Gal kam pravers keletas idėjų, kurias parsinešėm iš dukrytės lankomos Saviraiškos Studijos (vaikams 2-3 metai)
Mes būdavo anksčiau namie piešiam tik su vaškinėm kreidelėm ir akvarele. O kai ėmėm lankyti studiją, tai ten kiekvieną dieną mokytojos pasiūlo vis naujų ir naujų idėjų:
1
) "Voriukai", arba "aštunkojai": pasiruošiam lapą popieriaus piešimui, kokteilinių šiaudelių keletą (geriau ne pačių ploniausių), į vienkartines stiklinėles ar lėkšteles paruošiu guašo po nedidelį šlakelį įvairių spalvų (reik atskiesti vandenuku, kad lašėtų lašas nuo pamirkyto teptuko). Tada vaikas ima teptuką ir užlašina "klecką" dažų ant popieriaus (mamytė iš pradžių pademonstruoja ). Tuomet ima šiaudelį ir pučia į tą užlašintą lašą - papūtus šiaudeliu orą, iš to lašo į visas puses išsišakoja tokios savotiškos dažų "kojytės", lyg saulytės spinduliukai. Taip lašinama įvairių spalvų dažai ir pamažu pučiant į juos, piešinys greit užsipildo daugybe smagių spalvotų "voriukų" Pabaigoje vaikas mėgsta tiesiog teptuku padažyti į guašą ir padaryti "tekš tekš tekš" - pripėduoti mažyčių voriukų pėdučių (kur būna likę baltų vietų) Labai faina technologija, vaikui neatsibosta, nes visą laiką intensyviai tai pučia per šiaudelį tai lašina lašus - smagumėlis ir grožis neišpasakytas!
2
) "lakstantis rutuliukas": Pasiruošiam tuščią nedidelės saldainių dėžutės dugnelį. Ant jos dugno paklojam tokio pat dydžio piešimo lapelį. Dar reikia mažo stiklo rutuliuko (būna tokių pirkti pvz. "Drogas") Į vienkartines lėkšteles paruošiam guašo, vos vos atskiesto vandeniu - kokių 4-5 spalvų. Tada paprašom, kad vaikas stiklo rutuliuką įmestų į vieną lėkštelę su dažais. Mama su teptuku išmakaluoja rutuliuką po dažus ir įmeta jį į saldainių dėžutės dugnelį. Vaikas ima dėžutę už kraštų ir visaip sukioja dėžutę, judina, kad karoliukas lakstytų po visą piešinio plotą įvairiomis kryptimis. (Beje, vaikui tai taip patinka, kad krykščia garsiai ir juokiasi - baisiai smagu!). Kai rutuliukas laksto po lapą, palieka tokį siaurą dažų pėdsaką. Taip jis "nusišluosto" dažus į piešinį, vaikas meta rutuliuką į kitą dažų lėkštelę ir vėl mama išmakaluoja jį teptuku po dažus ir meta į dėžutę, vėl vaikas judina ją taip, kad karoliukas "lakstytų ant piešinio". Taip žaidžiant, visas piešinys būna išmargintas spalvotais "zigzagais", kreivėm. Labai gražu. Kai baigiam, išimam piešinį iš saldainių dėžutės dugno ir galima priklijuoti jį ant didesnio kitokios spalvos lapo, kad "įsirėmintų" kaip paveiksliukas. Mes tokį padarėm dovanų močiutei neseniai
3)
"piešiame ausų krapštukais": Imam pvz. rudos spalvos kardonėlį (nedidelį kvadračiuką) ir paruošiam tiršto guašo kokių 3-4 spalvų ant lėkštelių. Vaikui paduodame ausų krapštuką (vietoje teptuko) ir jis piešia jais - makaluoja į tirštą guašą ir tepa ant kardonėlio. Labai savotiškai ir gražiai piešiasi su jais, visai kitaip, nei su teptuku. Ir įdomu, ir netikėta, ir smagu. Po to kardonėlį užklijuojam ant diesnio šviesios spalvos popieriaus, kad įsirėmintų. Tik reikia ilgai palaikyti, kol išdžiūva, nes guašas tirštas, tepasi storais potėpiais...
4)
"Liūdnas/linksmas" obuoliukas:Iškerpam iš balto kardono didelio obuolio formą su koteliu ir lapeliu. Paruošiam keleto spalvų dažus (guašą ar akvarelę), kurias sumaišius vėliau gausim naujų spalvų. Ir sekame vaikui trumpą pasakėlę apie mėlyną obuoliuką, kuris buvo labai liūdnas. Vaikas spalvina obuolį mėlynai, galima nupiešt jam liūdną šypseniuką. O kodėl jis buvo liūdnas? - o todėl, kad jis nenorėjo būti mėlynas, jis savjojo būti žalias! Bet staiga pašvietė saulytė (paduodam vaikui lėkštelę su geltonais dažais) vaikas ima spalvinti obuolį geltonai (ant mėlynos) ir dažams pamažu susiliejant, liūdnasis obuoliukas staiga ima šypsotis (linksmą šypseniuką piešiam), nes jis pavirto į gražų žalią obuolį!
Taip galima sekti pasaką ir apie kitokias spalvas (besimaišančias), ir prikurti dar visokiausių smagių detalių pasakėlei
šiam kartui tiek idėjų.
p.s.: mano vaikui 2 m. 3 mėn. - jai šie visi užsiėmimai be galo patiko.