Sveikos mamytës,
Su vaikuèiais perskaitome be galo daug knyguèiø...Ir daþnai randam kaþkà tokio - graþaus, ádomaus, juokingo ,pamokanèio - kad iðsiraðau á storà sàsiuviná ir po to dar daug daug kartø skaitom. Esam atradæ daug tokiø perliukø - "netradiciniø" pasakø, ádomiø posakiø, másliø, þaidimø, lopðiniø, eilëraðtukø, ir t.t. Norëèiau, kad ðioje temelëje mamytës pasidalintø tuo, kas joms ir jø vaikuèiui labiø labiausiai patinka ir niekada neatsibosta.
Manau bûtø ádomu ir kitoms mamytëms pasiskaityti. Pasakas, jei ilgos, manau nebûtina visas raðyti, uþtenka tiek,kad pagauti esmæ. Galima juk papasakoti savais þodþiais.

Pûkuotuko iðmintis ( ið knygelës A.A. Milne "Pûkuotuko pasaulis")

Kai Triuðis paklausë: "Ko norëtum prie duonos - ar medaus, ar kondensuoto pieno?" - Pûkuotukas taip susijaudino, kad atsakë:
"Abiejø", - bet tuètuojau, kad nepasirodytø pernelyg gobðus, pridûrë:
"Dël duonos nesirûpink per daug, Triuði!"

-Kai tu pabundi ið ryto, Pûkuotuk, kà tu sakai sau pirmiausia?
-Kas ðiandien bus pusryèiams? O kà tu, Parðeli?
-Að sakau:"Kaþin, kas ðiandien ávyks ádomaus?"
-Iðeina tas pats.

Að jau seniai nemaèiau Tigro, o jei ir ðiandien nepamatysiu, tai bus dar seniau.

Varna, pamaèiusi murzinà vaikà ðaukia:
- Mano vaiks, mano vaiks !!!



Kiaulë, pamaèius kà ateinant, grasina:
- Grius, grius, grius.....


Parðiukas:
- Kur lást, kur lást ?

Katinas:
- Kur niaukt, kur niaukt,
- Kur gaut nukniaukt ?

Dar papasakosiu smagià pasakëlæ, vaikams ji labai labai patinka. Galima tik pabaigà ne tokià liûdnà susigalvoti.

Trijø broliø nuotykiai

Gyveno kadaise trys broliai. Du buvo kvaili, treèias - be proto. Visi mëgo medþioti. Eþero pakraðèiu bevaikðèiodami pamatë jie tris antis plaukiojant. Dvi buvo baltos, o treèia kaip sniegas. Vienas brolis norëjo ðauti, bet kitas tarë:" Ðaukim visi trys kartu, tai nuðausime vienas". Taip jie ir padarë: iððovë - du nekliudë, o treèias pro ðalá. Antys pasibaidë ir atsidûrë kitoj eþero pusëj. Galvoja dabar broliai, kaip èia jiems prie anèiø prieiti. Eidami eþero pakraðèiu rado tris laivelius: du buvo kiauri, o treèias be dugno. Ëmë broliai plaukti: kvailieji kiauraisiais laiveliais, o beprotis bedugniu laiveliu. Du broliai nuskendo, o treèias eþero dugne atsidûrë.

Pabandykit paþaisti su savo vaikais ðá eilëraðtukà - máslæ. Að saviðkiams nespëju skaityti

Kas taip sakë ? R. Skuèaitë

- Oi, kokia graþi gëlë! -
Tyliai cypteli......(pelë)

- Va, kà reiðkia ðiltos dienos! -
Gërisi gële ..... (varnënas)

- Bet þiedelis jos pablyðkæs! -
Gailisi gëlytës.....(kiðkis)

- Gëlæ vasara nutapë. -
Ðmaikðtø protà rodo...(lapë)

- Nusibodus! Nusibodus! -
Ima zyst atskridæs....(uodas)

- Koks geltonas viduriukas! -
Neatsidþiaugia..........(varliukas)

- Taigi, taigi, taigi, taigi! -
Savo þodá taria ........(sraigë)

- Kas gi ji galëtø bûti? -
Susirûpina................(kregþdutë)

- Paprastos gëlës nematë! -
Ima ðnypðt marga.....(gyvatë)

- Pasakykit, kas taip sakë? -
Klausia nuo gëlës ......(plaðtakë).

