bet vis tiek man smalsu nueiti darkart, nes dar nesu susidurusi gyvenime su niekuom panasaus...

nu bet negaliu patiketi, kad visi "vldorfiniai" pedagogai tik apie mistinius dalykus svaicioja... gal cia tik viena ju "filosofijos" dalis

manau, kas nori pasiskaityti apie valdorfo pedagogika daugiau nueikite á www.vaikas.lt

Kiekvieno mënesio paskutiná treèiadiená Valdorfo klasiø mokytojai kvieèia á
paskaitas ir praktinius uþsiëmimus tëvams ir visiems besidomintiems.


Laukiame Jûsø vasario 25 d. 19 val. Valdorfo mokykloje.
Adresas: Geleþinio Vilko g. 21c, tel.: 2137044.



--------------------------------------------------------
Daug visko : www.tinklapis.lt/ateitiesmokykla

Auklejimas ten remiasi tuo, kad atsizvelgiama i vaiko amziu, jo supratima ir pan. Pvz, kai mokosi raides, tai apie kiekviena raide sukuria tam tikra pasaka su vaizdinais, kad geriau isiminti. Siaip jie ten sedi ant grindu, piesia, nu vienu zodziu jauciasi kaip namu aplinkoj...

Tikra tiesa, bet su tom raidelem ir sakaiciukais jie taip "zaidzia" visus pirmuosius metus - t.y. tik su jais susipazista, kai tuo tarpu "standartiniu" mokyklu pradinukai ir skaiciuot ir skaityt pramokomi per ta pati laika.

Istikruju tai musu mokykles per daug spadzia tuos mazius. Daugelyje uzsienio saliu taip vaikai nespaudziami... Kai tuo tarpu kitur penktokai prilygsta lietuvos pirmukui.

Vota, gal ir tiesa, bet musu vaikai toje musu sistemoje ir gyvena, o ne kazkur uzsienyje - nors del pradinuku per didelio kruvio nenoreciau sutikti...Patys panasiai mokemes ir, bent jau as, nuskriausta nesijauciu. Be to dabar visokiu "lengvatu" daugiau - nerasomi pazymiai, bent pirmokams neuzduodami namu darbai (nebent pats vaikas nori papildomai padirbeti) ir kt. Ir is vis juk tokio amziaus vaikai turi naturalu pazinimo smalsumas, todel kaip sake vienas protingas zmogus "reikalauti is vaiko maziau, nei jis gali, - vadinasi zeminti jo zmogiskaji oruma". Aisku per daug irgi nera sveika, - bet nereikia kalbeti apie krastutinumus: "per daug", "per mazai"...Aisku visos mamos nori kad ju vaikuciams viskas butu kuo lengviau, bet uztat koks patenkintas buna vaikas, kai idejes siek tiek triuso, jis atlieka viena ar kita uzduoti. Be darbo juk nebuna ir rezultato...as asmeniskai nenoriu, kad mano vaikai ir pirma klase lankydami tik prazaistu...Aisku zaidimo elementai reikalingi zymiai ilgiau, bet juk ne istisinis zaidimas...O del uzsienio - man tai tikrai ne rodiklis, ypac kai nuvaziuoji ir matai, kaip tas isgirtasis uzsienietis tik savo gimtaja kalba telemena, nes kitos nemoka. Ir isvis manau toks lyginimas neteisingas is esmes - juk ir toje pat Lietuvoje galima rasti pvz.,antroka ir penktoka besimokancius "standatineje" mokykloje, kuriu ziniu lygis beveik toks pat..Esme siuo atveju yra skirtingi gabumai , socialine aplinka ir daugelis kitu dalykø. Tad kai vertiname lygindami su uzsieniu, vertinti turime tokiu pat gabumu vaikus. As apie tokius tyrimus negirdejau. Girdejau tik panasiai, kaip kalbi ir tu "o as girdejau, kad palyginus su uzsieniu...." bet tik tiek...Kas lygino, su kokiu uzsieniu, kokia ugdymos sitema su kokia? Nes juk ir uzsienyje jos yra ivairios...Mane asmeniskai itikina argumentu kalba, o ne nuogirdu, ar siaip poros matytu situaciju analize, - beje, visiskai ne moksline

