Ðeimoje klostosi tokia situacija, kad greièiausiai vyrui teks iðvaþiuoti á uþsiená padirbëti... Galvoja apie Anglijà arba Norvegijà...
taèiau að ameniðkai visai nenoriu niekur vaþiuoti, turiu soc. aprûpintà valdiðkà darbà, esu baigusi moklus,turiu maþà vaikiukà, galø gale èia visi draugai giminës artimieji, be to Lietuvoje turim savo bûstà.
Niekur nenoriu ið èia vaþiuoti, apima panika kaip pagalvoju kad turësiu ieðkotis darbo kaip labai gerai nemoku kalbos, þinau kokia situacija tarkim Anglijoje su darþeliais ir mokyklom(vaikø niekas vienø nepaleidþia), be to tektø gyventi kaip að vadinu bendruomenëjë su kaþkuo...þodþiu ið ties man labai sunku jauèiu kad pradedu depresuoti, todël klausiu gal nëra ten uþsienyje taip blogai?

Jei Lietuvoje gerai,tai nera ko i ta uzsieni vaziuoti
Bet jei vyrui pasiule gera darba,galite pabandyti,pasiimk darbe atostogu,bet neiseik galutinai
Va musu draugams Amerikoje,pasiule labai gera darba Lietuvoje,tai jie kraunasi cemodanus atgal i Lietuvele ,o jie jau Amerikos pilieciai
Ziurek ,kaip jums su vyru geriau

Labas,eva,
O kuriam laikui tektu isvaziuot?Jei neilgam, tai galimi du variantai: leisk vyrui vaziuot vienam arba ,kaip sake Raseliote, pabandyk pasiimt atostogu ir vaziuokit kartu,nors as asmeniskai nematau prasmes rizikuot darbu, kuri dabar turi,o ir vaikui stresas-o gal ten nieko greitu laiku nesusirasi, ir bus jums ne uzdarbis ,o nuostolis.
O jei ilgesniam laikui,tai labai sunku patart.Vieni pritampa be problemu,kiti-sunkiai,treti-visai nepritampa.
As asmeniskai pritampu kol kas labai sunkiai ,nes niekada nenorejau isvaziuot is Lietuvos,bet,paradoksas,isvaziavau ir jau antri metai bandau prisitaikyt.Labai pasiilgstu draugu,seimos,savo kalbos-tiesa,negaliu skustis ,daznokai griztu namo-turiu tokia galimybe,bet vis tiek-ilgiuosi namu ir tiek..
Labai, labai pagalvok!!Turi nusprest: ar geriau namie-su viskuo,kas pazistama,bet be vyro(kuriam laikui),ar su saviskiu,bet tarp visko,kas tau svetima.

As patarciau Tau paziureti i si reikala is kitos puses, na kodel turi buti viskas blogai? Esu isitikinusi, kad pagyventi uzsienyje kuri laika labai sveika: pamatyti kita sali, kultura, praplesti akirati, tai labai vertinga patirtis. Niekad nezinai, ka atrasi ir nesuzinosi, kol nepabandysi. Be to juk visada galit sugrizti jei nepatiks, juolab kad jus abu lietuviai jei teisingai supratau.

Ish dalies pritariu encai: man asmenishkai ishvazhiavimas i uzhsieni su pagyvenimu yra labai idomus ir vertingas dalykas. Juk tai geriausias budas pamatyti pasauli, susipazhinti su kita kultura. Pati labai myliu Lietuva, esu ten palikus pachius brangiausius zhmones, todel net nesvarstau galimybes uzhsienyje gyventi visa laika. Tachiau skirtumas tas, kad vazhiavom tik mudu su vyru. Vaiku dar nebuvo. Nezhinau, ar ryzhchiaus su vaiku keliaut (aishku, dar priklauso, koks amzhius). Ir darbas gali buti nemazhas stabdis. Musu atveju nebuvo ko prarasti.
Taigi, siulychiau pasverti visus uzh ir priesh: kiek geras ir svarbus tas darbas uzhsienyje, kiek jis jums duos, kiek svarbus paliekamas darbas Lietuvoje, kokio amzhiaus vaikas (jei nenoresi uzhsienyje darbo ieshkotis, galit pagalvot apie antra ).
Sakau, pasitenkinimas gyvenimu uzhsienyje yra labai subjektyvus dalykas. Labai priklauso, kaip pats nusiteiksi, kokie tavo ateities planai, ko nori ish to ish vazhiavimo...
Sekmes apsisprendime!

