TEma pradėta jau senai, būtų įdomu sužinoti, kaip sekasi autorei ir jos vaikuičiui
O kol kas pasakosiu apie savo berniuką. Jis labai ilgai nemėgo knygelių, neklausydavo, kas jam yra skaitoma. Pykdavo, jei iš vis bandydavau skaityti jam. Su laiku supratau, kad žmogutis, dar nesuvokia daugelio žodžių prasmės, o tokie abstraktūs dalykai kaip pasakos, iš viso yra per aukšta materija. Todėl pradėjau pasakoti apie pasaulį. Žinoma vaikiškai. Ale yra tokia šalis AFRIKA. Keistas žodis

Ten smėliukas geltonas ir gyvena žmonės garbanotais plaukučiais, juoda oda. Juoda tai tokia , kaip štai šis pieštukas (ir parodau greta gulinti pieštuką)...
Pasakodavau ir apie tai, kas jį labiausiai tuo metu domindavo aplinkoje (pvz., traukiniai, arkliai, automobiliai, debesys).
Šitokiu būdų pamažėle prisikapstėme prie knygelinių pasakų ir fantastinių pasakėlių.
O muzika... manęs dainuoti prašo retai. DAžniausiai prašo nedainuoti

Bet daug labiau pamėgo muziką ir net pradėjo šokti, kuomet muzikėlės klausomės negarsiai, nes vaikučių klausa labai jautri. Be to, pradėjom rinktis klasikinius kūrinius pritaikytus vaikučiams. Pamažu "užaugo" iki dainų su žodžiais. Na o dabar, tikrai neidealiai, bet padainuoja nemenka Keistuolių teatro dainų repertuarą.
Žodžiu, viskam savas laikas ir suvokimo laiptelis.
Didelės sėkmės mamoms