Siandien per "labas rytas" laida kaip tik kalbejo apie Valdorfo metoda. Nezinau kurio miesto darzeli jie rode, bet ten atseit viskas naturalu, baldai ir zaislai tik mediniai, lelytes skudurines, jokios plastmases ar sintetikos. Tik keista kad grupeje yra virykle, kepami sausainiai vietoje, kazkaip baisu kai nesuziuresi kokio maziaus ir prisilies jis prie ikaitusios orkaites.
Vaikai grupeje ivairaus amziaus, bet tokiu grupiu buna ir paprastuose darzeliuose. Visa kita pasakojo tai ka cia jau mamos rase.
Dar minejo kad viska ten kartoja, visada tuo paciu metu valgoma, zaidziama, klausomasi pasakos, nes vaikai lengviau viska isimena, jei zino kas kokiu metu vyks, atseit taip jauciasi saugesni. Ta pacia pasaka jie klauso kelias dienas is eiles ir pan. Na nezinau esu skeptiskai nusistaciusi pries visokias imantrias metodikas, mano nuomone vaikas turi buti auklejamas taip kad isilietu i visuomenini gyvenima. O gyvenimas ziaurus, su ivairiom naujovem staigiais pokyciais, o cia tokiom trapiom salygom augintas vaikas, kur viskas suplanuota iprasta zinoma ises i pasauli kur viskas nuolat keiciasi nera nieko pastovaus. Bet tai tik mano nuomone. Icvairus metodiniai darzeliai skirti vaikams su negalia, ar turinciu ivairiu bendravimo ar elgsenos problemu, bet ne sveikiems vaikams.

Specialiai tuo nesidomëjau, bet mane labai átikino keliø pedagogiø pokalbis. Mat viena jø sveèiavosi lyg ir DB ikimokyklinëj mokymo ástaigoje, kurioje taikoma Valdorfo sistema, ir kalbëjo, jog mûsuose apie Valdorfà nepasakoma visa tiesa. Mat Valdorfo pedagogika skirta vaikams su elgesio sutrikimais, psichologinëmis problemomis. O kai normalius vaikus á tokius darþelius leidþia, tai jam padaroma meðkos paslauga, mat lëtas startas visoje bëgimo distancijoje atsiliepia.

Reiktø intete paieðkoti apie tà Valdorfà- pagal metodologijas tai labai panaðu, kad ta sistema taikoma vaikams, kurie nesugeba koja kojon su kitais.

koja i koja zygiuoja kareiviai baisu kai nuo mazens vaikai verciami zengti koja i koja ..
uz mano tvoros yra Valdorfo darzelis esu jame buvusi.. Man miela pas juos.. Man patinka, kad jie leidzia vaikams sliauzioti po purvynus.. Nes as pamenu tradicinius darzelius - neik, neissitepk, nesokinek ir t.t. (cia man pries pusmeti matytas vaizdas stovi)

Ievalota, ir kur tu vaikà po tokio darþelio vesi? Á pagalbinæ?

Koja kojon- tiesiog skambus iðsireiðkimas. Supratai gi, kà turëjau omenyje. Nenoriu, kad su mano vaikais elgtøsi kaip su problematiðkais, atsiliekanèiais, nes jie tokiais nëra. Manau, reikia skatinti vaikà paþinti pasaulá, skatinti mokytis, siekti aukðtesniø rezultatø, mokyti konkurencijos, mokyti gyventi gyvenimà pilnu tempu, pasiimti ið jo viskà . O ne lëtinti apsisukimus, uþliûliuoti... Na, nebent vaikas tikrai turi problemø ir tiesiog reikia su juo elgtis kaip su stikline lële. Bet jei vaikas be problemø, kam ir já taip uþstabdyti?...

Sveikos, tikrai labai issamus puslapis apie tai lietuviskai yra

http://www.vaikas.lt/pedagogika/index.php

Domejausi juo, lankiausi ne viename darzelyje ir ispudziai kuo geriausi. Norge, apie atsilikusius pirma karta girdziu. Taip, Marija Montesori savo pedagogika istiesu is pradziu kure kaip gydomaja, bet R.Steineris, Valdorfo pradininkas, tikrai ne. Kazka painioji.

O gyvenimas ziaurus, su ivairiom naujovem staigiais pokyciais, o cia tokiom trapiom salygom augintas vaikas, kur viskas suplanuota iprasta zinoma ises i pasauli kur viskas nuolat keiciasi nera nieko pastovaus. Bet tai tik mano nuomone. Icvairus metodiniai darzeliai skirti vaikams su negalia, ar turinciu ivairiu bendravimo ar elgsenos problemu, bet ne sveikiems vaikams.

[/quote]

Bet pagal tokià logikà, iðeina, kad, gyvenimui geriausiai pasiruoðæ vaikai ið vaikø namø

Bet pagal tokià logikà, iðeina, kad, gyvenimui geriausiai pasiruoðæ vaikai ið vaikø namø

[/quote]


Èia pagal kokià logikà? Musët labai savotiðka logika vadovaujiesi.

