sveikos SM
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
mes su vyru tai - grieztai Ne.nematau jokio reikalo duoti savo brangenybe visiems tasyti,tuo labiau,kad nesuprantu,kam to reikia?! palaikyti leidziam tik seneliams.
galbut as per daug kategoriska?...neseniai labai smarkiai susipykau su vyro sese,kad nedaviau jai palaikyti savo mazylio.tai ji baisiai isizeide-Ka tu cia sau leidi?!Ka as tam vaikui ikasiu ar ka?ir t.t...tada as jai pasakiau,kad as savo vaika saugojau 9men,nevalgiau ko negalima,nerukiau,negeriau,pilva glosciau,pas daktarus tampiausi,nesitusinau,stengiaus nepervargt ir t.t.dabar visa diena ji priziuriu,uzpakali plaunu,verkianti raminu ir.t.t.visaip ji saugojau/saugau ir dabar nezadu visiems jo dalinti(tuo labiau,kad niekas manes nepalaike kol laukiausi(man 19m.) tik pora artimuju ir draugu...ir dabar niekas isskyrus mama nepadeda)sakiau:Kai turesi savo vaika galesi duoti visokiems diedams,troleibuse zmonems ir bobutems drebanciomis rankomis!
gal as ir per grieztai,bet man jau atsibodo,kad i mane kaip i motina rimtai neziurima
patarkit mamytes

Þiûrint, kas tie svetimi. Pirmam pasitaikiusiam kad ir parduotuvëje, aiðku, neduodu, bet gerai paþástamø giminiø, bendradarbiø, draugø rankose ji mielai bûna ir nematau èia að jokio kriminalo. Man smagu, kad jai patinka, pabendrauja su kitais þmonëmis, nëra beviltiðkas mamyèiukas.
O kas dël dalinimosi ar nesidalinimo vaiku - èia, mano akimis, didþiausia mamos klaida. Vaikas nuo gimimo nebëra tavo nuosavybë, jis jau pasaulio þmogus ir nuo jo izoliuoti tikrai negalima. Paskui ir atsiranda problema - vaikeliui jau 30 metø, o mamytë dar paskui bëgioja, kaip nosá nusiðluostyti reguliuoja ir marèias-þentus vaiko, kad nepasisavintø jos brangenybës. Visur turëtø bûti saikas.

na,taip as sutinku,bet kol jis visai pipiras tai man tikrai bnaisu,kad neismestu cia jau aisku matyt mano fantazija...

Sveika
neþinau kaip kitos mamos, bet mes kategogirðkai NE nesakome, bet ir laikyti bet kam neduodame. Aiðku seneliai palaiko kelias minutës kai atvaþiuoja á sveèius, mano brolis, vyro sesuo laikë, bet tik kartà, nelabai dar moka su maþyliais elgtis O taip jei atvaþiuoja kiti giminaièiai ar ateina aplankyti draugai, tai duodam palaikyti trumpam jei praðo, bet tik tiems kurie savo maþus vaikus turi, kurie tikrai moka elgtis su maþais vaikais, be to að tada tuo metu esu tam paèiam kambayje ir niekur neiðeinu. Neþinau ar teisingai darom, bet dukryë taip pratinosi prie kitø þmoniø, nebijo jø, jai kaip tik ádomu apþiûri tà kuris laiko jà Bet galiu pasakyti kad tai bûna nedaþnai labai daug sveèiø neturëjome, o seneliams pasidþiaugti visada norisi, tik kad mes nepratiname bûti ilgai ant rankø, pasiimam ir seneliams duodam palaikyti bet neilgai, nes paskui maþylë nebenori gulëti, o reikia bûti iðtisai ant rankø
Papildyta:

Tu taip nepergyvenk dël savo maþylio Að irgi pirmà mënesá galvojau niekam neduosiu, tegu ið toli þiûri, ir kad nemokës laikyti, bet kaþkaip dabar praëjo tà baimë, tiesiog matau kad maþë gerai jauèiaisi kitose rankose, tada ir man ramu, be to jai reikia ne tik mamos, turi pripaþinti ir senelius ir tetas ir dëdea, nes paskui tiesiog paèiai sunku bus su vaiku, kai bijos kiekvieno ir laikysis tik uþ tavo sijonà

