Be galo laukiau, kada mano maþoji pradës pieðti. Ðá pavasará prasidëjo didysis jos pieðimas. Viskas prasidëjo nuo rutuliukø, po to atsirado veidukai ir jau po mënesio Smiltë pieðë linksmus þmogiukus. Dabar supaiðo pora pieðimo sàsiuviniø per savaitæ. Mëgsta pieðti paprastu pieðtuku, tuðinuku. Akvarelës dar nebendëm. Bûtø ádomu suþinot ir pamatyt kitø pipiriukø menus
Ðtai keli Smiltës pieðinukai:

Gëlytë

musu piesinukai, nelabai panasus i jusiskius. Padrikos linijos, rituliukai ir t.t. Jau isbandem akvarele. Labai patiko. O svarbiausia gerai issiplauna.

Nu maniðkë visai tada ne menininkë... Apskritai jos visas pieðimas yra atskiros linijos, net rutuliukø nemoka nupieðti...

Mano pupa irgi nuo brûkðniø pradëjo

Mano maþoji, pieðia su viskuo ant visko kà randa pas mane,akvarelë, guaðas, pastelës, angliukas..t.t Gan neblogai gaunasi..daþniausiai pieðia rutuliukus, gëlytes..Verþiasi pieðti ant dideliø lapø patinka su vandeniais daþais, bet po pieðimo kaip graþu á vaikà þiûrëti.
Vidurinysis, nepasakyèiau, kad labai savo noru kà darytø, bet jei að graþiai papraðau pieðia.
O didþioji dabar aptingo, bet kà kà moka, bet pieðti tai tikrai, nuo trijø metø pradëjo lieti akvarele ir vis dar jai neatsibosta, taip pat leidþiu pieðti su viskuo..

Gal surasiu kokiø jø pieðiniø nuotraukyèiø ir ádësiu

Jurgytës dailininkës darbai panaðûs á 3-3,5 metø vaiko. Gabuolë meninikë. O pieðti vaikiukai gali nuo tada, kai iðmoksta rankytëje kà nors nulaikyti. Þinau, kad vaiko raidos klinikoje dailës terapija taikoma 6 mënesiø kûdikiams. Jie pieðia guaðu, akvarele. Þinoma su mamyèiø ir tëèiø pagalba, bet l. linksma.

Mano ir dièkë dar tokiø nepieðia, bet tai ka ji padaro labai ádomu - pvz. pridëlioja simetriðkai brûkðniø, kryþiukø ar rutulikø pilnà lapà . Daug darbo ir graþu

mano didysis (jau 4 m) praktishkai nieko konretaus nepieshia. tiesa, su pagaliu ant zhemes yra nubraizhes kazhka panashaus i mashina, bet daile jis mazhai domisi. o mazhius irgi tik braizho po lapa ir tiek (tiesa, pieshia ne tiesias linijas o apskritimus).

jo jusu vaikuciai tai piesia ant lapu,o mano tai sugalvoja ant sinu mazoji papaisyt

Nia nu pas mus lapai irgi tik vienas ið variantø. Ðiaip tinka viskas - sienos, durø staktos, net televizorius ir lango stiklas (pieðimui su kreidelëm). Tai pati sau radau visai nieko bûdà kaip vaðkiniø ir kitokiø kreideliø kûrinius nuo tapetø ðiek tiek nuimt - pasiimi plastelininiø klijø, susivolioji rutuliukà ir pirmyn per ðedevrà. Mums padëjo. Aiðku nuo flomasteriø ar tuðinukø pasekmiø taip lengvai turbût neiðsisuktume. Uþtat todël (nors ne tik todël) perkame tik kreideles ir pieðtukus. Na kartais dar gauna papieðti guaðu ar akvarele ant didesniø lapø. Bet èia jau grieþtai priþiûrint procesà.