Nedurna, kalba buvo apie Valdorfà. Apie Montesori - taip pat. Bet pagrindinë tema- Valdorfas. Mano akimis, ten tempas dirbtinai sulëtinamas. Bet nelabai að gilinausi.

Nedurna- o kuo Valdorfas skiriasi nuo Montesori? Mano akimis- jie abu vienodai vaikus bukinantys...

As ir pirma kart girdziu, kad tai metodika atsilikusiems vaikams.
Juk ten vaikai darzelyje ivairaus amziaus ir jiems puiki proga mokintis bendrauti su vyresniais ir mazesniais vaikais. Manau, kad tokiu darzeliu tik daugiau reikia. Tuose iprastuose darzeliuose viskas griezta, nieko negalima. Tos auklytes kaip kurios..........
Mokyklose mokytojai nusistate, kad su vaiku negalima bendrauti tik jam kalti i galva tuscia teorija ir tik visko reikalauja...

Norge, tempo niekas niekur neletina - nors is salies ziurint ir nepasidomejus issamiau gali atrodyti, kad Montesori darzeliuose tylima ir neskubama, palyginus su iprastais. Bet cia gi tema apie Valdorfo pedagogine sistema, ane, Norge?. Ji skirta visiskai normaliems, nieks ten nieko neletina - vaikai duksta, rekauja ir laksto.. Atvirksciai, jiems labai svarbus rysys su gamta, todel ju darzeliu devizas- i lauka bet kokiu oru, karta per savaite buna "zygis" (iki artimiausio kalnelio ar bile kur). Ir butent lauke leidziama dukti - voliotis lapuose, nuo to kalnelio..
O siaip pas mus demokratija - galima gi nueiti i bet kuria Valdorfo grupe ir pamatyti savo akimis, o ne burti is kavos tirsciu..

Valdorfo grupese kaip niekur kitur daug naturaliu medziagu ir manau, vaiko kurybiskumas ugdomas labiau, kai jis zaidzia su medine pliauska, isivaizduodamas ja kaip vaira, masina, sautuva, negu iprasta darzelio grupe, nukrauta plastmasiniais zaislais. Tu zaislu vaikai prisiziures namuose,

Sveikutes,
tiesa, kad toji sistema nera skirta atsilikusiems vaikams...As del darzelio ir nebijiciau...bet beveik tiesa ir tai, kad tai, kai jau kalbama apie mokyma mokykloje, skirta vidutiniu gabumu vaikams. As tai darzelio labai nesibaidyciau, nors man ir svetima toji pasauleziura pagal kuria ji sukurta. Tik jau neleisciau vaiko i mokykla,- to, ko negaus is darzelio, vaika dar ir tevai pamokyti gali, nes yra vaiku kurie isvis nelanke jokio darzelio i mokykla eina, bet eksperimentuoti su mokykla nedrisciau...Tiesa, kad tame darzelyje miela, bet vien miela neuztenka... Del tos dujines taip pat nieko tokio, nes grupes ne didesnes nei 20 vaiku, o yra dar ir aukletojos padejeja.
Nedurna paskelbe adresa
http://www.vaikas.lt/pedagogika/index.php
Tiesos delei deretu pastebeti ir tai, kad sis puslapis- paciu valdorfininku, todel informacija kiek vienpusiska. Pabandysiu surasti kita - t.y. straipsnio Dialoge (pedagogu savaitrastyje) adresiuka ir jei pavyks, paskelbsiu...Tada tikrai bus abi puses

Nedurna
o del vaizduotes su medzio pliauska kaip ir turejo but, perlenkta. Nesakau, kad reikia nukrauti vaiko aplinka pastmasiukais, bet moksliskai irodyta, kad vaizduote turtina kuo ivairesnes patirtys, tad ta pati turetu daryti ir zaislu ivairove (ne gausa). As uzaugau tradiciniame darzelyje, bet patikek, vaizduote nesiskundziu. Be to tau, kaip tikrai zinovei, turetu buti ne paslaptis, kad tokiu palstmasiniu zaislu nera tik darzeliuose, o ji lankantys vaikuciai namuose turi kalnus Baby bornu ir kitu standartiniu zaisliuku, kaip ir visi kiti vaikai. Na gal rastume per visa darzeli pereje koki teveli fanata, bet labai abejoju...O kad tai yra tiesa rodo taip vadinamos "zaislu dienos" kai vaikai gali i grupe atsitempti savo mylimus babybornus ar kompiuteriukus, nors siaip si sistema ju kaip ir nepripazista. Ko gero net ten dirbantys pedagogai savo vaikams dovanoja tikrai daugiau, nei medzio pliauska ar skudurine lele.