VISKAS CIA GERAI PASAKYTA...TACIAU PRADEJUS KAZKA NUO 0 LABAI SUNKU VISKA MESTI IR VEL GRIZTI-NA NESVARBU KAD IR I LIETUVA...O DAR KAI SU VAIKU...NENORIU GASDINTI IR ATKALBINETI...DAZNAS MUSU CIA PRADEJES GYVENIMA PAJUNTA FINANSINE LAISVE IR JAU KITOKIO GYVENIMO NEISIVAIZDUOJA...Kaip sakant prie gero greit priprantama...
As gyvenu ne Lietuvoje dar tik 3 metus..taciau mano sirdis vis dar Lietuvoje...tik protas sako kad cia geriau...Na zodziu kiekvienam savo...svarbu kaip isikursit, su kokiais zmonemis bendrausit ir kaip sparciai mokesit isijungti i socialini gyvenima (kas yra tikrai labai svarbu)..pvz as bendrauju vien su Lietuviais tad kartais papuolus i anglu kompanija pasijuntu kaip ateivis-bet manau su laiku viskas keisis...taip kad daug+ ir daug -...
linkiu sekmes vienokiu ar kitokiu atveju

Sveikute.
Mano situacija LT buvo truputi kitokia,as buvau ka tik baigus universiteta,be seimos,vaiku,tad nebuvo ka prarasti. O cia prisitaikiau puikiai,jauciuosi nuostabiai.Sunkiausia buvo pirma pusmeti,bet kai pradejau normaliai uzdirbti ir atsirado daugiau galimybiu nei LT galejau sau leisti -tai ir poziuris pasikeite. Aisku per tuos daugiau nei 4 metus visko buvo,bet as kazkaip nelabai matau perspektyvu LT,o jei tu turi gera darba ir nuosava nama,tai nezinau ar rizikuociau. Jei tau yra galimybe bent porai menesiu atvaziuot ir viska pamatyt -tada pati ivertintum situacija,paziuresi kaip jausies .Kalbos barjeras daznai daro savo.O dar svarbu ar turesi draugu,kad nesijaust vienisai.
Del vaiko,manau vaikai visur pripranta labai lengvai,mes pacios daugiau pergyvenam.Juk net ir del parvedimo is darzelio gali nusisamdyti zmogu ir nebus problemu.O del gyvenimo bendruomenej,mes niekada negyvenom su svetimais zmonem ir nesiruosiam(tik siuo metu kartu gyvena uosvene).Cia priklauso nuo jusu paciu ir pajamu. Juk galima rasti ir student flat ar one bedroom buta uz nedidele kaina.O daugelis gyvena su daugiau zmoniu,nes taip pigiau.
Tad turit susest kartu su vyru ir viska apsvarstyti,jei yra galimybe gryst -manau bandyt galima,juk kol nepabandysi ,nezinosi. O gal patiks ir gryst nesinores As visai negalvoju gryst,nes man ir cia gerai

as irgi jauciuosi tiesiog puikiai, namu ilgesys visai nekankina, nebent jei jau kokius 2 metus neparvaziuoju, tada kazkiek jau pasiilgstu Lietuvos. Kadangi cia gerai isikuriau, artimieji patys pas mane daznai atvaziuoja, tai labai dideles nostalgijos Lietuvai ir nejauciu

teisingai, visada reikia pasverti uz ír pries. As i isvaziavima (laikina)ziuriu labai optimistiskai galbut todel, kad pati vaziavau su garantijomis, mes abu su gavom darbus gerom salygom, draudimus ir dar kitu papildomu dalyku. Be to pirmus pusantru metu (kol neturejau vaiko) kone kas menesi grizdavau i LT, kad ir savaitgaliui. Todel pati savo sprendimo isvykti ne karto nepasigailejau, tik dziaugiuosi igyta patirtimi, zmonemis, kuriais sutikau, kitokiu gyvenimu, kitokiomis galimybemis. Minusas - as nesu tikra ar grisiu gyventi i LT, nes mano vyras ne lietuvis
Jei vaziuoti ir pradeti nuo nulio... tada zinoma reikia ivertinti, ka prarandi.. Bet kuriuo atveju gimtojoje salyje gauti kvalifikuota darba pagal specialybe yra daugiau galimybiu, cia seima, draugai..
Ir dar pagalvojau, kad toki sprendima isvykti priima tam tikro charakterio zmones (manau reikia tureti bent kruopele avantiurizmo)