O ðtai dar toks labai gyvenimiðkas eilëraðtukas. Mûsø valdþios vyrams turëtø patikti

Lapës pamokëlë

Lapë snapë antá neðë,
O lapiukai plunksnas peðë.
- Peðkit, sûnûs, kiau kiau kiau,
Nuo takelio atokiau.
Ir þinokit nuo maþens!
Kas nepeð, tas negyvens!

shantal idomia tema atidarei
Tik gaila, kad daugiau mamu neprisijungia.
Mano panele dar maza, bet jau turi savu pomegiu.
Buvo "Dvieju gaideliu" laikas, lopsiniu laikas, o dabar pries uzmiegant turi zaisti ivairius imitacinius zaidimukus.
Vienas is jos megstamiausiu:
Kopusteli mes kaposim(tarp rankytes pirstuku imituoti kapojima)
Skusim morkas (ant delniuko imituoti skutima braukiant kumsciu nuo delniuko)
Ir tarkuosim (ant delniuko imituoti tarkavima trinant kumsciu)
Beriam druskos kuo skubiausiai (ant delniuko pirstu galais imituoti druskos berima)
Kopusteli mes suspausim (suspausti vaiko kumsciuka)

Labukas, aèiû, kad paraðei. Iðmokysiu savo maþulæ irgi ðio þaidimuko. Tai visada morkas tik padavinëja, kai skutu, o dabar skusim ant delniuko. O jai tai labiausiai patinka toks þaidimukas.

Paimu ant rankø ir supdama sakau
- Kepu kepu kepaliukà
Tada ðvelniai metu á lovà, sakydama
- Ðast á krosná maþuèiukà...
Tai juokiasi net springdama

Kitas þaidimas

Pasisodinu ant pilvo, paimu jos rankytes á savo ir jojam
- Kur joji Jonai?
- Á turgø, ponai.
- Kà pirksi Jonai?
- Dûdelæ , ponai.
- Pagroki, Jonai.
- Nemoku, ponai.
- Bizûno, Jonai? (tada að jai pirðteliu pagrasau)
- Oi...dul - dul - dul -dul - dûdelë, graþi mano mergelë (arba graþi mano dainelë)
Dul - dul - dul - dul - dûdelë , graþi mano mergelë...

sakydama ðiuos þodþius, jà kutenu, tai irgi juokiasi iki springimo, tada vël sako, dar, dar, ir vël ið naujo jojam ir jojam, kol jau pilvukà nuo juoko skauda. Ðis eilëraðtukas truputá skiriasi nuo originalo, bet jai toks variantas labiau patinka, tai toká ir þaidþiam.

Mamuliukai, dabar paraðysiu kaip mes þaidþiame toká eilëraðtukà - pieðinukà.


Reikia keliø kankorëþiø, plastelino, daþø (guaðo),vatos, spalvoto popieriaus. Ið kankorëþiø pasidarom miðkinukus su baltom barzdom. Ið guaðo indeliø padarau gëlytes. Iðkerpu ið storesnio spalvoto popieriaus gëlytæ, viduriukà iðkerpu tokio dydþio, kad uþmauti ant guaðo indelio. Tada sakau eilëraðtukà, ir kai já pasakau, tai plonais teptukais daþom miðkinukams barzdeles. Paskui bet kada vël nuspalvotas barzdeles pakeièiu "baltomis".


Miðkinukø barzdos M. Vainilaitis

Visà naktá snigo,
Visà dienà ðalo.
Miðkinukø margos barzdos
Ëmë ir pabalo.

Miðkinukai liûdi.
Ko gi jums liûdëti?
Atsibus ðilelio gëlës,
Ims margai þydëti.

Atsibus Þibutë,
Atsibus Roþytë...
Ir galësite ið naujo
Barzdeles daþyti.

o gal þinot þaidimø su pirðtukais?
pamenu buvo kaþkoks, kur pirðtukai sveikinasi vienas su kitu ir pan., bet nebeprisimenu

Labutis,
Su pirðtukais mes tai þaidþiam virë virë koðæ, tà tai aiðku þinai.

Kitas þaidimëlis, kai skaièiuojame pirðtukus

[u]Èia nykðtys[/u]

Èia - nykðtys
Èia - nykðèio brolis
Èia - paþibutis
Èia - pimputis
O èia - keberiokðt!!!
o kur pirðtukai sveikinasi, tai þinau tik toká

Skrido du paukðèiai á ðiltus kraðtus
Vienas á Rytus, o kitas á Pietus.
Oi! Pamirðo pasisveikinti.
Labas, maþyli!
Labas, bevardi!
Labas, didysis!
Labas, smiliuk!
nykðtukui ar labas? (apsukam rieðus)
Labas!

