Sveikos. Neseniai kaþkaip uþklupau toká dalykà, kaip investicinis gyvybës draudimas. Visad maniau, kad draudimo esmë - gauti iðmokas vienokios ar kitokios nelaimës atveju. Pasirodo, tai gali bûdas ir tiesiog taupyti ir po kiek laiko tiesiog atsiimti sutaupytà pinigø sumelæ. Norëjau papraðyt nuomoniø, ar kuri nors esate pasiraðiusi panaðià sutartá? Gal domëjotës ir turite daugiau info, pasvarstymø uþ ir prieð? o gal geriau kaupiamasis indëlis? Kaþkaip pradedu suvokti, kad atidedant pinigus á bankà ar kaþkur pan., esi labiau ápareigotas, negu dedant juos tiesiog á kità stalèiø ar vokelá namuose, ið kurio visad gali pasiimti. Taigi kokiø þinote bûdø nesmarkiai, bet ganëtinai saugiai taupyti?

geriau su akcijomis susietos obligacijos (SEB), indelis susietas su akcijomis (HANSA ir SAMPO). DNBNORD taip pat panasiai kazka siulo. tiesa, cia po truputi nedeliosi... yra numatyta pakankamai auksta minimali suma.

Na, kiek þinau, tokiu bûdu didesnis "prieaugis", bet jei kà, tai ir nuostolio galima sualukt, ar ne? Ar kaþkà painioju? nes informacijos toje srityje tikrai neturiu daug, visai neseniai pradëjau domëtis...

Ne. jei kalbi apie INVESTICINIUS FONDUS - cia nesi nuo nieko neapdraustas ir nuostolius GALI patirti gana didelius.
Taciau jei kalbi apie indeli ar obligacijas, kurios yra SUSIETOS su akcijomis - blogiausiu situaciju atveju nuostolio neturesi, nes su banku busi pasirasusi sutarti, kiek jie minimaliaitau turi atiduoti pasibaigus sutarèiai. Dazniausiai tai buna tik paprastos indelio ar obligacijos palukanos, kurios per metus nevirsija 3-4%. O jei tas periodas buvo sekmingas, tavo investicija uzdirbo %, tai gausi minimalia suma + pelniukas.
Dar vienas minusas yra tas, kad tokie investiciniai instrumentai leidziami tik karta, negali periodiskai investuoti i ta pati instrumenta. taciau nuolat buna ju atmainu ir variantu

Esu apsidraudusi investiciniu gyvybes draudimu. Minimali imoka - 100 Lt/men. Manau, kad tai gan saugus budas taupyti, nes pinigeliai atidedami nedideli, juos visada butu pagunda isleisti, o dabar esu priversta sumoketi sia suma, kad draudimo sutartis nenutruktu. Investicines kryptis galima pasirinkti paciai. Reikia ziureti, kaip keiciasi rinka ir laiku pakeisti kryptis, jei rinka smunka. Ir dar gerai, kad valstybe grazina 27 % sumoketos sumos metams pasibaigus. Zodziu, as tik uz toki draudima.

Gal þinai kokia konreèiai yra ta minimali suma?

nezinau, taciau manau kad apie 1000-2000 Lt. Vienkartiniam investavimui tai labai mazai, taciau kiekviena menesi tiek paskirti negaleciau...

Man irgi ádomu koks nors investavimas - nenoriu terminuoto indëlio, noriu, kad galëèiau kas mënesá pridëti kaþkokià sumà (tarkim, 100 Lt, max - 200), pradiniam ánaðui turiu apie 1500. Kortelëje laikyti nesinori, nes neauga jokie procentai. Kaþko labai rizikingo griebtis, ar kur reikëtø indeksus sekti - nesinori. Galbût èia tas kaþkoks gyvybës draudimas tiktø ar kas? Gal kas gali patarti?

Pirmiausiai pagalvok kokiu tikslu sieki investuojant. Nes nuo to priklauso investavimo priemoniu pasirinkimas. Taip pat pagalvok apei tu tikslu igyvendinimo trukme - 1 metai, 5 metai, 10 - 20 metu, ir daugiau.

Jei nori susitaupyti kokiam nors pirkiniui, kuri isigys po metu - dvieju - verta deti tik i indeli. Jei dar ilgesniam laikotarpiui - obligacijos, investiciniai obligaciniai fondai. Investiciniai akciju ir misrus fondai netinka del didelio ju verciu svyravimo. nes tu sukauptu pinigu tau reikes po pasirinkti laikotarpio.
Trumpam laikotarpiui invest akciju ir obligaciju fondai netinka del ju administraciniu mokesciu.

Jei turi pakankamas pajamas ir neplanuoji itin dideliu pirkiniu ateityje (5-10 metu), investuok i investicinius fondus, i su akcijomis susietas obligacijas, indelius, susietus su akciju rinka ir pan priemones (ateityje ju tikrai bus didelis pasirinkimas). Istoriskai sie fondai duoda VIDUTINÆ 12% metinæ gràþà.
investicinis draudimas nelabai tinka, nes arba mokesi dideles imokas arba gausi mazesni pelna...