Man tai visur blogai.
Kai bunu Amerikoj nervuoja vyras, amerikoniska pasauleziura, valgomo maisto nebuvimas, vienisumas, netesimi pazadai, duoto zodzio nesilaikymas, asaroju kaip pasiilgau draugiu, Vilniaus, Akropolio, lietuviu kalbos, normalaus maisto, Maximos, Cili picos, lietuvisku pacanu.
Bet kai tik sugriztu Lietuvon noriu vel i Amerika, nes Lt kur be nueisi visi pikti, gatvese kulturos nulis, telika isijungti baisu, nes turbut prasciausi zurnalistai istisai kalba su tais paciais nusmurgusiais politikais apie nieka, laikrasti atsiverst baisu, kiek purvo, profesionalumo nerasta. O dar pabandyk nueit i kluba ar kavine vakare, tai kas musas, tai kas vemia. Nera kur pasistatyt masina. Bet kita vertus galima skaniai pavalgyt, pabut su mylimais zmonem... Pavaiksciot po Vilniu.

As jau nebegalvoju sita tema patinka - nepatinka, patenkinta - nepatenkinta. Gyvenau Amerikoj ir gyvensiu, nes mano vyras i Lietuva tikrai nesikraustys. Susiplanavau gyvenyma, prisitaikiau ir viskas...

as taip pat labai labai nenorejau isvaziuoti is lietuvos. apsigyvenus londone kokius 3 menesius kamavo juoda depresija, kiekviena diena kroviausi daiktus ir zadejau vaziuoti i lietuva viena. o paskui apsipratau, susiradau darba idomu, ir stai jau 2 metai kaip gyvenu londone, o i lietuva nebetraukia visiskai. atostogu zinoma labai smagu parvaziuoti, bet su visam gryzti nebenoreciau!

Labai taikliai pasakyta, MamaLina. Daugeli turbut tai kamuoja - kai esi CIA, nori TEN. Ir atvirksciai. Ir tai turbut niekada nepraeis. Galima apsimest, kad viskas labai gerai, bet vakare atsigulus vistiek galvoji, kad kazko norisi. gal NAMO?...

Va va, atostogu i Lietuva tikrai smagu parvaziuot (nors Kaledos praeitos nuvyle, buvo be sniego
Bet grizti ten gyventi butu tikrai sunku, tuo labiau kad gyvenant ilgai uzsienyje ir mastymas keiciasi, ir mentalitetas...Jau man daugelis dalyku Lietuvoje visai nesuprantami...

Su laiku nebetrauks ir atostogoms. Jei musu tevukai nebutu tokie "netransportabilus", tuomet Lietuvon kojos buciau nekelus jau kokius 4 metus. Metams begant ta tevyne kaskart atrodo tolimesne ir nesuprantamesne. Gyvenimas eina keisdamas vietas ir zmones kurie kele nostalgija. O kai nelieka kas "gaivintu jausmus" - tai nebera ir tikslo ten vaziuoti, juolab kai tiek graziu vietu pasaulyje kuriose noretum bent trumpai pabuvoti.

Bet jus ne zynot gerai ar tas darbas yra visam laikui ? tai as manau kad neapsimoka abiems su vaiku vaziuoti . Lai jis isidarbina pirma pagyvena paskui gi lengviau bus jus abi iskvies ,o tu gali pokolkas dirbti ramei
Blogai tirai nera priprasti prie kitos kulturos yra sunku galim tik apsimest ir ziuret i tai per penkis pirstus . Vis tiek ilgesis yra savo salies , savo tevu draugu . Yra telefonai internetas bet ne tas ,vis gi norisi kas dien kalbeti tik savo kalba o nelauzyt ta liezuvi .
Vaikai tai greit pripranta negu suauge prie kitos visuomenes . Jei nuspresi vaziuot tai tau sekmes