Kol buvo visai maþutë tai duodavau ne visiems ir bûdavau ðalia, kad tik ko nenutiktø dabar juokas ima ið tokios baimës Mûsø maþoji mato nemaþai þmoniø ir labai noriai bendrauja, jai reikia kitø dëmesio ir að tuo dþiaugiuosi, kad nebijo kaip kiti ir iðvydusi svetimà þmogø nepuola á aðaras

as ta suprantu,bet vaikas dar mazas...man taip baisu,kad kokia ciocia jo neismestu:(davem vienai tetai palaikyti,tai vos neismete-ojojoi koks sunku....nu..siaubas!kaip issigandau:(

að tai leidþiu paimti seneliams, draugams ir kitiems, bet neilgai, kad nepaprastø nepaþástamiems tai - ne. Að tai manau, kad nereikia vaikø prisipratinti prie savæs, o tai bus mamyèiukas ir bijos kiekvieno þmogaus

je_lenka del laikymo ant ranku,nepyk bet nesuprantu kam taip bijoti priglausti ant ranku vaika?tipo pripras prie silumos ir mamos sirdies duziu?jega visa tu atimi is vaiko...(na cia mano nuomone)...as saviski nesiojau glaudziau ir mylavau iki 6men poto jis nebenorejo(ismoko pats judeti ir jau 3men kaip nebereik jam musu ranku ir turiu pasakyti liudna,nes taip malonu glausti vaika prie saves,jausti jo rakyciu tvirta isikabinima pripratinimas ant ranku didele nesamone,suorantu jei turi zmones uki tai reik viskuo pasirupinti,bet kai gyvenama bute,nieko juk per daug nereik daryti,nereik juk kasdiena viso buto plauti ar panasiai.



o del davimo kitiems ,nemata nieko blogo gerai kai vaikas nebijos zmoniu ir mama gales trumpam dingti.

Að tai kad ir norëèiau kam nors duoti palaikyti, bet mano pupa neeina. Ið kart predëda verkti, bijo visø. Gali buti tik pas mane ir pas vyrà ant rankø.Daugiau niekas negali paimti. Net naþinau kà daryti. Mes daþnai gulim ligoninëje, ten paima vaikà daryti procedurø (statyti kateterá pvz). Tai dël to ir bijo visø, galvoja kad visi jà skriaus ir jai skaudës. Ir seneliø bijo...Kà daryti???

Lygiai tas pats su mûsiðke ir man labai smagu - galiu bet kur ramiai iðvaþiuoti, su kuo noriu bendrauti, nes þinau, kad mano þmogutis nesukels skandalo vieðoj vietoj. O ir per krikðtynas neseniai ramiausiai prabuvo ant krikðtamotës rankø, susidomëjusi stebëjo ceremonijà ir në nepyptelëjo , matësi, kad þmogui nauja, keista, bet labai labai ádomu. O va bendraamþæ krikðtijo bendradarbë, tai pati ir laikë, nes ant kitø rankø klykë ir viskas


Turiu að ðioká toká ûká (darþø, bulvyèiø), bet vis tiek ir paneðioju, ir susitvarkau, ir dar remontu ðiek tiek uþsiimu. Tik noro reikia, o laiko jau atsiras. Bet tikra tiesa - þmogutis ropoja, paeina pasilaikydamas ir tø rankø vis maþiau reikia - daþniausiai tik aðarëlei nubraukti susimuðus ar pavargus

Na jau èia jûs manæ ne taip supratot arba að nesuprantamai paraðiau neturëjau omeny kad vaiko neneðioju nemyluoju turëjau omeny kad stengiuos, kad vaikas nekabëtø iðtisai ant rankø, kaip mums buvo pirmà mënesá tiesiog verkia kai paguldai ar biðki nukreipi dëmësá á kità vietà dabar daug geriau ir vienà su karusele paþaidþia paguguoja, ir paguldai neverkia, o bendrauja, ankðèiau tik ant rankø uþmigdavo, o dabar paguldau á lovà atsigulu ðalia ir uþmiega nors savo lovytei reikia dar pastangu kad uþmigtø
Tai, kad neðioju að dukrytë ir kartais net nesipraðo ji ant rankø, o man tiesiog malonu jà paneðioti ir priglausti
O gyvenu að tarp kitko ne bute o name, tai kad darbu iki ausø prie namø, nors ir darþo neturime bet remontuojamems, tvarkomems visà dienà

Na pardej aisku niekam neduociau,bet draugams ir giminems kodelgi ne Pas mus labai anksti draugai pradejo lankyti,tai ji jau pripratus,mielai eina.Tikrai nesutinku su nuomone,kad 9men.nesiojau, saugojau ir dabar ji mano.Vaikai tik atejo per mus bet jie nera musu nuosavybe