Jei nori sukaupti vaikams po 15-20 metu - tinka visos rizikingesnës priemonës - investicinis gyvybës draudimas, investiciniai fondai, nekilnojamasis turtas ir pan
Jei pasirinksite investicini gyvybes draudima del vaiku - drauskite SAVE, o ne vaikà. Nes nelaimes atveju butent jis gales gauti draudimo ismoka ir tai bus didelë parama jam.

Jei norite sukaupti senatvei - taip pat tinka visos priemonës + III pakopos pensijø fondas. pastarasis yra labai parankus - valstybe jam taiko pajamu mokescio lengvata ir to fondo veikimo principas lygiai toks pat kaip ir investiciniu fondu - gràþa galima labai didelë, priklausomai nuo pasirinktos rizikos lygio.

Yra dar vienas ið tikslø - jei nori ismokti investuoti... tada tinka bet koks budas.
Yra viena gera knyga David Bach "milijonierius automatiskai". Jame labai gerai paaiðkinama ilgalaikio investavimo principai ir galutine galima nauda.

Paprasèiausiai noriu, kad pinigai "negulëtø kojinëj", kad neðtø kaþkoká procentà, taèiau nepatinka terminuoti indëliai, nes ten padedi sumà ir negali nei papildyt, nei nieko... anksèiau laikydavau banko kortelëje, kol mokëjo nors keliasdeðimt centø per mënesá (o sumos tikrai buvo gerokai maþesnës, vos po ðimtà litø bûdavo), bet kai nustojo - nematau reikalo, tuo labiau, kad tai tik skatina iðleisti.
Na dar tame ir reikalas, kad kol kas að neþinau, kada man prireiks tø pinigø - esu netekëjus, vaikø neturiu ir artimiausius kelis metus neplanuoju nei tekët (na bent kokius 3-4), nei vaikø turët, stambesniø pirkiniø lyg ir neplanuoju, bet visai gali bût, kad norësiu nusipirkt neplanuotai (tarkim, prisidëti perkant auto), arba prireiks, tarkim, jei neplanuotai susilauksiu vaiko. Dideliø pastoviø pajamø neturiu, gaunu atlyginimà, bet nesu tikra, ar norësiu likt ðiame darbe, toks pereinamasis laikotarpis dabar, todël norisi pasitaupyt, kol galiu, kad esant reikalui bet kada bûtø galima iðsiimti tà sumà, bet tuo paèiu kad bûtø galima kas mënesá papildyt, ir ji vis dël to augintø kaþkokius procentëlius.
Apie visokius obligacinius fondus nieko nesigaudau ir net netraukia á tà pusæ (o jei blogai pasirinksiu? ekonomika man þalias miðkas, teorijà þinau, praktiðkai nedomina - na nebent kas nors gerai patartø), o pasitikëti plaunanèiais smegenis vadybininkais irgi nenoriu. Taigi, gali bûti, kad tuos pinigus iðsitrauksiu jau po metø-poros, o gali bût, kad ir tik po 10-20 ar net daugiau. Manau, kad apie kokius 4-5 metus turëèiau dar neimt.

Tada geriausia rinktis kaupiamuosius gyvybës draudimus. Hansa bankas turi toká draudimà-HPP. Tai- Hansa Pensija Plius, taèiau jis visai ne pensininkams. Minimali mën. draudimo ámoka- 150 lt. Metinis prieaugis realus- apie 6-8%. Gyvybæ galima drausti 10 000lt, arba- ne. Po metø gali iðsiimti dalá pinigø. Norint, kad sutartis nenutrûktø, reikia palikti vieno mënesio ámokà- tai yra-150 lt. Jei sutartis sudaryta deðimèiai metø ar daugiau ,ir nenutrûksta 10 metø, visà laikà galima naudotis pajamø mokesèio lengvata. Tai yra -susigràþinti 27% pajamø mokesèio.

Toks variantas ádomus bûtø, taèiau gal dar kas nors pasiûlys alternatyvà? Tarkim, panaðià programà kitoj ámonëj, ar galbût kitokiu principu veikianèià?
Nesu nusistaèius prieð ðià, taèiau noriu iðgirsti kelias nuomones ir kelis pasiûlymus Labai aèiû
Be to, ir toj paèioj programoj yra daugybë pasirinkimo variantø, investavimo krypèiø ir pan. Jei kà átakos, esu maþdaug 25m.

na as tai uz investicini draudima, esu apsidraudus jau 5 metai, kas menesi moku po 113Lt., bet 33% atgaunu uz metus(dabar bus 27), be to turejau pora traumu, tai gavau ismokas, o ir nelaimes atveju tfu tfu tfu, vaikai neliktu be nieko.