Á tokià pat situacijà papuoliau ir að Jau kità savaitgalá plaukiam á Ðvedijà. Kai suþinojau, kad vyras gavo pasiølymà dirbti kitoje ðalyje- bliaudavau naktimis Laikui bëgant susitaikiau su ta mintimi. Galø gale pradëjau þiûrët á tai kaip á avantiûrà Ásivaizduoju, kad vaþiuoju á ilgalaikæ kelionæ Man tai padeda. Kol kas neturiu ko prarast. Darbe esu pasiëmusi atostogas iki vaikui sueis 2metai, iki vyresnëlio mokyklos turim metus rezerve, o maþàjam jokio skirtumo kur bûti- svarbu su tëveliais Taigi, jei kà- visada galësim gráþti (nors vyras liepia mesti tokias mintis ið galvos ir neprisigalvotiatsarginiø variantø )

dëkui mergaites uþ patarimus
truputá dar pakonkretinsiu situacija, vyras þada vaþiuoti vienas be to nemato èia galimybës prasigyventi todël kaþin ar gráðtø, jo brolis ir sesuo gyvena Anglijoje, jau kaþkur 8 metai, tiesa na nëra jiems labai gerai, na gal paskutiniu metu lengviau, kaip tavo europos sàjungos nare todël dël gyvenamo ploto problemø nebûtø, gal bût ir darbà padëtø susirasti, èia þinoma pliusas.
Taèiau að vyrui pasakiau kad tikrai nevaþiuosiu á neþinià nenersiu staèia galvà, kambariø tvarkyti ar pan. ið tiesø turiu 2 diplomus, ðitek metø mokiausi, dabar kaip minëjau turiu stabilø darbà, nors jis nëra gerai apmokamas, gaila viso to kà turiu èia, draugai darbas artimieji....be to kaip minëjau nenoriu gyventi su kaþkuo, gal pasirodysiu arogantiðka, bet man nepriimtinos bendrabuèiø sàlygos, kaip vienma kambary vieni vaikus gimdo, treti balavoja o dar kiti mylisi.... , noriu turëti savo namus....todël þinau kad tai daug laikus atims...
Kiekvienà dienà galvoju kà ten nuvaþiavus veikèiau, nuo ko pradëèiau, kur reiktø darbo ieðkotis, kai padoriai kalbos nemoki, þodþiu garantija kad depresija ir aðaros garantuotos. Be to ir maistas kiek girdëjau ten na tarkim musm nelabai priimtinas, na tikrai iðtiesø man labai sunku apsispræsti , vienà þinau kad dabar tikrai nevaþiuosiu, leisiu vyrui ten ðaknis áleisti.
Dëkui uþ palaikymà....

Man irgi jau atsibodo su kaimynais gyventi....Ateina toks laikas, kai viskas blogai, ka jie daro ir is viso vietos mazai virtuveje...Laukiu nesulaukiu, kada vyras gaus nauja kontrakta ir kraustysimes. Tuomet pradesime ieskoti nuosavo kampelio.

Del maisto, tai galima normaliai maitintis. Man cia dar labiau patinka, kad darzoviu didesnis pasirinkimas. Atsimenu Lietuvoje per kaledas labai nustebau, kai pamaciau, kad brokolis vienas 6litai kainuoja, o cia jie sveriami ir pigiau iseina. Na cia tik man taip atrodo, kad maisto galima atsirinkti skanaus ir sveiko. Sunkiau su duonom, bet vokiska gelbeja

Atsimenu, kai as atvaziavau, tai pirmus men. bijojau iseiti i gatve o jau nekalbant apie darbo paieskas. Taigi labai priklauso nuo asmenybes, kaip pritapsi svetur.