O tai pala pala... Tai jei visi palaikytø ir padët norëtø, tai dalintum vaikà á kairæ ir á deðinæ? Nesuprantu að tokio savininkiðkumo - að dariau tà , að dariau anà! Að - motina didvyrë! Ar ilgai taip patempsi? Tavo kûdikiukas dar maþas, palauk, kai bus bent kokiø 11 mën. Tokià naðtà uþsikrovus, kad tik AÐ galiu tinkamai vaikà priþiûrëti, stogas èiuoþt pradës

Mano manymu, vaikas ne ðuniukas, ne kaèiukas ir ne pûkuotas þaisliukas. Bele kam tikrai nereikia duot, bet moèiutës, seneliai ir tikri dëdës bei tetos yra kita kalba

visisskai su tavim sutinku del laikymo ant rankyciu reik savo mazuliukus nesiot kol dar leidzia
Papildyta:


skaiciau zurnale("Tavo vaikas" geguzes numeryje) kad vaikams apie 8-12men atsiranda savisaugos instinktas,kad jie svetimu(ar tiesiog zmoniu kuriuos retai mato) bijo ir isivaizduoja kaip priesa.bet tai su laiku praeina.aisku galbut itakos turi ir ligonines jei idomu paieskok info nete ka daryt tokiu atveju,arba as galiu parasyt ka tas zurnalas pataria
Papildyta:


as kazkaip nesusitaikau su ta mintim...tiek laiko,jegu ir meiles jam atoduodu..poto sunku su kazkuo dalintis ypac,kai istu "norinciu palaikyti" nesulaukiu pagalbos
Papildyta:


galbut tu ir teisi as nenorejau pasakyt,kad dalinciau visiems kas tik padetu,bet visi atvaziuoja tik pasidziaugt,pamyluot,paglostyt ir pan.o padeti niekas nenori del to man i pikta..

Man èia jau panaðu á paranojà Argi vyro sesë svetimas þmogus? Kas nutiks jei ji pora minuèiø palaikys tà maþyá? Nepaþástamiems tai neduodavau, bet saviems tai kodël gi ne?

As duodu palaikyti vaika, man negaila, bet jei zmogus nera paranojiskas. Pavyzdziui mano uosviene paima vaika ant ranku ir nesiuoja ji visa laika, palyk tu jai vaika 5 valandom, ji visa laika ant ranku ji nesios. O visrune buvo, kai susirinko visi sveciai, vaikas buvo geros nuotaikos... o ji grebe vaika, isejo i kita kambari ir su juo ten issedejo, kai visi sveciai prie stalo sedejo, o atejau jau pasakyti, kad duokit man vaika ir eikit prie sveciu, ji net girdet nenorejo... net man vaiko mamai vaiko neatiduoda, kai i ji ikybus...

O man tai panaðu á prieðiðkumà ir nusistatymà prieð vyro sesæ ir giminæ (að savo vyro sesers irgi nelabai mëgstu , bet to neparodau ) - labai jau pabrëþi tai, kad tau niekas nepadëjo, nepalaikë, laiko tave per jauna bûti mama.
Nereikia niekam árodinëti, kad esi geriausia mama pasaulyje ir pati su viskuo susitvarkysi - tiesiog bûk pati geriausia mama savo vaikams ...
Man tai patinka stebëti kai artimieji giminës ir draugai norintys palaikyti mano pupà su ja bendrauja, patinka stebëti jos reakcijà.

Tai tu ir nelauk is nieko pagalbos,cia tavo vaikas ir tu jau pati turi tvarkytis su tuo O kad tu tiek jegu ar dar ko atidavei,tai zinok vaikas neturi tau jaustis visa gyvenima dekingas,jis uzaugs ir iseis,taip kad nesijausk auka,mylek ir save

Jeigu labai sunku, visada galima pagalbos papraðyti. Jeigu sunku, bet nenori ið principo papraðyti, kad padëtø, tai nereikia jaustis ir nelaiminga ar aukojanèia dël vaiko savo gyvenimà. Tiesiog gyvenk tuo, kuo gyveni ir nepyk, kad nesulauki pagalbos.
Að auginuosi pati sau viena - paèioj pradþioj dar atvaþiuodavo mama darþø aptvarkyt. Su anyta santykiai ne kokie - jos pagalba man bûtø tik nervø gadinimas. Bet niekada nedraudþiau jai imti maþës ant rankø, nes mûsø santykiai yra mûsø, o maþylei ji vis tiek yra moèiutë.