O kodël kai kurie vaikai, pvz. mano merguèë, visai nepieðia?

siandien vel daviau piesti tai ir saldytuvas uzkliuvo
vaskines spalvas ir kreida mano mazoji greitei moka perlauzti ir tada tiesiai ji ismeta i siuksline

maniske piesia bet i tokius sedevrus kur parodyta pirmame lape tai tikrai ne panasu pas mus linijos na dabar pradejo piesti tokius kabliukus ten tipo mama tetis ciucius ir ttt

Jurgyte, tu musët vunderkindæ augini. Dar neteko matytm, kad tokio amþiaus vaikas taip pieðtø....
Maniðkë paiðo gal nuo metukø, bet darbai- vienos abstrakcijos. Nors mënesiu esam jaunesnës( uþ jurgytës pupà)-bet kol kas vienintelis pasiekimas- apskritimai ir kableliai...
O iðbandæ jau esam bene visas pieðimo priemones, nes pas mamà jø tonomis... nu kolkas tik aliejiniais netapëm Bet akvarelë ir guaðas- jau seniai trasoje. Paiðo labai daþnai- kai pavargsta lakstyti. Nueina, atsidaro stalèius ir iðsiima kas jà tuo metu ákvepia- kartais flamasterius, kartais kreideles, guaðà ar akvarelæ...Kartais pieðtukus, o kartais uþtenka ir tuðinuko. Paskutiniu metu biðki nustojo paiðyti, nes labiau domina raðymas... kaþkà keverzoja lygiomis eilutëmis- nu tikrai kaip raðtas atrodo

vobla> maniskis irgi piesia taris rasytu - tokiom eilutem Klausiu kas cia: sako, kad piesia pvz. kate.. Bet man panasiau, kad jis raso kate

Mes pieðiam jau seniai, bet tik rutuliukus ir pagaliukus, o visuomet sako kad pieðia þuvá , arba, kad braiþo (prisiþiuri i tëtá) . Bet braiþydama labai rimtà minà nustato, galvà pasikrapto su piðtuku, patrina su trintuku, na vienu þodþiu kopijuoja tëtá.

O kai atsibosta pieðti, jei tai bûna pieðtukas, tai ant galo nukanda ðerdá ir numeta.....darbas baigtas...

Mano vyresnelis piest pradejo beveik metuku, bet jam nereikedavo popieriaus ir akvaleres, flomasteriu, rasdavo tusini ir kur papuldavo, saldytuvas, durys, sienos, spinta , tik spedavau valyt o mazylis piesia , ir labai megsta piest, dazniausiai tai su akvarele, bet matosi, kad vaikas turi kantrybes, jei nesiseka, bando kazka pataisyt, o ne ismeta lapo ir neima kito

Ðiandien tituliniame supermama.lt puslapyje publikuojamas straipsnis, kur psichologas komentuoja vaikø pieðinius. Paskaitykite ðtai èia
Ten daugiau raðoma apie tuos vaikuèiø pieðinius, kuriuose jie jau pieðia þmogeliukus - mamà, tëtá, save ir pan. Man labai ádomûs buvo tie komentarai

Man keista, kad Smiltë ðá tà jau kopijuoja. Vi vis manæs praðydavo nupieðti beþdþionæ. Po to ji kartais ir þmogiukà nupieðia su tokia burna, kokià að pieðdavau beþdþionei. O dël paiðymo belekur... Puikuojasi vienas þalias brûkðnys ant tapetø. Truputá papeckiojo ant stalo, bet po to grieþtai susitarëm, kad galima pieðti tik ant popieriaus. Na, ir á koká þurnalà, á kurá leidþiu
Ðtai mûsø beþdþioniðka ðypsena

Vaikutis auga ir vystosi kopijuodamas. Bet man tokius tokio amþiaus vaiko pieðinukus matyti vis tiek keista Gal tu pati su ja labai daug pieði?
Yra pvz. pedagoginiø sistemu (na nepuolu jø garbint ), kurios teigia, kad maþo vaikuèio iðvis nereikia mokyti pieðti. Ið tikrøjø labai idomu - tada panaðaus amþiaus vaikø pieðinukuose tikrai matosi panaðûs motyvai. Pvz. pradþioje , kai vaikutis labiau ima suvokti save, pieðinyje atsiranda vienas ryðkesnis brûkðnelis, taðkas, kryþiukas ar dar kas. Sakoma, kad tai rodo uþgimstantá vaiko savarankiðkumà. Tikrai nustebau, kai kaþkà panaðaus pamaèiau savo didþiosios pieðinyje apie 1,5 metø. Maèiau kitø panaðaus amþiaus vaikuèiø pieðinukus su tokiu pat motyvu

