Pirkome televizoriu Topo centre issimoketinai. Ir po to musu draugai labai nustebo kodel pati brangiausia lizinga pasirinkome? Likau nieko nesupratusi: kad tarp parduotuviu yra skirtumas suprantu, bet ar yra palukanu dydzio skirtumas ir priklausomai nuo parduotuves? Gal kas turi daugiau patirties?
Ir dar: as visai nenoriu viska pirkti Snoro lizingu, nes mano visos saskaitos Hansoje. Bet kaip suprantu, kai nori ka nors pirkti, visur tas "snoro lizingas"?

Asara, ne visos parduotuvës sudariusios sutartis su Snoro lizingu. Visada paklausk prieð pirkdama. Mums irgi daug kur siûlë Snoro, kol iðsiaiðkinom, kad parduotuvëm patogiau ir naudingiau Snoro lizingas. Jis didesnes palûkanas uþdeda. Mes kelis daiktus pasiëmëm Ðiauliø banko lizinge. Jis pigiausias. Su Hanza irgi yra sudarytos sutartys parduotuvëse, bet kai palyginau procentus ir palûkanas, Snoro ðiek tiek maþesnës palûkanos ir procentai. Geriausia ið pradþiø viskà iðsiaiðkinti, o po keliø dienø ateiti ir pirkti. ElektroMarkt galima ir Snoro, ir Hanza lizingus.

O tai kuri is tikruju brangiausia, gal kas zino: topo centras, elektromarkt, ogmia ar pan?

Asara, viskas priklauso nuo pacio banko. Bankas diktuoja sàlygas. Aiðku, ir parduotuvës dalá procentø sau pasiima.dar procentø dydis priklauso ir nuo iðpirkimo laikotarpio. Jei trumpai 3 mën. 6 mën., tai maþesni procentai, jei ilgaiu - tai didesni.

Sveikos,taip is tikruju salygas diktuoja bankas,mes taip pat zadam imti prekiu issimoketinai,bet norim is senuku,o ten tas snoro tik bankas,man taip pat nepalanku,siaip issimoketinai noreciau imti is Siauliu banko.

Siaip emem saldytuva ir virykle is Snoro lizingo.Kiek veliau buvom sumaste dar ir baldus pirkti issimoketinai.Tai buvom nustebinti "Snoro lizingo",kad imant antra karta daikta ju lizingu,jie taiko perpus mazesnias palukanas.Taigi apsimoka tikrai labai imti antra karta vel is Snoro.Siulo ypac geras salygas tada.

Ar zinote,kad:

"Naujasis Pridëtinës vertës mokesèio (PVM) ástatymas, ketvirtadiená priimtas Seime,padidina mokesèio tarifus vidus rinkoje.

Numatyta, kad naujasis PVM ástatymas ásigalios nuo geguþës 1 d., taèiau kai kurios jo nuostatos bus pradëtos taikyti jau nuo vasario 1 d. Tai ástatymo straipsniai, reglamentuojantys lizingo apmokestinimà.

Nuo vasario 1-osios PVM á biudþetà turës bûti sumokëtas ið karto, kai iðperkamosios nuomos bûdu perduodamas turtas bus perduotas pirkëjui."

Ir del to prekes issimoketinai brangs. 18 proc. PVM pirkejas gales sumoketi is karto arba sumoketi dalimis, bet tada jam dides finansuojama suma.

Vis tik kaip beskaiciuotum, is banko pasiimti vartojamaja paskola yra naudingiau, nei pirkti lizingu