Duodu palaikyti seneliams, artimiausiems draugams, bet is tikruju kai matau, kad mano lelia pas kazka kita, tai jauciu sioki toki pavyda Ir pvz kai mociutes keicia pampersa, maitina ar kt, tai vis norisi pataisyti, vis atrodo, kad negerai daro O jei kam reikia palikt, tai isvis kosmaras pasitikiu tik savo mama ir vyru

Nesuprantu kodel tau kasnors turi padet augint tavo vaika, o jei nepadeda tai net palaikyt neleidi. Man vaika sugint padeda tik mama ir tai jauciuosi nelabai gerai kai ji jai palieku. O gimines ir draugai tam ir atvaziuoja, kad aplankyt ir pasidziaugt mazyliu. Idomu kaip sureaguotu mano draugai Jai pasakyciau tu man padek augint vaika tada as leisiu tau ji palaikyt ant ranku
Kokios keistos tos mamos kartais buna ...

As ir nekaip jauciuos, jei tenka palikt nors ir neilgam, Kazkaip sazine grauzia, kad uzkraunu svetimom bedom juk tai mano kudikis, as ir tureciau rupintis juo... Aisku tai netaikoma tetukui

Zinai, as irgi pirmus tris menesius nelabai noredavau duot kitiems laikyt, nes dar pati neatsidziaugus buvau, bet nesinorejo pyktis su artimaisiais, ypac, kai matai, koks jiems mano leliukas svarbus, kiek dziaugsmo teikia... Kazkaip is pradziu dar kai nenulaiko tos galvytes, kad tik tu geriausiai moki laikyti, prisiglausti ir panasiai (is tiesu daznai taip ir yra, juk mamos zino kiekviena savo vaiko israiska ir supranta, ka jis tuo nori pasakyti)... O dabar, kai jis jau toks diiiiidziulis ir visur lipa, verciasi ir panasiai - kad tik kas ji toki imtu Bet baisiai vikrus yra, tai ant tu ranku ir nepalaikysi ilgai.

Að irgi labai kreivai þiûrëjau á tuos vaiko palaikymus,kadangi turiu karèios patirties,tai lankytojus leidau tik nuo dviejø mën,ir ant rankø ëmë tik savi,daug kas bijojo,dabar sûneliui tuoj 7mën ,o jis yra pasilikæs tik su tetuku,svetimø nebijo ,nes visur keliauja su mumis:á parduotuvæ,á kirpyklà,teniso þaist,þodþiu visur,nes gyvenam aktyviai,o palikt neturiu kam ,seserø nëra,moèiutës ir draugai dirbantys,neuþkrausi gi po darbo O dabar turiu problemà kità savaitgalá nusimato didelis balius ,norëèiau sudalyvaut ,mama sutinka bût su vaiku,bet kaþi ar jis sutiks ,kaip palikt per naktá ,bijau,kad nesusitvarkys,bûsiu netoli,atvaþinësiu,kas dvi val,jeigu kas
O kaip jûs palikot pirmà kartà

labai aciu visoms mamytems uz patarimus ir pabarimus todel ir parasiau sia temele,nes nelabai zinojau kaip elgtis...matyt teks perzengti savo baimes,pavydus ir nusileisti-buti geresnia mamyte
aciu visoms uz komentarus,daugiau manes nebebarkit

Saunuole, kad supratai, kad per vaika negalima aiskintis santykiu su kitais O mama esi tu ir vaikeli auginti tau, o padeti gali, kai pati paprasysi. Zinai, man ausyse visalaik skamba kazkieno zodziai, kad vaikai ateina ne mums, o tik is musu. Sekmes auginant

Na visai svetimiems ir nepaþástamiems þmonëms laikyti savo lëlytës neduodu, bet giminëms, draugams tai duodu, nemanau, kad tai kaþkas blogo.