Girdëjau ir að toká dalykà, kad jokiu bûdu negalima vaikui pieðti, jei praðo, jau geriau kà nors pameluoti, bet ðiukðtu nepieðti. Tai Valdorfo kategoriðka nuomonë. O man kategoriðkumas nepatinka. Ðiai taisyklei nusiþengiau, nes dukrytë tikrai daþnai praðo jai kà nors nupieðti. Pagal Valdorfà ir flomasteriai ir spalvinimo knygutës, kuriuose yra kontûriniai paveiksliukai yra SIAUBAS. Na, tiesa, tos spalvinimo knygelës man irgi nelabai... Jos tikrai riboja vaiko fantazijà.

Gal kam pravers keletas idëjø, kurias parsineðëm ið dukrytës lankomos Saviraiðkos Studijos (vaikams 2-3 metai)
Mes bûdavo anksèiau namie pieðiam tik su vaðkinëm kreidelëm ir akvarele. O kai ëmëm lankyti studijà, tai ten kiekvienà dienà mokytojos pasiûlo vis naujø ir naujø idëjø:

1) "Voriukai", arba "aðtunkojai": pasiruoðiam lapà popieriaus pieðimui, kokteiliniø ðiaudeliø keletà (geriau ne paèiø ploniausiø), á vienkartines stiklinëles ar lëkðteles paruoðiu guaðo po nedidelá ðlakelá ávairiø spalvø (reik atskiesti vandenuku, kad laðëtø laðas nuo pamirkyto teptuko). Tada vaikas ima teptukà ir uþlaðina "kleckà" daþø ant popieriaus (mamytë ið pradþiø pademonstruoja ). Tuomet ima ðiaudelá ir puèia á tà uþlaðintà laðà - papûtus ðiaudeliu orà, ið to laðo á visas puses iðsiðakoja tokios savotiðkos daþø "kojytës", lyg saulytës spinduliukai. Taip laðinama ávairiø spalvø daþai ir pamaþu puèiant á juos, pieðinys greit uþsipildo daugybe smagiø spalvotø "voriukø" Pabaigoje vaikas mëgsta tiesiog teptuku padaþyti á guaðà ir padaryti "tekð tekð tekð" - pripëduoti maþyèiø voriukø pëduèiø (kur bûna likæ baltø vietø) Labai faina technologija, vaikui neatsibosta, nes visà laikà intensyviai tai puèia per ðiaudelá tai laðina laðus - smagumëlis ir groþis neiðpasakytas!

2) "lakstantis rutuliukas": Pasiruoðiam tuðèià nedidelës saldainiø dëþutës dugnelá. Ant jos dugno paklojam tokio pat dydþio pieðimo lapelá. Dar reikia maþo stiklo rutuliuko (bûna tokiø pirkti pvz. "Drogas") Á vienkartines lëkðteles paruoðiam guaðo, vos vos atskiesto vandeniu - kokiø 4-5 spalvø. Tada papraðom, kad vaikas stiklo rutuliukà ámestø á vienà lëkðtelæ su daþais. Mama su teptuku iðmakaluoja rutuliukà po daþus ir ámeta já á saldainiø dëþutës dugnelá. Vaikas ima dëþutæ uþ kraðtø ir visaip sukioja dëþutæ, judina, kad karoliukas lakstytø po visà pieðinio plotà ávairiomis kryptimis. (Beje, vaikui tai taip patinka, kad krykðèia garsiai ir juokiasi - baisiai smagu!). Kai rutuliukas laksto po lapà, palieka toká siaurà daþø pëdsakà. Taip jis "nusiðluosto" daþus á pieðiná, vaikas meta rutuliukà á kità daþø lëkðtelæ ir vël mama iðmakaluoja já teptuku po daþus ir meta á dëþutæ, vël vaikas judina jà taip, kad karoliukas "lakstytø ant pieðinio". Taip þaidþiant, visas pieðinys bûna iðmargintas spalvotais "zigzagais", kreivëm. Labai graþu. Kai baigiam, iðimam pieðiná ið saldainiø dëþutës dugno ir galima priklijuoti já ant didesnio kitokios spalvos lapo, kad "ásirëmintø" kaip paveiksliukas. Mes toká padarëm dovanø moèiutei neseniai