Dar anksciau labai norejau grizti gyventi i Lt... Bet dabar kai as jau cia beveik 10 metu tai ir neisivaizduoju savo gyvenimo Lietuvoje. As manau laikas padaro savo

sveikutes, as irgi neisivaizduoju kaip lt galeceau gyventi, kai praeita vasara buvau gryzus(pirma kart po 4metu) tai man ten viskas taip svetima ir nejauku pasirode, pirmom dienon nesupratau kas vyksta... zmones kaskokie visi benuotaiku, tik visur keiksmazodzius ir girdi manes lt visiskai nevilioja, gyvenu uk ir esu labai patenkinta nes ce turiu viska, seima namus draugus...

oho, kiek daug nutolusiu nuo Lietuvos...Bet is tiesu teisybe, namai ten, kur seima ir draugai, o Lietuvele vis tolsta ir tolsta, kuo ilgiau uzsienyje pragyveni...Tuo labiau, kad grizus kiekviena karta nusivili

o mes kaip ti k jau labai lietuveles pasiilgom gristamt i metus karta atostogom ir viskas o jau taip ilgimes tos gamtos ir artimuju nusprendem pabut kokius tris metelius ne daugiau ir traukt namolio . kad ir kaip nervuoja tos piktos lietuviskos bobutes bet namo grist norisi zinom kad ten ne aukso kalnai bet cia taip pat. turim pinigu o laimes taip ir nesuradom tai manau geriau tureti truputi pinigu ir but laimingam (lietuvelej)


noriu namo!!!!!!!!!!

Hmm net nezinau nuo ko pradeti, bet man asmeniskai tas ilgesys kitoks, negaliu sakyt kad visai nepasiilgau lietuvos, as manau as daugiau pasiilgau tevu , brolio...Kaip atvaziavau buvo sunku, keleta menesiu adaptavausi, poto kazkaip atrodo taip ir turi buti,cia mano namai ir tiek...Neverkslenu tikrai...Isvis per kokius 4 metus esu muset pora kartu asara nubraukus O kaip atvaziavo mama, pasijutau kad ja maciau visai tik vakar ir kazkaip isvis gera paliko...O gyvenam tikriausiai kad gal ir geriau nei lt, cia daugiau sau galim leisti,nei ten...

Sveikos as ne uzsienyje gyvenu bet kuo toliau tuo labiau noriu.Va tik sunkoka darba rasti normalu dviems kartu su vyru.Baisoka pirma karta vaziuoti.Pazistami jau po trecia karta vaziuoja, o mes vis atidedam.
Sekmes jums.

as tai floridoj 4 metus pragyvenau...nesiskundziu...ir pripratau ir faina buvo..ir draugai atsirado..ir po to jau keista lietuvoj buvo gryzus po triju metu atostogoms...
o dabar persikrausciau i anglija...na ir vel man cia gerai...as tai gal toks zmogus, kaf susikuriu sau aplinka kad gerai butut...
na aisku labiausiai tai pasilgdavau tevu ir artimu draugu ypac per sventes gimtadienius....
bet dabar jau turiu savo seima- busimaji vyra...aisku pasiilgstu vel mamos brolio...bet is uk..jie jau ner taip toli!
bet nors tu ka manes ta lietuva netraukia...pavieseti taip...bet ne daugiau..

Sutinku su dauguma - nebesinori gryzti i Lietuva Mes jau 5 metai Airijoj, as turiu labai gera - finansininkes darba, vyras lietuvisku prekiu parduotuve, taigi savo duonos netruksta. Kiekviena karta gryzus tik nusivili... Mes planuojam kazkada gryzti, bet nezinau kada. Mums patinka keliauti, o budamas LT daug neprivazinesi... Seimos pasiilgstu, bet per metus 3-4 kartus susitinkam. Tiesa po gimdymo labai norejosi buti Lietuvoje su seima, bet po truputuka apsipratom

as usa gyvenu jau 4.5 metu is pradziu buvo labai sunku ....labai norejau gryzti pas teveliua pas broli bet.....mano seima cia buvo ...o praejus tiek metu net negalvoju apie lt. daugiau ...aisku pasiilgau tevu bet man cia geriau ...apie ka svajojau viska turiu cia ...as nekalbu vien tik apie materialinius dalykus ...o apie vaikus as jiems galiu daugiau duoti negu lt. kad galejau

Kokioj valstijoj gyveni?