Is tikruju neverta stacia galva pulti investuoti. Jei nori investuoti, pirmiausia turi susitaikyti su mintimi, kad gali patirti ir nuostolius. todël negalima investicijoms skirti visu laisvu pinigu, ypac jei vieninteles pajamos yra is atlyginimo ir dar ilgai nezadi uzsilikti siame darbe.
Investuoti geriausia tada, kai esi sukaupusi santaupu butent juodai dienai ar nenumatytam pirkiniui.
Pasak vieno autoriaus, pirmiausia reikia sukaupti 3-6 mënesiø (priklausomai nuo zmogaus noru) atlyginimo dydþio santaupas, kurias laikytum likvidiziame pavidale (kad greitai galetum pasiimti), ir kai sukaupsi - investuoti.
Likvidus pavidalas - siuo atveju banko saskaita, seifas. Taèiau jei nenori netycia isleisti siu pinigu, rinkis kaupiamaji indeli - deja, palukanos mazesnes, uztat gali nuolat ji papildyti. O su nutraukimu extra atveju manau problemu neturi kilti. Kai sukaupsi norima suma, galeji jà padëti á koki specifini indëli. Tai turi buti atsarga, nesvarbu kad ji nuvertes del infliacijos ar kitokiu bankiniu mokesciu... nes nelaimes atveju bet kokia pinigu suma yra didele pagalba.
Kai sia atsarga sukaupsi - gali drasiai svaistyti pinigus investicijoms - tik ne isipareigojimams Nesidominanciam finansais zmogui geriausia rinktis investicini ar III pakopos pensiju fondà ar galu gale gyvybes draudima. Tikiu, kad pagrindine investavimo priezastis yra ta, kad nenori kad pinigai nuvertetu kojineje, taciau minciu kampelyje yra kazkokia simpatija konkreciai priemonei arba koks mazas tikslas. Tik siuo tikslu remiantis rinkis ar pensija, ar fonda, ar draudima... Kiekvienam zmogui yra skirtingai. Be to, ju veikimo principas yra tas pats - jie investuoja i akcijas ar obligacijas, tik isipareigojimai vartotojui ar valstybei yra skirtingi.
moki po tam tikra suma per menesi ir esi ramus. Jei nori ivairoves - nuolat konsultuokis su bankininku del investiciju - jis pasiulys investiciniu instrumentu ir galbut aukstesne rizika.

Beje, jei zadi esamame darbe dar uzsibuti - gali taupomus pinigus dalyti i kelias dalis - sakykim is 300 lt - 200 lt skiri taupymui, o 100 lt - investicijoms. arba atvirksciai arba dar kitaip
It's up to you.

Amþius átakoja, jei yra renkamasi gyvybës draudimà. Kuo jaunesnis þmogus, tuo pigesni mokesèiai uþ rizikà. 25 metø moters gyvybës draudimas 1000 lt metams kainuos apie- 1lt. Tai yra ,jei gybybës draudimas pasirinktas 10 000 lt tai á metus tai kainuos 12 lt. Jei kas mënesá mokama 150 lt ámoka, per metus sumokama- 1800lt. Ið tos sumos bus iðskaièiuojama 12 lt. gyvybës draudimo rizikai. Su metais gyvybës draudimo rizika bragsta.

Ech, visai pasimeèiau, man èia tokia paukðèiø kalba Turbût tas pats bûtø, jei kaþkam apie logines lygtis ar mikroschemø ventilius pakalbëèiau
Tada trumpai - gal þinot koká þmogutá, kuris su tuo susijæs ar labai domisi, kuris galëtø pakonsultuot asmeniðkai (pageidautina, nelabai brangiai )

Man atrodo, kad ðiomis dienomis pasiraðinëti bet koká kaupiamàjá investiciná, tegul ir gyvybës draudimà, yra tikrai nesàmonë. Na ir kas, kad dedi po 100 litø á mënesá (kai kas sako - tai "maþai"). Mano nuomone, toks pinigø atidëjimas yra ne nauda tam, kuris atideda, o tik tø ámoniø finansavimas.
Að taip "ámerkiau" uodegà. dedu po 5 tûkst litø kasmet. Negaliu dabar atsitraukti nuo tos sutarties, nes iðkarto prarandu 5 tûkstanèius litø ir dar turiu sugràþinti tai, kà valstybë man sugràþino kaip pajamø lengvatà. Esu ámokëjus jau 20 tûkst litø "su viltim susitaupyti". Negaliu kaip pykstu ant savæs, kad prieð 4 metus sudariau tà sutartá. Ásivaizduojat, man jie dabar atsiuntë laiðkà, kad nuo mano sumokëtos sumos (20tûkst litø) man "priaugo" vos ne 15 eurø (penkiolika paprastø eurø ) - beveik 50 litø . Bet kuris bankas bet kurioj einamojoj sàskaitoj daugiau moka
Kà að galëjau nupirkti prieð 4 metus su tais 5 tûkst litø? Galëjau nupirkti prie Kauno geroj vietoj 3 arus þemës. Dabar að su 20 tûkstanèiø toj paèioj vietoj galiu nupirkti tik vienà arà tos paèios þemës

Va ir visa aritmetika.