http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=24

stai kitas adresiukas, ne visai tai, ka norejau rasti, bet vis sis tas...dar ir savo vaikais pasirupinti reikia tarp rasinejimu

nus ne atsilikusiems...bet gi nebutina norint isaukstinti viena pedagogine sistema, pulti kritikuoti kita

Tuose iprastuose darzeliuose viskas griezta, nieko negalima. Tos auklytes kaip kurios..........
Mokyklose mokytojai nusistate, kad su vaiku negalima bendrauti tik jam kalti i galva tuscia teorija ir tik visko reikalauja...

cia ne sistemos klausimas, o asmenybiu...Ir geroje tradicineje mokykloje, ar darzelyje ne tik reikalaujama ir ne tik teorija kalama. Gal nezinai, kad paprasciausiai formuluojamas tos tradicines pedagogikos tikslas taip pat ne "prifarsiruoti" vaika teorijos, o ismokyti reikiamas zinias pritaikyti praktikoje, ar net jas susirasti reikiamu metu. Valdorfininkams lengva kritikuoti, nes Lietuvoje dar nera isleista ne viena laida, tad nematyti rezultatu..

Norge,
Bet pagal tokià logikà, iðeina, kad, gyvenimui geriausiai pasiruoðæ vaikai ið vaikø namø
Idomi logika...tiksliau neaiskus minties suolis


Bet tam kartui pakaks gal manes cia

Jau koká deðimtmetá domiuosi ðia pedagogika, randu joje labai daug mielø dalykëliø. Daug jø ir paèios viena kitai priminëte. Taèiau liûdniausia man visame ðiame dalyke yra tæstinumo nebuvimas. Iðëjo vaikas ið darþelio - ir viskas. Pateko á áprastà bendrojo lavinimo mokyklà, o bûna, kad ir pas mokytojà, kuri apie Valdorfà kartais nenori net girdëti. Tiesa, teko skaityti ar kursuose girdëti, kad Vilniuje ar Kaune yra pradiniø klasiø, kurios jau dirba pagal ðià metodikà. Bet toliau?..

Na man patinka kad ten zaislai medinukai, jei tikrai mieli ir lelytes medziagines tokios mielos, bet ne apie zaislus reik galvot. Bet ar isties sveikam normaliam o gal net super judriam vaikui i nauda tas nuolatinis dienos rezimas, kad butent dabar tu klausyk pasakos, dabar zaisk ant kilimo, dabar eik daryk zaisliukus. Tai kur cia leidimas daryt ka nori? Tris ar keturias dienas is eiles vaikas klausosi tos pacios pasakos. Ai nu as nevesciau vaiko i toki darzeli.
Siaip visuose darzeliuose vaikai daro ka nori ir paiso ir rubus issitema, ir purve pasivolioja, visko buna.

Dabar noriu pasakyt zodeli n@t@' ai.Tavo logika is ties keista pacios, jei manai kad darzelis yra pagrindine ir vienintele vieta kur vaikas ugdomas, na kaip tu gali lyginti paprasta darzeli su vaiku namais, nors ir leisiu saviski i darzeli, bet jokiu butu neuzkrausiu visos atsakomybes aukletojom, as esu mama, as esu pagrindine vaiko aukletoja, as ji ruosiu gyvenimui tokiam koks jis yra, o aukletojos tik pades man. Todel tikrai negrazu lyginti vaiku dazelio su vaiku namais, kuriuose gyvena vaikai nepatyre mamos ir tecio meiles bei demesio. Galbut ir tiktu Valdorfo metodas tokiems vaikams, kurie gyvena vaiku namuciuose, kuriems reikia isskirtinio demesio. Man idomu ar mamos vedancios vaikus i specializuotus darzelius namie lygiai taip pat elgiasi su vaiku, laikosi tos pacios Valdorfo metodikos? Abejoju... Ar mokykloje irgi tokia pati metodika, ar Dvyliktokam viena pamoka vedama tris kartus is eiles ta pati?

Vat vat- nevykusiai tik pacitavau, tai tau pasirodë, kad tai að nusiðnekëjau.

Nors ten kur raðo kaþkas apie tradicinës mokyklos sadistinius polinkius prifarðiruot vaikà ir su juo nebendraut- tai apskritai didþiausias nusiplerpinimas temoje.

Drambliukai ir Karbybe .

