Taigi, cia kazkaip pastaruoju metu vis susiduriu su tuo terminu. Emocinis intelektas EQ. Sako, jis gali buti svarbesnis uz IQ, zinias ir protinius sugebejimus... Ar jus ka nors apie tai zinote? Gal kaip nors lavinate savo ir vaiku emocini intelekta?

Yra knyga Daniel Goleman "Emocinis intelektas. Kodel jis gali buti svarbesis nei IQ". Turiu, bet dar neskaiciau.

E-IQ: emotional intelligence quotient. Cia sioks toks testukas (ne vaikams), suprantantiems anglu kalba:
http://www.utne.com/interact/eiq.html

O cia IQ testas : http://testas.8m.com/svarastis.html

yra kaip minimum 2 storos knygos, pavadinimu "Emocinis intelektas"(kitur, verèiant tiksliai ið anglø kalbos, tai vadina emocine iðmana), geriau skaityti knygas angliðkai, nes mûsø vertimai "nusigrybauja" .Truputá teorinio info galiu pametët, nes apie tai raðau , taigi:
Harvardo universiteto Þmogaus raidos laboratorijos psichologas L.Kohlbergas sukûrë moralës paþintinës-struktûrinës raidos teorijà. Ðioje teorijoje iðskirti trys moralinës sàmonës lygmenys, kuriuose-devynios moralinës sàmonës stadijos, kurios gali bûti testais identifikuotos kaip bûdingos asmeniui. Ðios devynios stadijos – svarbiausi asmens kokybës rodikliai. Kohlbergas árodinëjo, kad moralinë sàmonë átakoja asmens intelektiniø gebëjimø apimtá ir jø plëtotæ. Taigi yra trys asmens kokybës rodikliai: moralinës sàmonës stadija, intelekto koeficientas, emocinës brandos koeficientas.
Paþymëjus moralinæ sàmonæ (MS), intelekto koeficientà (IQ) ir emocinës iðmanos koeficientà (EQ), galima pavaizduoti anot Platono, skirtybiø harmonijà, arba-kitaip vadinamà-idealø bûvá, asmens kokybës schemà.
Emocinës brandos koeficientas EQ, lygiai kaip ir IQ, gali bûti nustatomas specialiais testais. Kai EQ menkas, galima kalbëti apie emocinës inteligencijos stokà. Kyla teiginys: treèiuoju asmens kokybës rodikliu turime imti individo moralinës-etinës sàmonës stadijà, kurios santrumpa tebûnie MS. Tuomet turëtume trijø rodikliø sistemà, nusakanèià asmens socialinæ, turbût taip reikia jà vadinti, kokybæ: IQ, EQ, MS. Manytina, kad ðie trys rodikliai tarpusavyje susijæ. Hëgelis XIX a. pradþioje pastebëjo, kad ið pradþiø auklëjimà lemia motina, nes moralë vaikui turi bûti pridiegta kaip jausmas. Taigi MS ir EQ bus susijæ gráþtamuoju ryðiu. Kita vertus, moralinei-etinei sàmonei ugdyti reikia veiksmingo paþinimo, kuris, be kita ko, turi apimti L. Kolbergo moralës kognityvinës-struktûrinës raidos teorijà. Taigi MS ir IQ taip pat bus susijæ, o ryðio pobûdis daþniausiai, eventualiai net visada, yra gráþtamas.
Kad ir nedidelæ gyvenimo patirtá turinèiam asmeniui emocijos ir jausmai veikia intelekto sprendinius, o ðie þadina ar slopina emocijas. Tad IQ ir EQ sàryðis neturëtø kelti abejoniø.
Rodikliai MS, IQ, EQ – svarbûs þmogaus mokslo raidos etapai. Moralinës–etinës sàmonës stadija èia yra aukðèiau, nes ji laikoma svarbiausiu, arba baziniu (gr. basis – pagrindas) rodikliu. Aukðtos moralinës, faktiðkai – etinës, sàmonës asmenys turi realistiðkà ir tvirtà savimonæ, yra atsakingi, suvokia savojo paþinimo ribas, bûtinybæ kontroliuoti ir valdyti emocijas, þino saviugdos bûtinumà per visà gyvenimà, vertina sàþinæ, teisingumà, kritiðkai ir kûrybingai þvelgia á tikrovæ. Ir apskritai per visà ðá vadovëlá yra laikomasi A. Ðopenhauerio nuostatos: ,,visos bûties vienintelis pagrindas ir vertinimo kriterijus – þmogaus veiksmø moralumas”.
Intelektas - þmogaus sugebëjimas tikslingai veikti, racionaliai màstyti, panaudoti turimà patirtá.
Daugelis ðio fenomeno tyrinëtojø mano, kad pagrindinis intelekto bruoþas yra sugebëjimas greitai susigaudyti naujoje situacijoje. Ne maþiau svarbûs ir tokie jo komponentai:
· erudicija-þinojimas apie viskà po truputá ir apie truputá-viskà;
· sugebëjimas logiðkai màstyti;
· mokëjimas suprasti þmones.
IQ pagrindas – vidutinë 100 taðkø vertë; þemiau jos patenka paprastesnioji, o virðum jos – intelektualioji visuomenës pusë. Pasiskirstymo kreivë yra visiðkai simetriðka, t.y. gaunama “varpo kreivë”. Intelekto koeficientas nustatomas duodant tiriamam asmeniui atlikti ávairaus pobûdþio uþduotis: rûðiuoti sàvokas, uþbaigti matematines skaièiø eilutes, dëlioti geometrines figûras, atmintinai mokytis þodþiø sàraðus, vartyti vaizduotëje kûnus ar kt. Standartinis yra Binë ir Saimono (Binet-Simon) testas. Gaunantis 130 taðkø, laikomas nepaprastai gabiu, o gavæs 140 – ant genialumo slenksèio. Pasirodo, dauguma ypaè gabiø þmoniø yra neáprastai gyvybingi, stabilios psichikos ir net fiziniu poþiûriu sveikesni uþ vidurká. Taèiau dël IQ tebevyksta diskusijos, ypaè ávairiø atsiliepimø susilaukia atradimas, kad IQ daþniausiai bûna ágimtas. Mat tik tariant, kad intelektas daþniausiai priklauso nuo socialinës aplinkos átakø, galima viltis, kad pavyks þmones iðugdyti ir padaryti nuovokesniais. Sykiu toks aiðkinimas pateikia ir guodþiamà galimybæ teisintis visiems, kas stokoja intelekto, neva, ne gabumø stygius, o prieðiðka aplinka kalta, kad jie atsiliko talentø lenktynëse. VII deðimtmeèio pabaigoje Dþensenas Eisenkas pateikë matavimø duomenis, rodanèius, kad paveldimumo átaka individualiems intelekto skirtumams sudaro 80 proc. Eisenkas rëmësi Kirilo Berto tyrinëjimø rezultatais. Howard Gardner 1985 m. apibendrina ðios srities tyrinëjimus ir skiria tokius paskirus intelektus: asmeniná (gebëjimà suprasti kitus þmones), fiziná kinesteziná (judesiø koordinavimà), kalbiná, matematiná loginá, erdviná (gebëjimà vaizduotëje kurti virtualius daiktø paveikslus ir jais manipuliuoti) ir muzikiná intelektà. Ðiø intelektø atskyrimas yra daugybës be galo gudriø testø ir sudëtingø tyrinëjimø rezultatas. Taèiau intelektas dar turi papildyti papildyti kûrybingumas. Taip pat svarbu ne vien matyti artimus dalykus, bet ir sujungti vienu poþiûriu tolimas sàsajas. Kûrybingi þmonës ástengia kombinuoti net prieðtaringus dalykus, prieðingomis kryptimis, permàsto ir prieðingà savajai nuomonæ bei randa joje priimtinø dalykø.
Kûrybingumas, humoras, polinkis á analogijas yra struktûros poþiûriu giminingi bruoþai. Aukðtojoje kultûroje yra ásigalëjæ reikalavimai: saviþinai, savianalizei, savø ágymiø, galiø, gebëjimø paþinimui, iðplëtojimui, pritaikymui. Taip pat negalima á jausmus ir emocijas þiûrëti atsainiai. Emocinis intelektas – ypaè svarbus gebëjimas, pasireiðkiantis:
· pripaþástant savo jausmus. Savivoka, jausmo atpaþinimas jo reiðkimosi metu yra emocinio intelekto pamatas;
· valdant emocijas. Gebëjimas valdyti jausmus, pakreipti juos tinkama linkme labiausiai priklauso nuo savivokos;
· siekiant tikslo. Siekiant uþsibrëþto tikslo, svarbu suvaldyti savo jausmus, kad iðliktume dëmesingi, kryptingai elgtumëmës, gerai atliktume darbà ir bûtume kûrybingi;
· áþvelgiant kitø þmoniø jausmus. Empatija, gebëjimas ásijausti á kito þmogaus bûsenà, tai dar viena ið emocinës savivokos kylanti savybë, bûtina bendraujant;
· þmoniø tarpusavio santykiuose. Bendravimo menas glaudþiai susijæs su gebëjimu valdyti kitø þmoniø jausmus.
Emocinë iðmana – svarbi paþinimo ir saviugdos sritis. Emocinës iðmanos svarbà asmenybës raidai ir gyvenimo sëkmei XX a. iðaiðkino amerikieèiø psichologas D.Golmanas. Joje slypi dar menkai paliesti psichinës stabilizacijos ir þmogaus saviplëtos resursai.
Aukðtesnës moralinës sàmonës suformavimas turi didesnæ reikðmæ nei emocinë iðmana ar intelekto gebëjimai...