Be to, nereikia pamirðti, kad visø mokëjimø gale, kai jau dþiaugsies "sutaupiusi", pasiimdama sutaupytà sumà, turësi valstybei sumokëti 15 proc pajamø mokestá nuo tos sutaupytos sumos

Man ðiame kainø kilimo koðmare kyla klausimas: kà galësi nusipirkti uþ tuos sutaupytus 15-17 tûkst litø po 15-17 metø?
Jauèiu, ledø

Beje, dabar ámokas darom litais. Kadangi po 15 metø jau tikrai bus ne litai, tai neaiðku, koks bus valiutos konvertavimo ir iðgryninimo mokestis... dabar jau esu girdëjus apie 3 proc nuo sumos...

Tas investicinis kaupiamasis gyvybës draudimas apsimoka tik tuo atveju, jei ketini nusiþudyti, arba ... þinai kà reikia nuþudyti. Bet tik á ketvirtus metus, nuo mokëjimø pradþios. Daugiau jis niekam nevertas...

Tai ko moki tokias dideles sumas ? Sumazink, mokek po 100 Lt/men. ir nereikes grauztis, kad imoketi pinigai nuvertes...

Visiðkai nesutinku su naitas

Investicinis gyvybës draudimas - tai apsauga nelaimës atveju, kaupimas ir investavimas su rizika. Taigi tai tiesiog trys viename. Pinigai investuojami á fondus (skirtingos kompanijos á skirtingus fondus), taigi jei jûs bûtumëte investavusi tiesiog á investicinius fondus, dabar gal taip pat turëtumëte tik toká prieaugá. Be to investicinis gyvybës draudimas "padorià' graþà þada ilgalaikiame periode, taigi 4 metai nëra toks ilgas laiko tarpas.

Bet kuriuo atveju Jûsø vaikai turi materialinæ apsaugà iðtikus nelaimei.

Manau vienintelë blogybë, o gal tiesiog ðiio draudmo ypatybë yra ta, kad investavus pinigus rizikà prisiima draudëjas, taigi, mano nuomone, jis turëtø domëtis, kur jo pinigai investuojami, ir kokia gràþa, o sàlygoms netenkinant tartis su specialistais ir rinktis kitas investavimo kryptis.

O dël to pinigø nuvertëjimo, tai ilgalaikëje perspektyvoje infliacija nëra lemiamas veiksnys. Vakar sumokëjusi 5 tûkst. litø vakar dienos verte, ryt turësi jau rytdienos verte tuos 5000lt. Bûtent dël investavimo.

PS. O kokioj èia kompanijoj tiek "daug" priaugo, jei ne paslaptis???? Likau didþiai nustebinta, ir vis dar netikiu....