3) "pieðiame ausø krapðtukais": Imam pvz. rudos spalvos kardonëlá (nedidelá kvadraèiukà) ir paruoðiam tirðto guaðo kokiø 3-4 spalvø ant lëkðteliø. Vaikui paduodame ausø krapðtukà (vietoje teptuko) ir jis pieðia jais - makaluoja á tirðtà guaðà ir tepa ant kardonëlio. Labai savotiðkai ir graþiai pieðiasi su jais, visai kitaip, nei su teptuku. Ir ádomu, ir netikëta, ir smagu. Po to kardonëlá uþklijuojam ant diesnio ðviesios spalvos popieriaus, kad ásirëmintø. Tik reikia ilgai palaikyti, kol iðdþiûva, nes guaðas tirðtas, tepasi storais potëpiais...

4) "Liûdnas/linksmas" obuoliukas:
Iðkerpam ið balto kardono didelio obuolio formà su koteliu ir lapeliu. Paruoðiam keleto spalvø daþus (guaðà ar akvarelæ), kurias sumaiðius vëliau gausim naujø spalvø. Ir sekame vaikui trumpà pasakëlæ apie mëlynà obuoliukà, kuris buvo labai liûdnas. Vaikas spalvina obuolá mëlynai, galima nupieðt jam liûdnà ðypseniukà. O kodël jis buvo liûdnas? - o todël, kad jis nenorëjo bûti mëlynas, jis savjojo bûti þalias! Bet staiga paðvietë saulytë (paduodam vaikui lëkðtelæ su geltonais daþais) vaikas ima spalvinti obuolá geltonai (ant mëlynos) ir daþams pamaþu susiliejant, liûdnasis obuoliukas staiga ima ðypsotis (linksmà ðypseniukà pieðiam), nes jis pavirto á graþø þalià obuolá!
Taip galima sekti pasakà ir apie kitokias spalvas (besimaiðanèias), ir prikurti dar visokiausiø smagiø detaliø pasakëlei

ðiam kartui tiek idëjø.
p.s.: mano vaikui 2 m. 3 mën. - jai ðie visi uþsiëmimai be galo patiko.

Aurëja, super idëjos Kaip tik maniðkë serga dabar, niekur iðeit negalim, bus labai gera pramoga. Dëkui

Nu faina, tikrai idomi idëja, bûtinai pabandysiu su savo rudàja

Man irgi ðitas kategoriðkumas ðioje vietoje ðiaip sau. Pasidalinau tuo, kas tame reikale man atrodo ádomu - t.y. pieðinëlio raida.

Dar keletas idëjø:

1) Maþyliams labai patinka pieðti tiesiai ant stalo. Galima jiems suteikti toká malonumà!

Ant maþo vaikiðko staliuko (jei toká turi; jei neturi, galima bent jau ant taburetës pritaisyt kaþkà panaðaus) uþdedam didelá lakðtà (tokio pat dydþio kvadratà kaip stalelio pavirðius) rudo vyniojamo popieriaus (prekëms vynioti). Popieriaus kraðtelius su lipnia juosta priklijuojam prie stalelio kraðtø. Papilam ant stalo pieðimo priemoniø (pvz. flomasteriø) ir vaikas pieðia kaip tik nori ant stalo pavirðiaus! Ypaè patinka pieðti "traukinukà" - vaikas ne sëdi, o lekia aplink stalelá ir braukia flomasteriu didelá ratà, sakydamas "èiuku-èiuku" "tu-tûûûû" - ant pieðinio lieka "geleþinkelio bëgiai" Galima apklijuotà stalelá palaikyti ne vienà dienà, nes ant pavirðiaus dar lieka pakankamai tuðèiø vietø ir kitai pieðimo valandëlei!