Sveiki,

O að -ne,nepriprantu ir noriu gráþt.
Gyvenu Vokietijoj jau 3 metai ,gyvenimo sàlygos puikios,nieko netrûksta ,nei pinigø ,nei meilës ,nei dëmesio ,keliauti yra galimybë nors kasdien,jau apvaþiavau pusæ Europos.
O á Lietuvà vis tiek noriu-ir taðkas-draugai ten mano, tëvai,namai.
Viskas sava,nors ir susiraukæ veidai(labai puikiai tai pastebiu ir að,kai gráþtu).

Gal dar persilauðiu,gal po kiek laiko ir nebenorësiu,gal kiekvienam savo laikas ,gal kai atsiras,vaikai ,gal.. gal.. gal..
Bet kol kas visos mintys tik atgal-Tëvynë yra Tëvynë..

as taip pat labai noriu grizti, nezinau, gal todel kad cia neradau darbo, nors atrodo ir kalba po truputi pradejau suprasti ir sneketi. todel man vis atrodo, kad LT geriau bus, susirasiu darba, nors ir mazai apmokama, bet tai bus darbas, o ne sedejimas namuose, ir siaip pastoviai kankina visokios mintys, kad as cia nevisaverte ir pan., o ir patirties atzvilgiu tas sedejimas namuose ne i pliusa eina. ir dar tas gyvenimas kartu su kitais kaimynais, kurie keiciasi daznokai, tikrai ramybes nepriduoda. bet is kitos puses jei isvaziuociau dabar, tai vyras liktu vienas - zodziu ne kas, nes teko gyventi atskirai puse metu, tai to jau nebesinori kartoti.
na uzsienyje pabuve zmones manau tampa daug liberalesni ir tolerantiskesni - manau tai teigiamiausia puse...

SU VYRU KETINAM ISVYKTI I UK ,DIRBTI KAIP IR DAUGELIS LIETUVIU. TACIAU VIEN PAGALVOJUS APIE ISVYKIMO DIENA -SIURPAS NET KRECIA. ESU LABAI PRISIRISUS PRIE TEVU, MANAU BUS LABAI SUNKU ISKESTI ISISKYRIMA IR ADAPTACIJA. PATARKITE LABAI PRASAU ,KAIP PADETI SAU... KAIP ADAPTAVOTES JUS ??????

Uzeik cia paskaitinek nes panasi tema jau yra http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=24901

Mes dazniausiai bijom nezinios. Tau baisu, nes zinai, ka palieki, o nezinai ka rasi. Bet kazka nuostabaus tikrai rasi Del tevu baltai pavydziu ir, nepatikesi, dziaugiuosi, nes Anglija ir Lietuva gyvenant JAV atrodo labai arti. Deja, mes gyvenam ne del tevu, o del saves ir savo vaiku, taip kad viskas bus gerai.

neliudek, i LT visada galima gryzti
Juk neisvyksti visam laikui Jei turi tiksla koncentruojiesi i ji, ar ne taip?
SEKMES!!

Man pats sunkiausias dalykas isvykus ir yra tevu ilgesys...Zinai, kad gali juos aplankyti, taciau taip retai...
O Anglija lyginant su JAV yra labai arti, galesi daznai grizti. Juk yra avialiniju, turinciu labai geras kainas skrydziams is UK i LT.

hmmm. aisku, europoje gyvenant, palyginus su jav ar kokia australija - niekis. kiekviena menesi galima atgal pavazinet.

as nesigailiu, pragyvenusi trecdali gyvenimo uzsienyje: toks buvo pasirinkimas, ir as zinojau, ka atrasiu, ir ka prarasiu. nors dabar noreciau grizt i europa - nusibodo ilgi skrydziai.

bet dabar, esant internetui, skype'ui, ICQ, galima kiekviena diena su likusiais lietuvoj pliurpt. tai visai kaip ir neisvaziave....

Mes Airijoj tik 5men. Na mano vyras ne finansininkas, ne verslininkas, ne... Taciau cia gaunant net ir minimuma, gali gyvent siltai, sociai, laimingai. Tai ir buvo musu tikslas. I Lietuva nenoreciau vien del materialines padeties ( kaip sakoma, prie gero greit priprantama, bet atvirksciai...)