Oi kokie cia vaikiskos literaturos lobynai susidetu, jei tik taip, kaip Tu visos mamos pasidalintu patirtim. Aciu Tau

Ádomu kodël tokioj ðaunioj temelëj tik tiek mamyèiø?
Að daug perliukø neturiu, skaiyau vaikiðkà biblijà, N.Morkûnaitës eilëraðèiø knygutæ ir kelias knygutes ið PC.
Pati pirmoji pasaka dar visai maþytei buvo mano kûrybos: "kartà kieme gyveno katytë, ðuniukas, pelytë, parðiukas ... (vardinu veikëjus kiek tik prisimenu). Ryte iðëjo katytë pasivaikðèioti ir sutiko ðuniukà, katytë sako miau miau ðuniuk, ðuniukas au au katyte eime kartu pasivaikðèioti. taip jie sutinka pelytæ. katytë sako miau miau pelyte, ðuniukas au au pelyte. pelytë sako cyp cyp katyte, cyp cyp ðuniu, eime kartu pasivaikðèioti. (ir taip sutinka, sveikinasi su tiek gyvûnø kiek norisi. vëliau sakau kas kà valgë ir kur miegoti nuëjo)". Ûgtelëjusi dukrytë pati man sufleravo kas kà sakë, beto tokia nuobodi pasaka jà gerai migdë.

Labai smagus eilëraðtukas - máslë

Gal kas nors turit pasakos apie Ropæ tekstà?

Mano sunui vaikiska biblija su paveiksliukais irgi labai patiko
O Morkunaites eil. neskaitem. Reiks paieskoti bibliotekoj, net negirdejau tokios autores Bus proga pasidometi.

PADAINUOSIU TAU DAINELÆ
KAIP KATYTË VIJO PELÆ
TA PELYTË - ÐMURKÐT PO ÐLUOTA
IR DAINELË SUDAINUOTA....

Ir vël viskà ið pradþiø...
Viskas kas paprasta - genealu.
Nors mano vaikams nelabai... per trumpa...
Bet kai nëra nuotaikos ar labai skubi, ar nori miego - tinka ir ði pasaka be galo.

Atbëga, atbëga peliukas (einu su dviem pirðtais per maþylio kûnelá)
Atbëga, atbëga peliukas (einu su dviem pirðtais per maþylio kûnelá)
Tirrrrrrrrrrr...................(kutenu visur)
Kur ponuliukas?(pakeliu maþylá)

mums ðitas superinis, iðmokom já yamahos pamokëlëj.

Kai mano vyresnele buvo penktoke, ji pati susitaupe pinigeliu ir nusipirko vaikiska Biblija. Nezinau, kiek kartu ja perskaite, dar ir dabar matau ja vis paskaitinejancia sia knyga.

Stai pagaliau radau tema kurios taip ieskojau dabar ir mano mazyle klausysis pasaku maziesiems pries miega. Is knygos skaityti vis niekaip nepavyksta, nes ta pacia akimirka kai tik paimu ja i rankas ji atsiduria mazyles rankose

Mes labai pamëgom V.Landsbergio jaunesniojo pasakas.Perkam CD, vakarais klausomës, net man paèiai labai labai patinka.

Skrido kartà paukðtelis á ðiltuosius kraðtus. Beskrisdamas suðàlo, nukrito ir jau galvoja - viskas, tuoj galà gausiu. Pro ðalá karvë ëjo. Ir taip jau nutiko, kad "pakakojo" tiesiai ant paukðtelio. Ðis suðilo, atsigavo, galvoja - reik kaþkaip lásti lauk. Tuo metu pro ðalá katinas ëjo. Pamatë, kad kaþkas ðûdo krûvoje kruta. Su letenëlëm pakrapðtë, þiûri - -paukðtelis. Katinas capt já - -ir suëdë.
MORALAS 1 - ne kiekvienas prieðas, kas ant tavæs ðika, ir ne kiekvienas draugas, kas tave ið ðûdo traukia.
MORALAS 2 - jei sëdi ðiltai ir laimingai, tai ir sëdëk, niekur nelásk, kad niekam neuþkliûtum.
(ið kinofilmo)