Auges, na ar graþu- supermama gi pasakë, kad èia ne ta tema, o tu jà ignoruoji, vai vai.

Vat bûtent, að irgi manau, kad vaikas turi bûti auklëjamas taip, kad sugebëtø uþtikrintai jaustis visuomenëje. Na, pasivoliot po purvà visi gi pasivolioja, vieni auklëtojø prieþiûroje, kiti tëvø ar seneliø. Pasivoliojimai, paiðymai kur nori- èia minutës vaiko emocijø iðkrovimui, kam tempti tai valandom? Manau, toks uþtemtas relaksas nieko neprideda vaiko supratimui apie pasaulá. Vat, savo sûnø, vietoj to, kad jis þaistø mëgstamus þaidimus (ne medinius), konktruktorius, legus, kompiuteriu, puzlius (vaikinas su puzliais tai rodo "klasæ" , Auges ádomu palyginti- mûsø panaðauis amþiaus- keliø daliø puzlius taviðkë sudëlioja be pagalbos?), imèiau já niurkyti visà dienà, po lapus makaluoti. Uþdrausèiau organizuoti ðokius pagal SafriDuo, o reikalauèiau staipytis tik pagal lietuviø laiudies daineles - kam to reikia. Tai dar uþaugtø kokis bobausis. Trap kitko, liaudiðkø daineliø maniðkiai þino n, bet ir ðiuolaikiniø dainuðkø- taip pat. Kodël ne?

Jûsø vaikai, jûsø pasirinkimas. Bet að saviðkius leidþiu á papildomus uþsiëmimus dalykø, kurie juos traukia ir kurie jiems gyvenime pravers. O voliojimas lapuose? Tai ne lavinantis uþsiëmimas, tai pora minuèiø atsipalaidavimui. Vaikas turi bûti mokomas susikaupti, turi bûti mokomas valdyti savo emocijas, ugdomi jo sugebëjimai, mokoma gyventi visuomenëje, kur kiekvienas turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Pliauska lavina vaizduotæ? OI, nereikia.... Tø vaizduotës lavintojø ðiuolaikinuose þaisluose apstu. O ir kiekvienas vaikas natûraliai kûdikystëje pragyvena tà laikà, kai geriausi þaislai- samèiai ir puodø dangèiai. Pliauskos- seniai praeitas etapas. Bet kaþkas vis dar matuoja savo vaikams vyþas...

is tikruju tai ta Valdorfo sistema skirta truputi atsilikusiems vaikams. Tevas dirba mokykloje (atsakingas uz pradinukus ir ikimokyklinukus), tai sake tu vaiku, kurie lanke tuos darzelius, tevai ateina pasibaiseja ir praso pagalbos. Tiesiog tie vaikai, palyginus su normalu darzeli lankiusiais vaikais, moka ir sugeba visko zymiai maziau. O del to kad vaiko leidzia daryti tai ka jis nori, manot tai yra gerai?????
Turi buti juk kakokie sudrausminimai, auklejimas ir pan. Kolkas dar neturiu savo vaikucio, bet kai turesiu tikrai vesiu i normalu darzeli. Vaikas nenusipelne buti pasmerktas moketi maziau uz savo bendraamzius.
Be to as studijavau soc. pedagogika, tai mes irgi susipazinom su valdorfo mokymu- PROGRAMA ATSILIKUSIEMS VAIKAMS

Darausra- labai aèiû uþ profesionalø þodá. Nors að visos diskusijos metu iðlaikiau pasitikëjimà mano gerbiamais pedagogais, ið kuriø ir girdëjau lygiai tà patá.

Lietuvoje net ir Montesori metodo dauguma nenori pripazint kad jis skirtas vaikams su negalia ar kaip Norge sako "nespejantiems koja kojon su kitais". Pamenu kai mano gimtajame mieste atsirado montesori grupe darzelyje, tai i ja i ejo turtingiausiu miestelio tevu vaikuciai, o aukletojos dziaugesi tu teveliu dovanelem, vedeja kojom trype ir dziaugesi. O motesori grupes vaikai vaiksciojo nosis uzriete, mol mes kieti, mol mes kokie iskirtiniai. Deja, mokykloje tie vaikuciai daznai nukentedavo, nes pagal ju dudele niekas nesokinejo, gaila bet tai tikrai atsiliepe vaiku mastymui ir pasirengimui mokytis ir tobuleti. Oi kaip tie turtingi tevelaii pyko, kad Montesori metodas isties tinka tik atsilikeliam. Tai buvo seniai, gal pries 10 metu, nezinau kaip yra... siandien.