Net nezinau, man buna dienu kai noriu i tevyne, atrodo viska mestum, daiktus i tase ir i Klaipeda.... bet praeina nusiramini ir gyveni. Man anglija nera ta salis is kinu dzentekmenai, damos, ju nera isviso nera. Pilna emigrantu, tautu mixas.
Bet gyvenam, ir kol kas ruosiames gryzt tik po kokiu 20metu, atostogos svaime suprantamas dalykas. gera gal vien del materialines puses, nes tu esi normalus zmogus, cia ne egzistuoji o gyveni. Nuejus i parduotuve nereikia skaiciuoti ar uzteks ant vaiku apelsinu, o jau nekalbu apie rubus...
Bet .......

man tai juokinga..kai atvaziuoja "sviezus" zmones is lietuvos ir verkia....kaip lietuvoj buvo gerai..kaip lietuvoj gerai gyveno........koki gera darba turejo ....nieko netruko ir t.t.....buna 100% isitikine kad vaziuos atgal i lietuva.....ir t.t........praeina metai laiko.......METAI.......ir apie isvykima atgal net kalbos nebebuna.....o kai primei ka kalbejo pries metus tai tk nusijuokia.......

taip kad visi ipranta....visi kazkaip prasisuka.....negirdejau kad kas "ubagais iseitu"..........esame lietuviai.....esame "smart ass" taip kad lietuvis neprazus......

atvaziuoja zmones kur neturi nieko..nei draugu nei kur apsistoti......bet vistiek suranda iseiti......yra daug geru zmoniu...yra kas pades.....aisku yra ir blogu zmoniu kurie apgaus........bet esme kad niekas dar neprazuvo........

Apie prazuvusius nieko nezinom, nes jie nebegali pasisakyti

baltic girl.....tu cia baik

prazuvo tai nemire........

o man tai juokingi tokie komentarai, kuriuos isdesto zmogus, atvykes i JAV budama dar vaikas..
atvykus taip pat maniau, kad grisiu.. ir dabar taip manau dar... tiesiog dabar kalba eina ne apie viena zmogu, o apie visa seima

fasolka ...jei tau juokinga pasijuok...... juoktis sveika.......

tu juk netiketai cia atvaziavai.........ar "prazuvai".,...? ne prazuvai...susikurei gyvenima ir t.t........cia atskira kalba ar tu nori i lietuva ar ne......kalba kad zmones isgyvena visur.......ir nera ko bijoti......o kas buvo lietuvoje tenka pamirsti......kai pradedi gyvenima is naujo.....

o vaikas ar ne vaikas as atvaziavau..as maciau kaip mano tevai "persiverte"...zadejo po metu vaziuoti i lietuva ir niekada neisvaziavo.. ...apsiprato cia..susikure cia gyvenima ir gyvena........o i lietuva galima gristi visada....cia kaip "plan b"........

As turejau omenyje, kad kuo vyresnis zmogus atvaziuoja cia, tuo sunkesne adaptacija..vaikai adaptuojasi VISUR ir beveik VISADA... o siaip galima stebeti kitus zmones, bet nesuprasti ju...
Dziugu, kai pamirsti ir sugebi kurti nauja gyvenima cia.. Blogiausia kas gali atsitikti, kada ivyksta "pusiau" persilauzimas - ten jau negerai, o cia dar negerai

P.s. tai ir pasijuokiau

Juokas pro asaras (kartais). man pirmi metai buvo labai sunkus, nors ir pati pasirinkau, nusprendziau, likau. mama labiausiai pergyveno, man daug nepasakojo, bet tetos ir jos drauge perdave. gerai, kad ji turejo ten palaikyma, o as cia savo vyrui smegenis "skalbiau" ir jam teko visas mano nuotaikas pergyventi. dabar planuoju atostogas Lietuvoj, jei planai nepasikeis paskutine minute, o ten seimyna jau susigyveno su ta mintim, kad mano namai - cia.

zodziu esme:kuo daugiau noro buvo isvykstant,tuo greiciau pritampama ir isijungiama i visuomene.kuo gilau tai ivyksta tuo maziau pasiilgstama tevynes.ir atvirksciai.
ir dar:zmones nepasiilgsta tevynes,bet pasiilgsta vietu,zmoniu ir visko kas yra susija su gerove prisiminimuose,todel grizus i realybe neatitikimai pradeda erzinti.
paskutine:pinigai neleme laimes,bet kei moki jais pasinaudoti,gali sukurti dar viena malonu prisiminima.