2) "Ðimtakojis kirminas": pasibaigus tualetinio popieriaus rulonëliui, neiðmeskite kartoninio viduriuko. Surinkite jø didesná kieká ir kai vaikas uþsinorës pieðti, pasiûlykite jam apipieðti tuos kartonëlius - galima dryþiais, taðkeliais, plëmais - ávairiai, galima kiekvienà skirtingai nudaþyti (pvz. akvarele). Kai nudþius, suverkite juos ant uþuolaidos siauros ilgos atraiþos ar kaspinø. tarp nuspalvintø kartonëliø galima priraiðioti kaspinëliø - atrodys kaip "ðimtakojo" kojytës.
Gavom - þaidimø draugà kirminà ðimtakojá. Mano dukrytë jam ir valgyt duoda, ir veda pasivaikðèioti

Maniðkis ne tiek ir daug pieðia. Daþniausia mes su vyru. Ypaè, kai pradëjom mokinti paþinti daiktus (nesanèius namie), maðinø markes. Geriausia jam "pasaka", kai pieðdavau namà: nupieðiu namo kontûrus ir vis klausiu, ko dar trûksta. Yai kaskart vis kitaip gaunasi, vis kokia nors detale pasipildo .

Bet labiausiai jam patinka daryti aplikacijas. Kai jau pavargsta nuo lakstymø, duodam jam þirkles ir jis karpo karpo ir karpo ... Paskui áduodam klijø. Va èia ir pasireiðkia jo meniðkumas Jei netingësiu, tai nufotkinsiu jo darbelius ir ákelsiu Þiemà labai patiko lipdyti senius besmegenius, tai vos ne iki dabar jis vis klijuoja juos ...

Pasigirsiu, kad per mamø dienà, vyro padedamas suklijavo ið karpytø popieriukø man gëlytæ, kuri daba prisegta lentoj kabo

Mano irgi 2-etë labai mëgsta iðkarpytas detales klijuoti viena su kita - visokiø "transformeriø" gaunasi Daþniausiai ið TV Antenos þurnalo prikarpom visokiønuotraukø detaliø ir "lipdom"

O mokyklëlëj darëm toká "Viðèiukà" Mokytoja padëjo vaikams ið geltono kartono iðkirptà didelio apvalaus viðèiuko formà; klijø indelá, teptukà ir lëkðtelæ prikarpytø geltonø minkðtuèiø pûkuotø siûlø. Vaikai teptukais iðtepë visà didelá viðèiuko pilvà; o tada jau prasidëjo linksmybës - galëjo imti saujom siûlø ir barstyti ant klijø kiek tik norisi. Viðèiukai iðëjo labai pûkuoti Tada dar uþtepë truputá klijø akyèiø ir snapelio vietoje. ir uþdëjo ant jø akyèiø ir snapuko aplikacijas
Pamëginkit - graþu

Kuo daugiau ávairiø priemoniø (ne visos ið karto) - tuo labiau lavinsite meninius ágûdþius Mano kiðkis tai paima popieriaus lapà ir man liepia pieðti - teletabius, kaip man jie nusibodo (praeità naktá net sapnavau Tinká Vinká ir Lialà ). O pats kaþkà papeckioja ir sako, kad këdæ nupieðë Bet vistiek gerai, kad kaþkà màsto

Dar keletas idëjø:

"varpeliai" - gëliø vazonëliai: Gëliø parduotuvëse ar prekybos centruose pavasará bûna pilna tokiø maþyèiø storo kartono "vazonëliø" sodinukams ant palangiø auginti. Imam toká kartoniná vazonëlá (dugne yra skylutë) per jà perveriam virvutæ su gale uþriðtu kokiu nors kutosu, popierine gëlyte ar paprasèiausiai didelá mazgà uþmezgam. Apverèiam vazonëlá "aukðtyn kojom" ir gauname - varpelá - bet jis kaþkoks nelinksmas, liûdnas, nespalvotas Vaikutis teptuku ir guaðu iðmargina varpelá ávairiais taðkeliais ir potëpiais - kaip tik jam norisi. Virvelës virðuje darom kilputæ, kad galima bûtø varpelá pakabinti ant ko nors