Na mane tai baisiai sunervavo tas PVM mokestis.Kai pirkom lizingu,neimokejom isvis pinigu,pirma imoka tik po menesio buvo.O dabar nori nenori teks imoket,o tas 18 % tai jai nemaza suma susidaro visgi jei daiktas brangesnis truputi.Nesamone kazkokia sumaste

lizingo salygos priklauso nuo konkrecios parduotuves. Parduotuve yra sudariusi sutarti su banku ir turi tam tikras salygas. Beje parduotuve bankui uz suteikta kredita irgi moka mokescius.
Snoro banko reikalavimai yra vieni is didziausiu, daznai kiti bankai po snoro atsisakymo leidzia pirkti issimoketinai. Buvo tokios kelios situacijos, kad snoro bankas atsisake suteikti kredita, motyvuodamas per mazomis pajamomis, o lateko lizingas kredita suteike.
Beje, ar zinote, kad pirkti is karto yra pigiau. Kai dar dirbau is karto kliento klausdavome kaip nores moketi - nuo mokejimo budo skirdavosi ir kaina. Nors teisiskai taip negali buti, bet kai nori gali rasti ivairiausiu budu.

Beje, netikekite tuo sukiu, kad prekes bus nulinis pabrangimas - tie pinigai vistiek atsiimami. Tai gali buti ivardinta kaip sutarties sudarymo mokestis ar paprasciausiai iskaiciuota i prekes kaina.

Kai yra galimybe geriausia daikta pirkti is karto, arba bent jau moketi kuo didesni pradini inasa ir imti kuo trumpesniam laikui - tada buna mazesnes palukanos.

mes abu kartus emem Snoro lizinga, na, antra karta imant tipo kaip patikimiems klientams dave nuolaida nuo pabrangimo (t.y. procenta mazesni palukanu). Anyta eme Lateko lizinga, jis tikrai pigesnis

Vartotojiska paskola tikrai labiau imti apsimoka o ne lizinga.

Pabrangimas ir palukanos yra ne tas pats, o lizingo jos tikrai yra didesnes, be to paskola tu gali grazinti anksciau ir tuo paciu palukanu maziau sumokesi, o lizingui sumokesi tiek kiek priklauso.
lizingo pliusai tie kad gali pasiimti daikta is karto kai ji pamatei parduotuveje ir uzsimanei (labai mazai popieriu su savim reikia tureti). Kad gautum paskola reikia pazymu ir vaiksciojimo i banka.

Spresti jums, mielosios

Na as asmeniskai esu turejes ir 3 vartojamuosius kreditus ir gal kokius 4 kartus lizingu pirkau, bet dabar manau, kad daug naudingiau yra imti vartijamaji kredita. Kodel ? Palukanos yra daugiau maziau panasios, bet parduotuveje daikta perki jau uz grynus, o su tokiu klientu pardavejai derasi. Ypac perkant buitine technika, kadangi visi buitiniai technikai yra uzsideje nemaza virsunele, o pirkdamas uz grynus gali deretis. Kelis kartus bandziau - pavyko ir visai neblogai, tik i derybas labiau leidziasi mazesnes parduotuves, nors ir prekiaujancios tomis paciomis prekemis, kaip didziosios. Del grazinimo anksciau laiko - taip pat patogiau vartojamasis kreditas.

Dël pinigø ámokëjimo ið karto ir anskèiau tikrai labiau apsimoka vartojamoji paskola, bet..man atrodo ji yra kaþkokia limituota? T.y. nustatytas max. koká gali gauti, ar ne..Pvz. kai mes þiûrëjom pirkti auto, netgi turëdami dokumentus, jog iðkart galime padengti visà auto kainà, mums vartotojo paskolà pasiûlë lyg ir 15000 Lt ir në lito daugiau. Aiðku, popierizmo maþiau, bet ir tam vartojimui negauni tiek, kiek reikia ar norisi..O ðiaip jau kiek beskaièiavom, tai galutiniame rezultate paëmæ vartotojiðkà paskolà, mes bûtume sumokëjæ daugiau nei dabar sumokësime pasinaudojæ lizingu Nesakyèiau , kad esame gluði (o gal ir gluði, kaip dabar paaiðkës ), ilgai sprendëme, juolab, kad turëjome visus pinigus ámokëti ið karto uþ automobilá, bet pasirinkome lizingà (tam, kad galëèiau turëti su dukryte geresná auto ir vyras galëtø truputá padëti "verslui"). Reiks vyro ádëmiau paklausti kur, kaip ir kà skaièiavo su nepriklausomais specialistais

Gal kas turëjot reikalø su Vilniaus banko lizingu? Kà apie juos galvojate? Kokia patirtis? Ar verta prasidëti? Apie Hansa lizingà jau prisiskaièiau Smurkos temoj. Turiu átarimà, kad visi lizingai vienodi. Laukia, kad klientas sukluptu ir pavëluotø ámokà sumokët, kad galima bûtø papigiai daiktà perimt. Gal að klystu?