Na bet kam tai tikrai nëra tikslo duoti laikyt, bet giminaièiams tai manau vertëtø.

niekam, nieko, niekada Vaikas ne lele ir nera ko ji nesiot pasaliniams
Jeigu suauge kada nors isijaustu i to mazo bejegio zmogucio busena, tai nustotu ji kibinti uz zandu, be perstojo siubuoti, ciuciuti, kutinti, guguoti ir t.t. Vat as guliu, pajudet negaliu, rankos ir kojos neklauso, galva sukasi nuo nematytu vaizdu, o virs manes 3 didziules galvos su didziulem akim ir didziulem burnom, kiekviena vis skirtingu balsu kukuoja, cypia, guguoja. Na, ir kaip tai atrodo vezime gulinciam kudikeliui? Ar kiekvienas noretumem, kad mus tampytu uz ranku, koju ir zandu? As, asmeniskai, ne! Bet kodel tai darome kudikiams? Kodel negalima tiesiog jam nusisypsot, mirktelt aki, paniuniuot melodija. Kodel butinai reikia baubt i ausi "koks tu jau visas vyras", kilnot iki lubu, kratyt uz zanduku ir isivaizduot, kad va sitaip smagiai mes bendraujame su kudikiu. Kudikis 9 menesius prabuvo ramybeje, jam ir toliau reikia ramybes. Kuo daugiau ramybes, tuo sveikesne psichika (irodyta, beje, mokslininku)

--
Bet va ka pastebejau: kai mano vaikis dabar jau savarankiskas ir vaikstineja, nemazai praeiviu vis bando paliesti jam galvyte. Nu kas cia per mada??? Suprantu, kad vaikiukai (ypac mazi) labai jaukus ir mieli, nu bet sorry... igaliojimu liesti ar glostyti kol kas dar niekas niekam nesuteike Dar kokie 2-3 praeiviai palies ir sekantys 5 bus ispeti zodziu, ne tik zvilgsniu. O dar sekantys - apkolioti

O dar sekantys

Ðiaip tai matosi, ar maþyliui patinka bendrauti, ar ne. Manoji tiesiog dievina kompanijà nuo maþens. Jei namie bûna visokia - ir pikta, zirza, aðaringa, tai iðëjus ið namø ji tiesiog idealus þmogelis - anksèiau bûdavo ðypsena iki ausø, dabar ið pradþiø apsiþiûrëjimas, o paskui jau smagus bendravimas. Plius skraidyti iki lubø jai ið viso nerealus kaifas - aðaros, kai pasodini po to ant þemës.
Taip, kûdikiui reikia ramybës, bet jos jis pakankamai gauna namie, bûdamas tik su mama. O kai yra sveèiø ar kur iðvaþiavus, jam daþniausiai paèiam ádomu, kas èia vyksta. Jeigu jau psichikai taip gerai visiðka ramybë, tai sveikiausi bûtø vaikai, kurie iðvis niekam neádomûs ir dienas leidþia lovytëje. Viskam turi bûti saikas - ir áspûdþiams, ir ramybei.

As neduodu ir nematau reikalo duoti vaikucio i svetimas rankas nepazistamiem, bet artimiesiems tikrai duodu, o tuo labiau mano bernuzelis pats tiesia rankytes kad ji paimtu ir paciuciuot Pvz kaip gali seseriai neduot palaikyti jei jai tas vaikiukas kaip savas, bent jau mano sesuo is proto ejo del maziaus jau tada kai suzinojo kad laukiuosi

Man kinezeterapeutë patarë neduoti visiems savo vaiko neðioti, nes kiekvienas pripuola, griebia ir gali iðgàsdinti vaikà, arba perduoti nervingumà, dirglumà, stresà tada ir maþylë bus irzlesnë.
Gydytoja sakë, kad svarbiausia yra tik ðeimos nariai, o visi kiti pamaþu taps reikalingi po 2metø

Aiðku, jei pripuola ir griebia, tai gali ir iðgàsdinti, bet man tokiø nepasitaikë. Visi atsiklausdavo ir imdavo labai atsargiai, o dabar ji kartais ir pati rankutes tiesia.
O po dviejø metø nebendravusiam su aplinkiniais vaikui (nors neásivaizduoju, kaip galima tiek laiko iðvengti kontakto) greièiausiai tik mamytës sijonas ir bus reikalingas.
Aiðku, kitas reikalas, jei vaikas paniðkai bijo svetimø. Tai tada tikrai neverta jo traumuoti ir kiðti kitiems á rankas.

keistai diskutuojate, maniskis tik ir laukia, kad ji paimtu i rankas, pakilnotu, pametytu

tik va beda, jei veidas senas(na kad ir senelio musu)-tai is karto i asaras, o moteriskus veidus pripazista visus ir mieliau ant ranku imamas jauciasi

turbut nuo vaikucio priklauso juk vaikui socializacijos procesas labai svarbus

bet deja ne visi zmones supranta kad reikia paklausti mamos, o ne ciupti ir gniauzyti svetima vaika

ech jum gerai,pas mene neikas neciupo,visi bijojo net mama mano bijojo paimtti(pasiaiskinimas"pamirsau,kaip vaika laikyti reikia") bet nieko paturejo mama ant ranku anukeli visa savaite,liudna man buvo pasijutau nereikalinga,bet tik maziukas susijaudindavo ar vergdavo iskart verzdavosi pas mane,tai guode

maniskis, tai toks rankinukas, tai taip dziaugiuosi, kai ji paima mama mano ant ranku tik prosenele kai paeme ji ant ranku taip pasitikedama savim, tai jausmas ne koks buvo. neisdrisau papriestaraut...