Sveikos,
Aciu uz saunius atsakymus. Ta metodika butu man priimtina, taciau is Jusu pasakojimu supratau, kad nelabai vaikutis tobuleja mano maze labai judri. Jei reikia vis kazko naujo. ji linkus i sokius, matau kad puikiai vaidintu . taip pat noriu kad gautu bent jau kazkoki pradziamoksli . Zinoma stengiuosi namie vakarais po darbu su mazaja uþsiimti. Taciau kur yra bureliai, kur yra vaikuciu kolektyvas visai kitaip. Pati prisimenu save darzelyje. Ka as tik ten nedariau. Isvada daryciau tokia: kad yra daug pliusu sioje metodikoje bet ir nemazai minusu. Suzinojau, kad Barsausko g. yra toks darzelis. Susisiekiau su vadovais darzelio. Kviete apsilankyti. paziureti, kaip jie gyvena. Beje, atradau ir pazystamu, kurie leidzia savo mazuosius i si darzeli. Jie patenkiti, bet zinoma, jie teigia, kad sulyginus ju mazuosius su bendraamþiais yra skirtumas del ziniu. Kai nuleksiu i ta darzeli parasysiu. kaip man ten viskas atrode. IKI mergaites.

Maniske irgi labai judri... ir visa savo judruma ji realizuoja darzely.
Matyt kazkas dar painioja valdorfa su montessori.
Montesori grupese tvyro tyla ir susikaupimas. Ten prinicipas - netrukdyk dirbt kitam. Valdorfineje grupeje - laisve. Leidzia vaikams begioti, garsiai kalbeti, ziasti ir bendrauti kaip jiems to norisi.
Ir dar del atsilikusiu ir neatsilikusiu. Taip nuo pat pradziu Montesori metodika buvo sukurta tokiems vaikuciams. Bet pamate kokiu rezultatu jie gali pasiekti taikydami sia metodika, buvo pagalvota o kiek gi pasieks sveiki vaikuciai. Todel si metodika buvo perkelta I "normalius" darzelius. Del Valdorfo metodikos, nesu niekur skaiciusi kad ji buvo sukurta neigaliems vaikuciams, bet jeigu protingi zmones sako reiskia jie zino

Nesu tokia jau protinga, bet aciu. Montesori ir Valdorfo tikrai nepainioju. O apie Valdorfa jau sakiau, vakar rode apie si darzeli per TV. Tik Lietuvoje isties nera nei grieztai Montesori ar grieztai Valdorfo darzeliu, jie maisyti, bandyti pritaikyti kuo ivairesniam kontingentui.

Auges,
bet tai ka tu priskiri valdorfo pedagogikai - geras aukletojas, demesi gamtai ir pan. galima rasti ir gerame pagal valstybine programa dirbanciame darzelyje..Pabreziu GERAME..Pati sakai, kad aukletojos svarbiau nei sistema - patikek pati zinau tiek geru specialisciu, kur del tu vaikuciu ideda tiek dusios ir savo laiko, kad turetu buti geda taip nurasineti visa "standartine" sistema. Ko gero teveliai tiesiog tingi toje sistemoje paieskoti, o stai valdorfas - viskas paduota ant lekstutes, nei renkiesi nei ka...juk pati sistema jau savaime gera ar ne? Atsibuskit...Taip nebuna - buna geri arba ne joje dirbantys zmones. Ir taip yra visose sistemose...

Atsiprasau, daugiau rasysiu kitur...

Jie vaikas eis kad ir i specializuota darzeli, bet tevai namuose su vaiku uzsiims ir ji lavins, tai vaikas tikrai nemokes maziau nei kiti, bet jei visa auklejima uzkrausim ant vaiku darzelio darbuotoju peciu tai jau neiasku kas isaugs

Manau, negalima vaikø auginti kaip usniø vidury lauko- kur nori, ten kerojasi. Graþiausi augalai tie, kurie priþiûrëti, apvalyti nuo piktþoliø ir pagenëti, kad dar labaiu suþydëtø. Todël að prieð Valdorfà ir Montesori normaliems vaikams.