Cia apie koki lizinga kalbi, as naudojuosi VB, bet ta kortele Maxima/Senukai, kur su lizingu... Nezinau... uz Snora/Elektromarkt geriau, nes mazesni procentai, bet siaip visokiu mokesteliu yra... bet gal as cia ne i tema...

"Topo centras " bendradarbiauja su 2 bankais:"Snoro " ir " Ûkio" banku.Pastarajam mokëjimai pervedami per "hansa".Perkant pirkëjas renkasi per kurá bankà jis norëtø atsiskaityti.Taip pat, perkant iðsimokëtinai,lreikia þinoti vienà dalykà: kuo ilgesnis atsiskaitymo laikotarpis (pirkëjas renkasi) ,tuo didesni iðsimokëjimo procentai.Taip pat labai svarbi pradinë ámoka.Pvz.: Jeigu perkat daiktà iðsimokëtinai "Snoro" lizingu,iðsimokëjimo laikà pasirenkat 1 metus ir Sumokat pradinæ ámokà-metinis pabrangimas bus maþiau nei 6 procentai.

Tai, kad nieko naujo neparaðei. Viskas ir taip buvo aiðku Tik deja jau dabar galiu patvirtinti, kad pirkti Ið Topo centro ir dar su Ûkio lizingu yra pats blogiausias variantas, á kurá gali pakliûti.

neteko turëti reikalø su lizingais.norëèiau pirkti stakles bet nuo ko pradëti ''ieðkoti'' to lizingo ir aplamai ar visiem tuos lizingus suteikia gal reikia pristatyt kokias paþymas
gal galit apðviesti tamsuolæ

dabar jokiø paþymø nereikia - uþtenka tik paso O iðsimokëtinai gali pirkti tas, kuris turi pajamas(darbas, invalidumas, pensija ir pan.).Amþius dabar jau nuo 18m iki 70m(anksèiau buvo nuo 21 iki 65, nors kai kurie bankai ir dabar jaunesniam nei 21m neduoda )

O vat man bëda nutiko dël þioplumo iki kiekvieno mënesio 15 d turim pervesti pinigëlius ûkio bankui uð iðperkama nuoma, o að visai pamirðau ir pervedþiau 18 bet perskaièius sutartá radau , kad uþ kiekvienà praleistà diena imama 0,02 proc. palûkanos bet að ir vël tundra neþinau kà man daryti ir kaip bus skaièiuojama tos palûkanos ar nebus taip kad pabaigoj mokëjimo dar ið manæs papraðys keliø ðimtiniø tø palûkanø ar man dabar pervesti kelis litus kaip palûkanas

siaip lizingas kai paskaiciuoja palukanas atsiuncia zmogui laiska arba paskambina, tai jei jokios zinios is ju negausi, tai nieko ir nereikes moketi

Geras budas,kai is karto neturi visu pinigeliu

emiau ir as isimoketinai , kai neturi is k rinktis , kas belieka

kol kas issiverciam be lizingo. kazkaip jis manes nezavi kai paskaiciuoji procentelius, tai kitasyk gaunas, kad koks daiktas pabrangsta vos ne 30%... siaip galvoju, geriau pasitaupyt ir tada nusipirkti, jei tai imanoma ilgai netempiant gumos....o siaip aisku patogus dalykas, kas neturi pakankamai pinigu isigyti vienoki ar kitoki daikta

Taupyt tai galima, tik ne visiems tai pavyksta. Að tai esu tos nuomonës, kam laukti 2 metus, jei gali turëti dabar? Juk taip visas pasaulis gyvena, tik lietuviai vis dar kaþko bijo...

ne, 2 metai taupyti, kad nusipirkti kazkoki daikta, yra jau didelis laiko tarpas. as turejau omeny trumpesni perioda, 2-3men. stambesniai buitiniai texnikai, baldams ar pan. , naujai masinai is salono max iki metu...