As su Naitu sutinku. Per dideli mokesciai tose pensiju (II ir III pakopos) ir ivairiu rusiu gyvybes draudimu. Pats turiu Sampo pensija 100 nuo pacios pradzios ir lyginant su mano pacio "portfelio" rezultatais ta mano Sampo pensija labai jau juokingai atrodo. Juokingiausiai, kad per Sampo e-banka matuosi kiek Sodra pervede, kiek jie "prikaupe" ir kiek isskaiciavo. Tai nemazai Sodra pervede, oh nemazai, bet visa prikaupima suvalge Sampo mokesciai. Geriau jau man ta Sodra tos pinigus pervestu.
O investuoti mazom sumom i tos pacius fondus labai paprasta. Ir mokesciu papildomu maziau. Palyginus, aisku. Tiesiog ju maziau. As tiesiog nuejau i SEB pries 2 metus ir atidariau Vertybiniu popieriu saskaita. Kartu su e-banko tokiu papildu - vadinasi VB_Makler. Viskas kainavo berods 10 Lt. Tada i Vertybiniu popieriu saskaita pervedi norima suma investuoti ir perki VB (dabar jau SEB) fondus. Tos pacius fondus perki jei sudarai kazkoki Investicini Draudima (cia galiu suklysti, nesu tikras, bent man is grafiku /verciu toks ispudis ir kai domiejausi girdejau). Bet cia ne esme. Minimali suma - 100Lt. As kas menesi perku uz 300 Lt. Galima daryti tai "automatu". Galima ir nepirkti koki menesi ar pusmeti. Neprivalai.
Kokius fondus pirkti: kaip panoriesi. As perku visus kas padaro daugiau nei infliacija ir/ar banku terminuotu indeliu palukanas - 5% per paskutinius 2 metus. Ar bijau prarasti? Ne. Visa pelna pasiimti nesitikiu, fondus bankas privalo ispirkti pagal pirma reikalavima. O speti parduoti galima visada: per diena 50% visi skirtingi fondai nuverteti tiesiog negali. Tad nebijuokit. Yra tam tikru momentu kada pirkti naudingiau ar pelningiau, bet jei po 100 Lt i menesi - per menkas biznis. Cia labiau svarbu tiems kas inesa is karto keliasdesimt tukst. - kad greiciau iseiti i pliusa.
Imokos mokesti 2-3%. Kazkada maciau SEB (?) reklama: kas sumokes imoka iki nauju metu bus taikomas tik 2% imokos mokestis. Atseit kitus Draudimo mokescius netaikys. Tai va, mano aprasytu atveju ta akcija tiesiog kasdienybe.
Vertybiniai popieriai yra turtas. Man mirus atiteks pagal testamenta (nepadariau) arba zmonai ir t. t. pagal eiliskuma. Tas pats kaip Draudime.
Parduoti ir atgauti pinigeliu galima be mokesciu (reikia tik nurodyt Valstybei metinei pajamu deklaracijoje, kad pardaviau ir nenoriu moketi 15%) islaikus fondus >365 dienu. Galima ir anksciau, bet tada reikia sumokieti 15% nuo pelno. Jei pelno nera - nemoki.
Zmona labai buvo ant manes pikta pries 2 metus. Labai jai kojine prie duses buvo. O dabar mes jau kita "portfeli" padarem kitame banke (vaikui mokslams).
A, pamirsau kas jums labiausiai idomu. Beveik 2 metu pelningumas 46%. SEB NVS akciju fondo ir Sampo Rusijos fondu neturiu - vis tingiu pirkti. Dabar gal pirksiu - jau galima internetu. Pasiduomekit, pav. http://www.seb.lt/vbfin/funds/investmentFunds.fw
http://www.sampo.lt/investavimas/fondai/rezultatai

Kas dël mokesèiø, tai....
....konkreèiai investicinio draudimo atveju, tu pasiraðydamas sutartá þinai, kuià dalá investuoji. Pvz viena kompanija (kitø nesidomëjau) pirmaisiais metais investuoja 50%, antrais - 75%, uo treèiøjø - 95% draudëjo kapitalo. Manau, kad panaðiai turëtø bûti ir kitose draudimo kompanijose.

Dar yra administravimo mokesèiai, bet jie gana neþymus. Bet taipogi ne slapti, taigi sàmoningai perkantis investiciná draudimà turëtø tai iðsiaiðkinti.

O dël tiesioginio investavimo, tai taip, jei tavo tikslas tik uþdirbti pinigus. Bet in. gyvybës draudimo paskirtis kita - ne tik sukaupti (lygiai tokiais pat bûdais kaip Volodia mini tiesioginiam investavime), bet ir apsaugoti ðeimà finansiðkai iðtikus nelaimei

O koks skirtumas, kiek pinigø dedi? Juk vistiek jau dedu "á balà". Man ir vienas litas yra pinigas. Kas paneigs, kad vienas litas ne pinigas??? Nuvertëja ir tas litas, tai ar ið principo yra skirtumas, kas nuvertëja - 5 tûkst ar ðimtas litø?? Jei galëjau atidëti á metus tiek, tai ir atidëjau... dabar jau sunku apsispræsti dël nutraukimo...
Papildyta:


ERGO.

na, að irgi "pasikabinau" ant to, kad neva mano vaikai turëtø materialinæ apsaugà iðtikus nelaimei...
Bet að nesiruoðiu mirti ir sirgti nesiruoðiu Taip kad èia buvo stiprus emocinis kablys, ir já prarijau. O materialinë apsauga ir taip yra, yra kà paveldëti ir be ERGO ar bankø "penëjimo".

Naitas wrote:
na, að irgi "pasikabinau" ant to, kad neva mano vaikai turëtø materialinæ apsaugà iðtikus nelaimei...
Bet að nesiruoðiu mirti ir sirgti nesiruoðiu Taip kad èia buvo stiprus emocinis kablys, ir já prarijau. O materialinë apsauga ir taip yra, yra kà paveldëti ir be ERGO ar bankø "penëjimo".

[/quote]

) Naitas priejo prie mano isvadu.