Pieðiam binto /marlës gabalëliu! 1.Paruoðiam vaiko darbeliui didelá pieðimo lapà. Ant jo dedame dar vienà tokio paties dydþio lapà- trafaretà, jame iðkerpame kokio gyvûnëlio ar augalo formà, pvz. didelá kiðká. Bet nereikia ten nusipieðti smulkiø detaliø, tik kontûrà nubrëþkite: ausis, kojas, uodegà , nugaros linijà ir pan - visà tà formà iðkerpam. Gaunam trafaretà. Pritvirtinkite trafareto kampus sàvarþëlëmis ið kraðtø, kad nevaþinëtø virðutinis lapas vaikui pieðiant.
2. sulankstykite nedidelá binto gabaliukà, suspasutà tvirtai ir suriðkite já siûlu á toká mini "maiðiukà" ir paruoðkite tirðto guaðo keliø spalvø.
3. Vaikas ima "binto maiðiukà" ir paspaudæs já á guaðà ima "tapðnoti" antspaudëlius ant trafareto - labai linksma Galima padaryti du tokius binto maiðiukus (skersmuo - kokie 2-3 cm) kad abiem rankytëm tapðnotø, o pëdsakai lieka tokie korëti nuo binto, labai ádomi technologija Kai pridaro daug daug antspaudukø per visà gyvûnëlio formà, virðutinæ trafaretinæ popieriaus dalá nuimame ir vaikas pagaliau pamato rezultatà - ant apatinio lapo puikuosis graþus spalvotas kiðkis, peliukas, ar kt.
p.s.: bintà kietai suvyniokit, nes jei padarai laisvai, tai labai daug daþø prisigeria ir tuomet pëdsakai-antspaudai ant lapo nebus tokie graþûs, korëti, bus tiesiog daþø klioksai...

Sëkmës!

mano panelyte taip pat megsta piesti, bet labiau rasyti.
tusinuka i rankytes pasieme labai anksti ir nuo tada vis raso ir raso. procesas vyksta su jos pacios komentarais. mes juokiames - salomieja neris. pastebejau, kad jai patinka rasyti ant kokio nors jau prirasyto lapo, tarkim zurnalas. tap atrodo, kad vaikas koreguoja teksta.
bet beabejo kencia ir staktos, ir langai ir sienos ir duris. pats piesimo procesas pasibaigia piesimu ant savo pacios kuno. kaip paklausiu, ka ji daro, ji atsako jog taip puosiasi. kliuna zinoma ir man. taip pas mus papuostas ir pilvukas, ir kojytes, ir rankytes, ir veidukas.
kol kas isbandem tik flomasterius ir piestukus. bet prioritetinis islieka - tusinukas.

as vis mastau, kaip vaika ismokyti piesti tik tam skirtoje vietoje.
gal kartai padetu molbertas. maciau parduotuveje. ir tada tvirtinti lapus ant jo ar siaip piesti kreidutemis. jei dar duris galima isvalyti,tai jau danga ar baldus nelabai. gal kas turite kokios nors patirties siuo klausymu?

perkeliu èia Rajos postà ið bendraamþiø skyrelio, nes jis labai vertingas ir ðioje temoje Aèiû jai

Maniskisilgai nepiese, tiesiog nesidomejo, o paskui kai pradejo piesti, tai nedaug ir makaliuzes.O dabars uzsideges piesti raides ir zmogiukus, piesia viska ka pamate ar isgirdo ir padare ispudi. Kartais ne visai gali atpazinti, ka jis ten turejo omenyje, bet tiltus, medzius, kopecias ir zmogiukus ar meskiukus tai matai aiskiai. Turiu labai grazu piesini, kur visa seima susikibusi uz ranku.

O mano merguzele tai isvis nieko nepiesia, tik kartais su dazais rankomis pateplioja. Nors jai jau keturi beveik metai, bet prie meno visai nelinksta. Uztad visaaaa dienele dainuoja ir soka. ))

Maniðkë, pamaèiusi bet koká pieðtukà ar parkerá, eina ieðkoti popieriaus ir pieðia katytæ. Silpnybæ katytëms jauèia... Aiðku, pieðiniai - tik pabraukymai ant lapo, bet, svarbiausia, kad patinka toks uþsiëmimas.