Per laidà "pinigø karta" rode apie Vokietijos turtuolá, jis klabëjo apie tai, kà reikia daryti, kad tapti milijonieriumi ir kokios savybës bûdingos bûsimiems turtingiesiems, vidutiniokams ir t.t. Norint tapti turtingu reikia labai taupyti..nesvarbu, kiek uþdirbi - 1000 ar 100000 Ir jokiu bûdu neimt nieko lizingu..daiktas vis labiau nuvertëja, o þmogus vis dar skolingas bankui. Tas milijonierius pateisino vienintelæ paskolà - paskolà bûstui Að su juo sutinku.. paprastesná buities daiktà galima ásigyt pataupius kurá laikà, bet daug þmoniø yra linkusiø màstyt taip: "jei jau pirkt - tik geriausià", Lietuvoj "geriausias" tolygu "brangiausias" (nors daþnai kaina gerokai virðija kokybæ), tad apsikrauna paskolom. Kai pagalvoji, tas iðtaigingas ðaldytuvas, mobilus telefonas nei tiek reikalingas, nei tiek vertas, kiek uþ já ásiskolini. Be to, juokingai atrodo þmonës, kurie gyvena net miegamojo lovos neturëdami, uþtat mobilusis èiut ne brangakmeniais tviska..tviska skolon
Paskola naujam auto - grybas visiðkas. Jei neiðgali nusipirkt naujos ið savo kiðenës, tai kokio velnio èia vaidint, kad iðgali... Taip ir bûna - þmona verda tam paèiam puode 20 metø, bet jos ponas va - su nauja maðina pro iðsiþiojusius kaimynus pravaþiuoja (nesakau,kad reik pirkt senà gelda, bet pats principas)

Mes irgi daug ka issimoketinai esam paeme ir aisku issimokeje.Bet dabar jau nebesinori,buvo taip,kad daiktas sugedo ,o mes dar uz ji vis mokam.Nebent pusei metu gal ir verta ,bet jei dviem ar trims metams, tai ss....ir moketi atsibosta ir daiktas pasensta

Na, ne visas pasaulis gyvena skolon. Vargingesnese salyse vartojamosios paskolos nera toks daznas reiskinys, kaip turtingesnese. Tokiose salyse (turiu omenyje, turtingesnese), ir gyvenimas truputi kitaip sutvarkytas... Pati gyvenu FR, ir zinau, kad jei jau susiradai cia darba su neterminuotu kontraktu, tai praktiskai ji turi iki gyvos galvos. Teko sneketi su vienu zmogumi, kuris dirba vadovaujanti darba Belgijoje - ten situacija panasi, turi jis viena besdielnika darbe, ir niekaip jo negali atsikratyti.
Jei turi vaiku, tai tu gatveje niekada neatsidursi, net jei neturesi kaip nuoma ar uz komunalinius patarnavimus susimoketi.
Tai vat, esant tokiai situacijai, kai zinai, kad is darbo niekas neismes, vaikai visada tures kur gyventi ir ka valgyti, galima ir viena kita paskola pasiimti... Nors cia jos nera tokios populiarios, kaip JAV ar GB. Ir tai velgi suprantama - kam imti paskola, tarkim naujam automobiliui, kai jis kainuoja 10-15 vidutiniu FR atlyginimu? Jei seimoje du dirbantys, tokiam masiniukui per metus tikrai gali sukrapstyti. Kiek metu reikia taupyti lietuviui tokiems 'ratams'???
Taigi, teigti, kad visas pasaulis taip gyvena, tai kodel mes ne, nera labai ismintinga.