Auges, kaip supratau- taviðkë didi aktyvuolë ir organizatorë (nors tà jau seniai buvau pastebëjus , tokie vaikai labai imlûs, tik reikia iðnaudoti progas- pagal dukrà þinau ), maniðkis santûrus vyras. JIs makaule suka daugiau- mediniai konstruktoriukai mums seniai praeitas etapas. Larsen didþiausi puzliai- jau kaip ir per maþai paskatos- sudeda kartà- ir viskà atsimena, ten berods nestandartinës 33 detalës. Skaièiuot iki 20 neskaièiuojam, bo pas mus tik 12 laipteliø kiekvienoj aikðtelëj laiptinëj , plious, pas mus problemos su tartim - tai gal nelabai kas supras, ar jis skaièiuoja, ar Tëve mûsø murma . O raides kad geriau paþintø- rekomenduoju paieðkoti mediniø karoliukø su áspaustom raidëm, o gal kas padaryt mokëtø - veri tuos karoliukus ant virvutës ir mokaisi- ir rankom uþsiëmimas, ir makaulei. O vat dël dainø, tai sorry, nesu maèius tokio maþo vaiko geresne klausa nei maniðkis , vat ðitas gabumas tai tikrai jo dovana.

Tai tiek pasilyginimø.

Beje, èia ne apie Valdorfà, tai gal vël pratrinsit (nors kartais tie jûsø trynimø pagrindai blaiviu protu nesuvokiami) - bet mano maþas moka tuos kelis skaièius ir raides tik todël, kad dukra vis spirga, negali sulaukti, kol tas paaugs, net nupirkus jam pasiekimø knygelæ ir þaidþia su juo mokyklà.

O ðiaip tai manau, kad tokio amþiaus vaikø "raidþiø-skaièiø" mokymas yra nelabai prasmingas. Nelabai að didþiouojuosi ta paþanga dvimetuko. Iðmokyti tai lengva, iðkalti, bet kas ið to? Kaþkaip man prasmingiau atrodo, kai vaikai eilëraðtukus ir skaièiuotes mokosi, kartu jungdami ir pasikraipymus-pasimaivymus . O su skaièiais- tai geriau gal tegul moka iki penkiø, bet uþtat ir sudët, ir atimt, ir orientuotis juose lengvai. O ðiaip- jei tik atsiminti skaitmenø pavadinimus, tai lygiavertis tas mokëjimas iðkalimui bet kokiai sekai þodþiø, pvz.: vienas, Zosë, taburetë, katytë, beretas, transformatorius.... Vat, dukra iðmokë zuiká þaidimà- jei sakai bananas- griebi sau uþ ausies, jei sakai koja- uþ nosies, jei stalas- atsisëdi, viðta- suploji rankomisir t.t. Labai juokingai atrodo, kai greitai viskà vardina, beryðybë kaþkokia. Ir tai dar vienas árodymas, kad á tà maþà makauðëlæ labai daug telpa, sàmoniø ir nesàmoniø. Telpa viskas, kas tik nori. Tai reikëtø atsirinkti. Nes tai labai geras amþius vaikui duoti tolesnio mokymosi pagrindus. Padëti sëkmingai startuoti. Ir iðnaudoti vertesniems dalykams, nei darymas kà nori iðtisà dienà.

Mano vyras kaþkada nusitebëjo vienu brangiu privaèiu darþeliu, dirbanèiu tik pagal "geros pradþios" metodus, bet ir ten viskas vaikams ant lëkðtutës. Sako- jooo, maþa kad ten eina iðpaikinti vaikeliai, kurie ir namuose viskà gauna, tai dar darþelyje irgi visus ðokdina, Na, kas ið tokiø iðaugs? Jo, klausimux.

Gimus dukrai, labai nemazai domejausi ivairiomis padagogikomis-turiu namie knygu ir apie Valdorfa ir apie Montesori...
Montesori istiesu labiau skirta letesniems, silpniau besivystantiems vaikams, nors veliau tas metodas sekmingai buvo taikomas ir visiskai sveikiems..
Apie Valdorfa tikrai neteko niekur skaityt, kad tai metodika atsilikusiems ar letiems, atvirksciai manau stipriausia sios metodikos dalis yra RITMAS-dienos, menesio, metu laiku..
Ir mano galva butent judriausiems vaikams tas ritmo pajautimas ir yra naudingiausias, nes kitaip jie perdaug blaskosi, neismoksta koncentruotis..

Beje reikia nepamirst, kad abu sie metodai buvo kuriami galvojant apie vaiku auklejima SEIMOJE, tik veliau pritaikyti darzeliams..Bet siais laikais seimoje labai sunku juos pritaikyti, Valdorfo naturalumas siek tiek kertasi su nudienos musu buitimi ir pan..
Pries leisdama dukra i darzeli, buvau apsilankius Valdorfo darzelyje Kaune (Barsausko g.)...Tada ten tipo eile, nes aceit veza vaikus is viso miesto ir t.t., pabreze, kad nebus tradicinio ruosimo mokyklai..Galu gale mes pasirinkom tradicini darzeli, nes puikiai suvokiam, kad namie auklejimas pas mus nekvepia nei Valdorfu, nei Montesori..Nors kai ka is Valdorfo sistemos as ir panaudojau (savamoksliskai)-butent ritmo metoda..Kol dukra buvo maza-manau tai jai tikrai padejo (tuo paciu ir man), nes buvo tiesiog hyperaktyvi, bet su laiku ismoko susikaupti, koncentruotis ir perdaug nesiblaskyti..