Maloniai nustebinta likau, kai perskaièiau, kad 3-4 metø vaikas pieðia tik galvakojus. Mano Martynas, kai jam buvo 2 metai ir 2 mën. (tada gimë brolis), jau pieðë truputá daugiau nei galvakojus. Vienas toks super pieðinëlis buvo "brolis'. Nupieðë galvà, akis ir didelæ burnà. Komentavo, kad "tiute", tada nupieðë labai didelá pilvà, o jo viduryj padëjo brûkðnelá, sakydamas bamba (virkðtelë buvo susegta tokiu segtuku ). Tiesa, rankytes nupieðë ið galvos einanèias . Vëliau nupieðë kojas su "batais" (Mat maþiui movëm vilnones koines) ir tarp kojø nupieðë pimpaliukà . Na tai va kaip, tikrai nieko jam nepatarinëjau pieðiant, o tik papraðiau papasakoti. Kiek vëliau jis pieðdavo spalvotus "ðimtakojus", ir labai mëgo pieðti saulutes. Bûdavo visokiø. Graþiausia saulutë yra su skirtingø spalvø spinduliukais. Padovanojom moèiutei 50-ojo jubiliejaus proga. (Jam buvo 2 metai ir 8 mën. )Pieðti jam tikrai nepadëdavau, o tik parodþiau kaip laikyti teptukà, kaip pamirkyti á daþus, á vandenukà. Ir pasiûliau pieðiant naudoti kuo daugiau spalvø. Pasiûliau pieðti pradëti nuo ðviesiausiø. Kà norit, tà sakykit, bet að manau, kad su vaiku galima kalbëti kaip su suaugusiu, juk vis tiek kada nors ims ir supras, o pieðti reikia parodyti kaip, jei vaikas TO KLAUSIA.
O maþasis tokiø meniniø sugebëjimø tikrai neturi. Jam labiau patinka "raðyti", t.y. privingiuoti pilnà lapà vingeliø. Na dar ðiaip pateplioti be konkretaus vaizdo. Bet juk kiekvienam savo...
O èia keli mano vaikø mëgstamiausi pieðimo-þaidimo bûdai.
1. Paimti lapà popieriaus, perlenkti pusiau. Atlenkti atgal. Vienà pusæ lapo primarginti guaðo potëpiais. Tada (èia turi mamytë maþesniam padëti) lapà sulenkti. Ir atlenkti atgal. Gaunasi puikus antspaudukas......Mes iðdþiovinam ir po to iðkerpam drugelá. Galima kam nors padovanoti.
2. Reikia turëti koká nors stiklo gabalikà, tinka senoviðki neðrëminti ðlifuoti veidrodukai. Tada ant veidroduko ar stiklo pridëliojam spalvø ir darom antspaudukus. Vyresnis antspaudukà gali paspausti ir pasukti. Tikrai graþu. Gabesnis gali pagal kokià linijà sugalvoti ir kokià detalæ ant iðdþiûvusio antspauduko pripieðti.
3. Bene daugiausiai laimës teikiantis uþsiëmimas, tik be ypatingø rezultatø yra pieðimas pirðtukais.

O mano didþioji dailininkë ëmë ir nustojo pieðti Kaip kirviu nukirto. Kartais dar pripraðau koká þmogeliukà nupieðti (nes juk puikiai moka), o ji rutulá nupieðia ir subrauko Na, ruoðiamës á darþelá, tai gal kolektyve vël atsiskleis Pieðime akvarele jà þavi ne spalvos ar pieðiamos formos o terliojimasis su avndeniu Na, pamaniau, darom pertraukà. Kai pajus vël norà pieðti - pieðim toliau

tikrai uzsisklende sauni dailininke

Gal jai jau neádomu ðiuo metu?... Maniðkis iðvis retai vienas pieðia, reikia, kad tuo metu að pradëèiau pieðti kartu su juo, paskui ir pats ásitraukia . Pasigirsiu, kad 3 m jau jis nupieðë pirmà kartà kaþkà panaðaus á þmogeliukà Jo pieðinius saugau, segu á segtuvà