tas pats milijonierius sakë, kad maðinos vertë turëtø bûti ne daugiau 8 proc. metiniø pajamø

að ir nemëgstu tu lizingu,mes seip viska tai taupomës ir perkamës,bet va teks imti lizigu kaika,nes pritrukom buto renovacijai pinigu

as irgi ziurejau, manau, kad jo verta paklausyti, vis del to zmogus su patirtimi, ir bankrota patyres ir 16 metu i Amerika isvaziavo.

bet siaip esu skaicius, knyga ar milijonieriaus mastymas ar noriu tapti milijoniere, dabar neprisimenu , esme ta, kad geriausia pirkti masina (ar brangesni daikta), tada, kada tu zinosi, kad po jos pirkimo nereikes pirstu grauzti nuo bado .

verte gali buti didesne taciau jei perki masina - nerekomenduoja daugiau isleisti nei 8% metiniu pajamu.

8% metiniu pajamu- tai vieno menesio uzdarbis.

va,tik dabar pamaèiau ðità temikæ... dabar mes jau ir pradejo lizinguot - jemem kompà ið pradþiø, nes sugedo ir verkiant reikëjo, po to kazkaip patogu pasirodë, tai dar saldytuvà pasiëmëm, galiausiai lovà kazkaip pakalbejom, kad dabar, kol dar uz gyvenimà bendrabutyje maþai reikia moketi, tai ir reikia imti, o po to jau reikëës eiti buta nuomot, tai nelabai kas liks... as neysivaizduoju kaip zmonës butus ásigyja, ið kur jema pinigëliø... niu kol kas tai zinokti dziaugiames, nes kazkaip nemanau kad mums pavyktø susitaupyti...

Mes esam autolizingu naujà automobilá paëmæ ir kol kas tuo patenkinti 500-600 Lt per mënesá ámokai sumokëti galim sau leisti, ðeima dël to nenukenèia. O ir dël automobilio techninio stovio problemø jokiø nekyla. Prieð tai keles maðinas senesnes turëjom, tai kai paskaièiuoji, kiek reikëdavo á remontus pinigëliø sukiðti Taigi dël lizingo vëlgi, kiekvienam pagal situacijà ir galimybes. Bet bijoti skolintis, tikrai neverta.

Prasau isaiskinkit man durnai, koks skirtumas tarp vartojamosios paskolos banke ir lizingo? Bankas juk irgi duotu paskola automobiliui

taip gana patogu imti lizingu auto, bet uz tai, kad permoki uz ja tai jau faktas, automobilis, tai ne nekilnojamas turtas, kuris viena diena bus bevertis .
Papildyta:


bankas tai pat duoda lizingu ir nekilnojamaji turta .

O man nepatinka visokios skolos. Ir lizingai... fuj, koks þodis baisus..

vartojamàjà paskolà leidi kur nori, bankui jokio skirtumo, kà perki. lizingo atveju perkamas konkretus daiktas, kuris yra banko, kol nëra pilnai iðperkamas

Yra dar viena nuomonë: imant lizingu palûkanos bûna dvigubai didesnës, nei imant vartojamàjà paskolà ið banko.

Aciu, po truputi aiskeja... Vadinasi, musu auto buvo pirktas lizingo budu, o ne paskola, nes kai issimokejom, bankas atidave masinuko popierius. Tik man keista, kad sakote, lizingo palukanos didesnes- juk bankas tada turi daikta, kuri gali atsiimti ir parduoti, jeigu skolininkas neissimoka. Idomu, o koks yra uzstatas vartojamosioms paskoloms?

o ka daryt? jei butas 400 000, tai keturis metus reiktu taupyt

gal galima placiau?

na jei per keturis metus galeciau sutaupyt tuos 400 000lt, tai jauciu i taupyciau. nu kas tie 4m, kai pagalvoji, palyginus su "akmeniu po kakalu" 20-30m

Man irgi 4 metai taupymo tai niekis, jai tiek galima sutaupyt