O siaip visu pirma siulau placiau pasidometi tais metodais, paimti is ju tai kas jums atrodo tinkama ir geriausia, isbandyti siek tiek namie ir tik tada spresti ar jums reikia tokio ugdymo darzelyje...Beje dar yra problema, kad metodas darzelyje gali but taikomas su nukrypimais, kartais net kurioziniais-tokiu dalyku zinau apie Montesori Kaune-Verkiu gatvej-todel jo tikrai nerekomenduoju

Nestumo metu as skaiciau Stainerio "Zmogiskosios esybes vystymasi", tai negalejau atsistebeti - kiek zmogus turejo fantazijos viskam paaiskinti... Ir jokiu nuorodu i tyrimu saltinius ar kita literatura... Tai praejusi karta aukletoja paaiskino, kad Staineris buvo aiskiaregis, ir jo zinios - ne is sio pasaulio

Cia kazkuri moteris labai glaustai, bet iskalbingai parase apie antroposofija, kuri yra sios sistemos pagrindas. Beje, ne kiek nemeluodama ir nepagrazindama. Jum tai nieko nesako?

Bet savo vaikø vis vien á Valdorfà neleisiu. Ir nepasidarysiu Valdorfo ðalininkë. Musët, atspari að ufonautø propogandai.

Valdorfo pedagogika buvo patraukli, kol neturëjau savo vaiko. Klausiau ávairiø paskaitø, vaþinëjau á kursus, skaièiau specialiàjà literatûrà ir màsèiau, kaip tai ágyvendinti praktiðkai (dirbu mokykloje).
Pirmoji mano merguèës lëlë buvo moèiutës nunerta. Kitos taip pat siûtos ir megztos. Tëtis ið medþio padarë lovelæ lëlëms, auklë siuvo patalëlius... Daug laiko praleisdavome gamtoje, leidome jà tyrinëti. Vasaros pas moèiutæ praleistos, basomis kojomis matuojant sodo ilgá ir plotá, braidant po balas ir t.t. Beveik dvejø metukø iðleidau á darþelá, á grupæ, kurioje auklëtoja teigë dirbanti pagal Valdorfà. Ketvirtà dienà maniðkë namuose prabilo, jog gavo nuo ðeimininkutës per uþpakalá, nes "prikakalino kelnytes". Po poros savaièiø darþelis pavirto siaubu. Kai tris dienas darþelyje praverkë, o auklëtoja pradëjo dejuoti negalinti nieko grupëje dirbti su kitais vaikuèiais ("o èia juk susirinkæ gydytojø, mokytojø ir verslininkø vaikuèiai"), nes maniðkë visà dienà "baubianti", pervedþiau jà á áprastinæ grupæ, kurioje tokiø problemø nebebuvo. Valdorfas liko laisvalaikui namuose...
Að taip kategoriðkai neteigiu, kad tai speciali pedagogika atsilikusiems. Bet manau, kad þodþiai ir darbai darþelyje neturëtø ið esmës skirtis nuo gyvenimo bûdo ir auklëjimo namuose. Be to, palikæs darþelá ir atëjæs á mokyklà vaikas atsiduria lyg nuogas dilgynëse - kapstykis kaip nori. O gal yra Lietuvoje mokyklø ar bent klasiø, dirbanèiø pagal Valdorfo metodus?..
Todël man ir keista, kad XIX amþiaus metodais dirbantis XX amþiaus pedagogas ruoðia gyvenimui XXI amþiaus þmogø.

http://www.valdorfocentras.lt/apie.php
http://www.masiotas.kaunas.lm.lt/valdorfas.htm
http://babyshop.com.ua/library/o_steinere.htm

Gal kam pravers

uola, bet visi tie adresai, kuriuos tu pateikei yra tik teorija ir paciu valdorfiniku produktas:

http://www.valdorfocentras.lt/apie.php
http://www.masiotas.kaunas.lm.lt/valdorfas.htm
http://babyshop.com.ua/library/o_steinere.htm
Taip kad informacija juose mazu maziausiai vienpusiska

Visiskai su tavimi sutinku