Ádedu keletà savo "menininkës" nuotraukø, kuriose matyti kaip ji pieðia anksèiau apraðytus (keletà puslapiø atgal ðioje temoje) "aðtuonkojus" su ðiaudeliais ir t.t.

sauniai atrodo reiks ir mums pabandyti

Aurëja, að tiesiog suþavëta. Idëjà su stiklo rutuliuku ir dëþute, iðbandysim ir mes, nors mums tik 1,1m., gal pavyks

Manau kad tokio amþiaus vaikuèiui dar patiks ir kitas darbelis, kurá kaip tik vakar darëme "Saviraiðkos studijos" dailës uþsiëmime:

"Obuolys":

paimi popierinæ vienkartinæ lëkðtutæ ir apverti jà "aukðtyn kojom". Tada pasidarai nedidelá binto gniuþuliukà (buvo apraðyta anksèiau - apie trafaretà) - kietai susuki ir suriði siûlu toká kaip "svogûnëlá". Tada á kità lëkðtelæ ápili vaikui daþø (guaðo, nelabai skysto). Tuomet parodai vaikui kaip reikia pamirkyti binto galvutæ á daþus ir "ðlepsëti" ðiuo antspaudëliu po visà vienkartinæ kartoninæ lëkðtelæ. Labai linksma dëlioti tuos antspaudëlius, kol ávairiom spalvom nusispalvina visas lëkðtës pavirðius. Galima vienoje lëkðtës pusëje pradurti skylutæ ir perverti virvutæ - iðeis graþus kabantis obuolys!


Klevo lapas:

Susiraskit pasivaikðèiojimo metu lauke klevo lapø. Parsineðæ namo, iðtiesinkit knygoje. Tada duokit vaikui teptukà ir tegu jis guaðu, kt. tirðtais geltonais, raudonais, þaliais daþais nuspalvina vienà klevo lapo pusæ. Kai jis baigs, pasiûlykite jam ant tamsaus kartono gabalëlio uþdëti klevo lapà daþais á apaèià ir gerai gerai rankytëmis prispausti kaip atspaudà. Ðiek tiek palaikius, klevo lapà nuimti. Ant kartono lieka graþus spalvingas klevo lapas, su visomis lapo gyslelëmis. Labai graþus paveiksliukas iðeina

Dabar pats arbûzø valgymo metas, tad vienas darbelis, kurá darëm "Saviraiðkos studijoje" buvo ir ið arbûzo:

"Laivai jûroje"

Suvalgæ arbûzà, neiðmeskite þieveliø. Apipjaukite peiliu iki balto minkðtimo. Á kà jums panaði ði þievë? - Á laivelá. Tik trûksta burës Vaikams duodame stambø teptukà ir tirðto neskiesto guaðo. Jis nuspalvina "laivelá" (baltà arbûzo minkðtimà) ávairiom spalvom. Viename gale praduriame skylutæ ir pervëræ uþriðam ilgà virvelæ, kad vaikas vëliau galëtø laivelá tampyti po "jûrà" - plaukti. Tada duodame vaikui ábesti á arbûzo skiltá plonà mediná ðakaliukà (tinka toks, ant kurio mamytës veria mësos gabaliukus, kepdamos vërinukus). O vietoje burës ant pagaliuko uþmauname didelá klevo lapà! Ðtai ir laivas!

Vietoje jûros, ant þemës buvo patiestas ilgas balto tapeto lakðtas. Vaikai ant jo mëlynais daþais nupieðë jûrà, þuvyèiø. Po to joje "plukdë" savo laivus, tempdami uþ virvuèiø

Smagaus pasiplaukiojimo!

Labai aèiû Aurëjai uþ super idëjas
Vakar namuose darëme voriukus su ðiaudeliais. Labai patiko.
Lauksime daugiau idëjø

Sveiki, kaip sekasi maþiesiems pieðëjams? Mano trimetukë vakar mane nustebino nupieðus tikrà aká. Tokià migdolo formos su rutuliuku viduje Taip pat ji dabar pieðia labai juokingus veidus su plaèiai praþiota burna pilna dantø
Bet pastaruoju metu jos pieðimà nurungia raðymas (ne sdarþely auklëtojos daug raðo).