Bet kokiem zmoniem neduodavau ir neduodu,o pazystamiems tai taip...
Tiesa viena karta,viena senai matyta klasioke,kurios tiesa pasakius nelabai ir megau,priejo pradejo kalbint vaika,paklause ar gali paimt,kaip ir sutikau,kazkaip negi atsakysiu Kaip kele is vezimo,tada kudikiukui kokie 10 men. buvo,tai vos neismete
Siaip tai nemegstu,kai kas nors ja jama,ar glosto,velniai zino kur anksciau rankos buvo,o cia kudikiukui veida liecia...

manau reik kratytis perdetos paranojos...juk nelaikysi vaiko uzdarius nuo visu ir prileisdama tik teti ir senelius bei pora draugu...
kaip kazkas pakomentavo,is jusu isaugs tikrai piktos anytos,kurioms atrodys,kad suneliai issirinko netinkamas zmonas.

Visai normalu, kad neduodate betkam vaiko, juk mazas, o kai uzaugs,gal taip nebesielgsit, juk didelis vyras bus

Mes tai neduodavome svetimiems paplaikyti

O tai kas yra tas bet kas? Temos pradþioje minima tikra teta, kuriai neduodama vaikelio palaikyti. Tai ar èia svetimas þmogus? Niekas gi nesako, kad pirmam pasitaikiusiam reikia kiðti vaikà - imk, palaikyk

Bet kas tai visi svetimi zmones, gana tolimi giminaiciai ir ne itin artimi draugai (ypac tie,kuriu nelabai megstam ) Galu gale ir ta teta, jei ji iki tol 10metu akyse nesirode, o paskui atvaziavo ir praso palaikyt,tai as dar suabejociau

Mes su vyru irgi nemëgstam, kai kas nors ið svetimø nori palaikyti mûsø maþæ todël niekam jos ir nepalikinëjam, visur kartu

Kiek as supratau, svetimas zmogus - ne sios seimos narys. T.y. jeigu yra tetis, mama ir vaikas, tai jau skaitosi seima, ir jie vieni kitiems nera svetimi. Taciau jau teta, mociute, dede ir t.t. skaitosi "svetimi" sios seimos atzvilgiu... na zodziu...

Baisus baisus tada tas svetimø pasaulis Iðeis mama su tëèiu á darbà ir teks tarp tø svetimø gyventi.
Ðiaip mano santykiai su vyro puse gerokai ne kokie, bet moèiutë vaikui yra moèiutë, o teta yra teta. Gal pvz. jos labai gerai sutars, tai kodël turëèiau jau nuo kûdikystës primesti þmogui savo poþiûrá. Tegul pati supranta, gera jai bendrauti ar ne.

Svetimiems, t.y. ne seimos nariams ir artimiausiems giminaiciams, neduodu palaikyti. Deja, pasitaiko tokiu zmoniu, kurie neatsiklause liecia mano vaika, ar ima uz rankutes.... tada pasidarau panasi i uzsiutusia raganose arba tigre. Daugiau mano vaiko tie zmones nebeliecia.

oba,brrr...net nukrate...siaip nereik perdeti tikrai...
va mano mama nesutaria su savo seserimi ir niekad manes su ja nepalikdavo kai maza buvau ir siaip vengdavo jos...bet paaugus pati uzsimaniau susipazinti ir kas gavos esam geros drauges,man ji patinka,ji labai faina ir gera...tiesiog mama del savu priezasciu nemegsta savau sesers. linkiu ir jums neatimti is vaiko giminaiciu...

Svetimiems laikyti neduodame, niekas dar niekada ir nesiverze mazyles laikyti O saviems - draugams, artimiesiems - mielai duodame, jei tik ji leidziasi - nes juk buna, kad verkia nepzistama ar mazai zinoma veida pamacius, tai tokiu atveju vaiko netraumuojam, palaukiam, kol apsipras...