Kosminute! As matau 2 privalumus Investiciniame gyvybes draudime:
1. Bankas tave "privercia" atideti. Paziurekit, jei koki menesi nepervesi ar sumokesi tos 100-150 Lt tai skaiciuosis kas? Bauda pagal mane ar kitokie priminimai is banko (priklauso nuo banko gerumo ir tavo derybiniu igudziu). Esi ipareiguotas atideti, atidedi ir tai gerai. Daugelis nemoka save ipareiguoti. Uz tai aisku bankas pasiima piniga protingais pavadinimais. Bet as moku atideti. Ir nenoriu moketi uz tolia banko paslauga. Gryna psihologija.
2. Galima apsidrausti kredito suma ar kitokius nelaimes atvejus (invaliduma ir panasiai). Tik is pirmo zvigsnio sis privalumas atrodo negyncijamu privalumu. paziurekit is kitos puses:
2.1. tau mirus gimines vis tiek tures pinigu tavo laiduotuvems. Kiek ju reikes? 10000 Lt per daug; Ar reikia drausti liaduotuviu islaidos?
2.2. Kredita atidavines kazkas kitas (zmona). Galu gale kaupai kaip as ir is ten zmona mokes uz ta kredita. Tais paciais budais su ta pacia rizika prikaupi greiciau. Tiesa, as rosiosiu pats tai daryti po ~7 metu. Kai suma priaugs. Budas panasus i "pensija" - paziurekit skaiciuokle http://www.seb.lt/vbfin/calc/investmentCalculator.fw Tik pats greiciau sukaupsi.
Priedui ivertinkit apie koki termina eina sneka: 2 metai ar 10 metu? Yra skirtumas. Priedui, islaikus >1 metai nereikia moketi 15%.
2.3. Man mirus viska atiteks zmonai (vyrui, vaikams) ir be testamento; Suma jau bus prisikaupusi.
2.4. Procentai tik atrodo mazi. Is tikruju jie suvalgo nemaza dali prieaugio. Man pikciausia, kad jei nera prieaugio, vis tiek atskaiciuoja. Kam man klausyti paaiskinimu kad 1 r 2 metai yra per trumpas laikotarpis isitikinti ilgalaikio investavimo privalumais? Pries 2 metus tie patys tai ne snekejo. Faktiskai ka pervede Sodra i mano "pensija" tiek ir turiu "prikaupes". Ir laukiu sekancio "mokescio". Tada vel bus "maziau". Man tai netinka.

Zodziu, jei yra man galimybe nesusideti su Banku - as ji ignoruoju. Arba su galva pasinauduokit. Kam pirkti tos pacius fondus per Investicini draudima kai gali jos nupirkti tiesiai? Kam prisiimti isipareigojimu atideti (ir moketi uz tai) kai gali pats save priversti? Kam moketi uz tarpininkavima kai gali pats padaryti per e-banka - tiesiog reikia prisesti prie kompo? As nepriklausau tinginiu kompanijai. Bankas nera padejejas - tai normali kompanija uzsidirbanti is zmoniu poreikiu ir lukesciu. Uz kiekviena veiksma uzdeda marza.

Dël pirmojo, kad tave PRIVERÈIA kaupt, að sutinku. Tai beje man reikalinga, nes nelabai turiu tokio ryþto

Kas dël antrojo, tai pinigëliai reikalingi ne tam, kad tave palaidotø, bet tam, kad tau iðkeliavus tavieji vaikuèiai nepajustø didelio pajamø skirtumo, kad jiems, iðgyvenant skaudþià netektá, netektø dar ir atsisakyt daug ko, dël to, kad pagrindinis ðeimos maitintojas mirë.

Na tarkim situacija. Gal tau ji ir neaktuali, jeivaikai paaugæ. Mamytë augina du vaikuèius. Vienas 7 metukø, kitas - 3mën. Tëvelá iðtinka nelaimë. Mamytë, neturint santaupø yra arba priversta vaikelá palikt globot seneliams, arba samdyt auklæ kuri kainuoja, kad galëtø dirbti. Vaikas nukenèia, nuo maþø dienø ne tik netekæ tëvo, bet ir mamà matydamas tik pvz vakarais.

Arba mamytë gali pasilikt namie, ir gyvent ið paðalpos,bet tuomet nukentës manau visi. Nes pinigø neuþteks patenkinti visiems ðeimos poreikiams, ypaè dideniajam vaikeliui. Gi jis á mokyklà eina, gal á uþsiëmimus, bûrelus...

Netekus ðeimos maitintojo, neturint santaupø ið vieno atlyginimo ir paðalpø, auginant du vaikus, kredità atidavinëti turëtø bûti katastrofiðka situacija. Tikriausia neturint santaupø ðeima bûtø priversta gràþint butà bankui, dël negalëjimo ávykdyti visø finansiniø ásipareigojimø.

Kas dël to, kad gali pats tiesiogiai investuoti, tai taip. Bet gi èia du skirtingi dalykai. Draudime svarbiausia apsauga. jei tavo tikslas tik sukaupti ir uþdirbti pinigø, tai iyra daug kitø geresniø bûdø tai padaryti, nei pirkti inv. draudimà. Tinka visi tavo minëti bûdai

Ar sutinki?

Na kodël, kodël þmonës neásiskaito sutarèiø, kurias pasiraðinëja? Ir ðiaip tikrai trûksta finansinio iðprusimo, kad atskirtø ávairius investavimo bûdus...