Gal galetumet parasyt interneto tinklapius, kuriuose yra rasoma apie emocini intelekta, jo iveikos strategiju ir ugdymo treniruociu mokuma?Aciu

Neseniai maciau knygyne pirkti knygele su zaidimais - pratimais emocinio intelekto ugdymui.

O nuo kokio amþiaus galima lavinti vaiko emociná intelektà?

Man rods já nuo pat pradþiø lavini bûdama su savo vaiku, jam ðypsodamasi, já ramindama ir t.t, tik kad visokiø tokiø knygø neskaièius

Tikrai, toje knygeleje buvo zaidimu su kudikiais iki 6 men. Bet manau, kad kiekviena normali mama taip ir naturaliai su vaikais zaidzia Vyresniems ten jau visokie specialus zaidimai grupelese. Daugiausiai nekoknurenciniai.

kokia ta knygele? parasykite jei gali i az, nes nesvisas temas seku,,, aciu

na, man irgi teko kiek pasidomëti ðiuo "nauju" fenomenu. Taigi, pilnai sutinku su Patieðka, kad bûdama su vaiku, skatindama já iðreikðti savo emocijas ir jausmus (net ir tuo atveju, jei jos nëra tau priimtinos - tokios kaip pyktis, susierzinimas etc.), tu kartu ugdai savo vaiko EQ. Þinoma, tu ir pati turi bûti atvira savo jausmams bei emocijoms, nes kitu atveju vaiko to padaryti tikrai neiðmokysi.... Þodþiu, mokydama vaikà atvirai reaguoti á já supanèià aplinkà, tu kartu skatini ir jo EQ vystymàsi...

Kaip tik dabar skaitinëju. knygà Dr. Lawrence, E.Shapiro "Kaip ugdyti vaiko emociná intelektà"...Visai nieko..Aiðku nemaþai dalykø þinoma ir ðiaip ið bendro iðsilavinimo..ir ið motiniðkø instinktø.. ..Bet visai ádomu palèiau paskaitinëti ir pasidomëti..Nemaþai ir naujo paraðyta..ir þaidimai vaikams vyrensiems apraðyti..

Taciau dauguma toje knygoje nurodytu zaidimu man kazkokie "pritempti" ir nenaturalus atrodo. Toks jausmas, kad reiketu puse dienos aiskinti vaikui, kokios to zaidimo taisykles. O pati knyga man patiko, nors kai kuriuos skyrius praleidau.