O siandien kiek kalbos per BBC |TV dejo, apie rytu europos invazija i Anglija, tipo dirba uz minimuma, algas musa, vnzo senai nebuvo tokiu mazu algu kaip dabar tuo klausimu labai akcentavo lenkus, nors ir lietuviai nuskabejo nesyk.....tipo lenkas kas antres begauna HomeOfisa

O vat mes cia Airijoj dziaugiames gyvenimu...tiesiog gyvenam ir tiek, pvz mano sesute cia taupo, deda pinigeli prie pinigelio...kuria planus lietuvoj...o mes tai tokie palaidunai negalvojam taip rimtai apie ateiti, gyvenam sia diena...yra pinigu...tai ir leidziam...pritruxtam (cia dazniausiai po islaidavimu )
sedim susispaude kol vel ju atsiranda...
o Lietuvos pasiilgstu del maisto...tvarkingu parduotuviu ir kaviniu, ir beabejo visu artimuju kurie ten liko (o ypac dabar, kai mama skiriasi, gyvena kosmare, o mes dukreles taip toli nuo jos )...
Dziaugiuosi kad sunus jau kitais metais eis i mokykla ir mokysis anglu kalba...manau jam tai bus i nauda (lietuviskai skaityt, rasyt ir pati ismokinsiu)...
Be to Airija man patinka tuom kad nors ir oras dregnas, bet nera jokiu salciu ir karsciu...rudeni, ziema ir pavasari daugmaz toks pats oras buna. Be to Lietuvoj sunus sirgo astminiu bronchitu kas 2 sav, o atvaziavus cia viskas susitvarke
Yra dar daug tu pliusiuku ir minusiuku (maziau)...bet esme...kad tikrai nesigailiu

P.S. Airija buvo mano issigelbejimas begant nuo smurtaujancio vyro...o svarbiausia cia radau savo sirdies zmogeliuka (lietuvi jai ka )

1-mu punktu pas mane eina -artimieji.Labai daznai pasikalbu skype ar telefonu,puikiai pavyko juos i savo gyvenimo ivairoves itraukti Tikrai lab. pasidziaugiu,kaip tiksliai esu paklausta vienu ar kt. dalyku,nors ir didelis atstumas,o ir salies kt. ypatumai.Man ju truksta seimos sventese,anukams seneliu...netesiu,nes cia,aisku,visoms graudi tema.
O 2-ra, Shandy puikiai issireiske.Pasiilgstu savo praeities -vaikystes,graziausiu ir idomiausiu studiju metu ir t.t. Kur visada noreciau sugrizti,kur begyvenciau. Ir JIE visi yra Lietuvoje.
Jei ilgesys mamai,namams (tureciau jau naujus -savo susikurti ) peraugtu i skausma...tikrai grizciau,daugkas grizta.Vieni esam seslesni,kiti -daugiau avantiuroms linke,nieko cia nepaaiskinamo nera.O pinigu ir LT maciau Esu pati maciusi -nevisiem jie cia laime atnese

As JAV gyvenu 9 menesius, atvaziavau cia su seima. Lietuvoj mes turejom viska ir darbus, ypac vyras gerai apmokama valstybeni darba, ir nuosava busta. Bet viska metem ir atvaziavom. As suvokiau kad isvaziuojam tik oro uste, ir per didelio noro as cia vaziuot nenorejau. Nes ten liko viskas, mano tevai, draugai giminaiciai. Bet mano seima tai vyras ir vaikai, ir as vaziavau su jais. Aisku buna visko ir nostalgija norisi grizt namo tik paprasciausiai pats save bantai nuteikti, kad tu turi buti ten kur tavo seima, kur tavo vaikai ir galvoti apie ateiti ypac vaiku. Vyrui biski lengviau jis cia turi tevus jie jau pilieciai, man kartais norisi klikt kai noriu pamatyt savo tevelius, bet nieko paskambini pasisneki ir vel lengviau ant dusies pasidaro, nes mano tevai mane labai palaiko ir nuo to lengviau darosi. Bet po biski vistiek pradedi iprasti, ir manau kiekvienas zmogus gali adaptotis, jeigu labai nores.