Naitai, paaiðkinsiu tau keletà dalykø, gal pasijusi truputá ramiau dël savo pinigø . Visø pirma dël investavimo litais ar eurais. Esu tikra, kad moki ámokas litais, o sutartis pasiraðyta eurais Taigi pasibaigus sutarèiai iðmokama suma bus eurais, kurie arba bus konvertuojami á litus (jei nebus ávestas euras), arba nebus. O dabar dël tavo minimø sukauptø 50 litø. Prieð ketverius metus tu negalëjai pasiraðyti investicinio draudimo sutarties, todël greièiausiai pasiraðei gyvybës draudimo sutartá, kuri garantuoja kaþkiek metiniø palûkanø, nepaisant to, kokia yra investicinë aplinka ðiuo metu. Turi pasiraðytà draudimo sumà, kurià garantuotai ir gausi sutarties pabaigoje (á ðia sumà jau átrauktas prieaugis dël palûkanø). O tavo minimi tie keli litai (eurai) tëra ámonës pelno dalis, skiriama tau (èia kaip kaþkoks bonusas). Na juokinga suma, taèiau vis tiek pinigai (kaip jau minëjai, tau ir litas pinigas ). Kuo toliau, tuo gausi daugiau, nes eis tavo staþas toje ámonëje ir bus skiriama vis daugiau pinigø

O ir ðiaip reikia atskirti du skirtingus draudimus: tradiciná gyvybës ir investiciná. Pirmame (kaip naito atveju) draudimo bendrovë prisiima visà rizikà dël investicijø ir garantuoja kaþkokià gràþà (visai kaip banke). Antruoju, investicinio draudimo atveju, visà rizikà dël investicijø prisiima pats besidraudantysis. Aiðku, jam bûna þadami aukso kalnai, kurie vidutiniðkai sukaupiami, taèiau TIK vidutiniðkai. Pats rezultatas gali bûti ir prastesnis, ir geresnis, ir bendrovë NEGARANTUOJA kaþkokio rezultato. Bet þada daug

Ðiaip ar taip, ávairius draudimus reikëtø rinktis þmonëms, turintiems ásipareigojimø... Ir temos autorës atveju tikrai nemanau, kad reikëtø susipanèioti deðimties ir daugiau metø sutartimi (maþiau neapsimoka dël mokesèiø lengvatø). Taèiau galima susigundyti 27% mokesèiø lengvata, tik BÛTINA nepamirðti, kad atgaunate 27%, bet turësite sumokëti 15% pelno mokestá, kurá draudimo agentai paprastai nutyli, siûlydami savo produktus Jûsø teisë rinktis

Kosminute:

Man vaikas gims uz 3 savaiciu Tai yra mums ) Plius minus 2 dienas.

Bet taip ziauriai as aisku ne planuoju. Uff, isgasdinai, net kraupu pasidare. Siaip, kad butu teisinga, nepamineji dar vieno varianto: kai mamyte po maitintojo mirties suranda dar viena teveli. Atleisk, aisku, bet varinatas. Arba atvirksciai. Daznai nutinka, net mirt nereikia. )

Is tikruju, tu teisi. Jei yra toks fataliskas variantas kai neturi kur gyventi siaip, gyveni uz kredita pirktame name/bute, kreditas mazdaug lygus ikeisto turto verciai, niekur nedirbi ir neturi sansu dirbti, vaikas iki 3 metu ir nera kam padieti su vaiku plius neturi santaupu... As viska isvardinau? Tada pakeliu rankas.

Jei nors viena is isvardintu salygu nera aktuali (pavyzdziui vyras nesiruosia isnykti kol vaikui sukaks 3 metai) tai yra vieta susimastyti kaip pigiau taupyti. As tiesiogiai pomazu pirkdamas fondus neketinu uzdirbti - tik padariau "kojine" pinigams banke. O kitiems pateikiau kitoki poziuri i ta gyvybes draudima. Nes reklamoje labai jau sureiksminami blogi dalykai. Jie labai retai nutinka.

Nereikia þiûrët nei reklamos, uþtenka savaitës statistikos. Uþpereità savaitæ plaidojom vyro pusbrolá 37metø. Autostradoj uþlëkë ant sunkveþimio, kuris vaþiavo be ðviesø. Aèiû dievui, ðituo atveju, neliko naðlës ir naðlaièiø. Taigi tokia arogantiðka kalba netenka prasmës.

Sveikinu bûsimà tëvelá

O jei kalbant apie naujàjá tëvelá, èia aiðku realus variantas, tik kaþin a taip staigiai pavyktø atrast toká tëvelio pakaitalà, kuris bûtø geras vaikuèiams ir mamytei

Bet man uþkliuvo toks sakinys kad "jei vyras nesiruoðia iðnykti., kol vaikui sukaks trys metai" ... Niiu kad èia nei vienas nesiruoðia Aèiû dievui .