IQ Nejuokinkit gerai... Tiems testukams galima labai paprastai pasiruoðti. Vyro teta ëjo darbintis- ir ten nustatinëjo IQ tai ji padarë labai paprastai: pasiëmë kelias knygeles (neþinau ið kur jas gavo: vienos rusø kalba kitos lietuviø... treèios anglø) ir persiskaitë: o uþduotëlës vos ne kryþiaþodþiø tipo.... ir panaðiai- na turiu namie knygutæ vaikiðkà apie galvosûkius- ten irgi tokiø uþduotëliø radau. Tai ðtai nuëjo ji á tà testukà: ir sakë nei vienos kitokios uþduoties nebuvo- teko "specialiai" privelti klaidø- kad genijum nepavadintø
IQ dabartinis nustatymas net sudilusio skatiko nevertas. (nors pasakius tiesà- bûtø ádomu pasiskaièiuoti)

Ups....kalbam apie EQ

Buvau viename seminare - "Emocinis intelektas", kuri vede patyres psichiatras. Tai zinokit paliko labai dideli ispudi ir tiek peno apmastymams..Aiskino kuo svarbus EI, kaip valdyti savo emocijas,kodel reikia jas valdyti, kokius zmogaus kuno kalbos zenklus kaip suprasti ir kaip nukreipti savo mintis tinkama, pozityvia linkme ir daug daug dalyku..jeigu turit galimybe, butinai nueikit, galima tikrai nemazai suzinoti ir nustebinti save

pirma karta apie toki girdziu

Nu kai pasiziuri kad daugeja tevazudziu tai verta visiems pradet dometis emocinio intelekto lavinimu

EI- daiktas nenaujas, bet dabar Lietuvoje madingas. Uz tai turime buti dekingi amerikieciams. Tiksliau- ju prezidentui B.Klintonui, kuris pasigyre, kad Kaledu proga zmona jam padovanojo knyga apie emocini intelekta. Tai buvo gal pries koki desimt metu. Tada JAV staiga visi eme linksniuoti si termina. Na, o per desimt metu ta mada atejo i gudziaja Lietuva.

Siulyciau knygeles apie EI skaityti kritiskai. Apskritai- populiarioji literatura labai apgaulingas daiktas- nugriebta roze nuo torto ir atiduota vaikams bovytis. O esminis geris daznai lieka suaugusiems.

Emocinis intelektas ir intelekto koeficientas- du zmogaus parametrai, kurie leidzia suvokti, su kuo turim reikala. O abieju parametru pagrindas- moraline samone. Sie trys komponentai ir leidzia ne tik ivertinti, bet ir suprasti zmogu ir jo poelgius.

Reikalas idomus, bet tinka labiau ne diskusijoms, o savisvietai.

teoriðkai viskà ámanoma iðmokti, taèiau praktiðkai? emocinis intelektas þymi asmenybës brandà. neþinau, kaip galima maþà vaikà mokyti jausmø. ar nerizikuojama padaryti dirbtines jausmø iðraikðas? juk visi mes tokie skirtingi...

Ðiaip rimtas testas intelekto koeficinetui nustatyti Lietuvoje yra tik vienas - WISC-III. Skirtas vaikams. Suaugusiems poliklinikose naudoja neatnaujintà, lietuviams neadaptuotà senà verstiná variantà. Beje, intelekto testai skaièiuoja IQ labai rimtiems tikslams O darbinimo agentûros daþniausiai naudoja Amthauerio metodikà, kuriai tikrai galima pasiruoðti Nes tiesiog kaþkada ði metodika buvo platinama kaip koks "Lietuvos rytas". Tuo tarpu wechslerio metodika yra grieþtos tasakomybës psichologinis instrumentas




Ádomu, koks psichiatras vedë. Gal prisimenate pavardæ?




Superinis komentaras. Ðiaip visas patarimø psichologiniø knygas reikia skaityti su ájungtu savo màstymu. Nes kas tinka vienam, netinka kitam...




Emocinis intelektas, tiksliau jo turëjimas pakankamas , yra ir psichologinio atsparumo poþymis. Taèiau ne jausti vaikus mokyti reikia. Jausmus reikðti - va èia uþduotis tëvø didelë.

Kad uþaugæs þmogus þinotø ir kaip pyktá konstruktyviai iðreikðti, ir kaip pareikðti savo nuomonæ, kaip bûti atkakliam, kaip pasakyti ne, ir t.t. ir pan.

Rekomenduoju smagià knygelæ:

http://www.mijalba.com/knyga.php?knygosid=75

Keliu temà á "dienos ðviesà", nes labai ádomi ir aktuali .

Klausiau paskaità apie tai. Skaitë psichologë.

Praðom pasidalinti áspûdþiais .

As perskaiciau sia knyga ir ji man labai patiko
Visiskai sutinku,kad EQ yra svarbesnis gyvenime negu IQ.