Bet aiðku kiekvienas mes turime teisæ á savo nuomonæ. Man tai yra priimtina apsauga. Na galima pirkti tà draudimà, kur metams 100 lt ar pan kainuoja. Bet man ramiau miegotøsi (kai bûtø ðeimoj vaikai). Na savæs að nedraudþiu, bet vyrà taip pat drausèiau nuo nelaimingø atsitikimø, gi jie taip mëgsta namie meistrauti, o ir vyrui ir draugams jau yra nutikæ ne po vienà nelaimingà atsitikimà O tai jûs volodia prieð toká draudimà taip pat?

vat jeigu nereiktu sutarties pabaigoje bankui sumoketi 15% ir grazintu tuos 27% (kurie turetu metams begant mazeti) tai gal ir susigundyciau ten visokiems investavimo budams o dabar kai pinigai nuverteja dienomis tai nemanau kad bus kazkokios naudos jau geriau as dabar uz 100lt nusipirksiu ka nors naudingo, negu man po 15 metu taupymo tie 100lt atitiks dabartinius 50lt

Keista, tai girdziu jau kazkelinta karta... "neverta investuoti, nes pinigai vis tiek nuverteja"
taigi investavimas yra apsauga nuo infliacijos, apsauga nuo to pinigu nuvertejimo. Investuodamas padidini idetu pinigu verte, kuri virsija net ir didele infliacija (nekalbu apie pinigu nuvertejimo krastutinumu). jei nepatinka kaupiamas draudimas nuo kurio sumokesite pelno mokesti (valstybei, o ne bankui), tai pirkite investiciniu fondu, obligaciju. Islaikysite ne maziau nei vienerius metus ir nereikes moketi JOKIU mokesciu. O jei investuosite ilgam laikui, po kiek laiko galesite vadinti save net turtingu.

pagalvokit, jei kiekviena menesi investuojant po 100 Lt, t.y. po ~3,33 Lt per diena, kas tolygu kavos puodeliui su sausainiu per ta pacia diena. Jei to kavos puodelio atsisakysit ir ta suma paskirsit investicijoms - niekada nesigailesit ir nebedejuosit del infliacijos... Nes ji taps visiskai nereiksminga.

Kas per paukstis tas draudiminis investavimas apie kuri visos taip snekat? Pirma mintis kuri sove i galva, tai prisiminiau buitines technikos parduotuveje sukergta i viena daikta skalbykle ir dziovykle. Prietaisas gal ir nieko, bet jo efektyvumas yra mazesnis negu atskirai skalbykles ir dziovykles. Ar bandete palyginti paprasta draudima ir paprasta investavima su draudiminem investicijom?

Jei tau reikia gyvybes draudimo - tada tas investicinis kaupiamasis gyvybes draudimas - idealiai tinka. Nes pasirinkimas ju variantu yra laaaaabai didelis. Paeksperientuok. Nueik i koki draudima ir paprasyk konsultacijos del investicinio kaupiamojo, tegul parodo per sutarties laika - kiek sukaupta, kiek draudimui skirta. Klausimu daugiau nebeturesi Tiesa sakant, net pas draudeja nereikia eiti. Draudiku puslapiuose yra skaiciuokles ir viskas isdestyta.

jei gyvybes draudimo nereikia (neturi vaiku, nesi istekejusi) - tada investiciniai fondai (arba kitos priemones) + draudimas nuo nelaimingu atsitikimu (as taip dabar darau).
Kiekviena investavimo priemone yra reikalinga. Taciau ne visiems ji vienodai tinka. Kaip ir skalbykle su dziovykle

Beje, ivairiu fondu siu metu rezultatai: http://www.smail.lt/~vilija/vez0609ph.pdf (Verslo ziniu lapas).

Kas gali normaliai paaiðkinti apie investicinius indëlius? Suprantu tiek kad reikia nueiti á bankà ir atidaryti vertybiniø popieriø sutartá. O kas paskui? Kà reiðkia dalyvavimo koeficientas? Ar pinigø likutá galiu kur nors matyti, ar suþinosiu tik terminui pasibaigus? Kaip suprasti fondø veiklos rezultatus? Pvz. raðo Naujosios europos fondas per metus iðaugo 25.20 proc. , tai sakykim nupirkau uþ 10 000Lt po metø kà að turësiu 10 000 -2%(valdymo mokestis)=9 800Lt
9 800 Lt +25.2%= 12 270Lt ar viskas ne taip?
Bûsiu labai dëkinga jei kas nors paaiðkins.

is principo taip.
Taciau, jei dar yra dalyvavimo koeficientas, sakykim, 80%, tai fondo pelninguma dar daugins is to koeficiento:
25,2% * 0,80 = 20,16%
tada 9800Lt + 20,16%= 11776 Lt. Stai tavo rezultatas.

jeigu valdymo mokestis jau yra itrauktas i "fondo" rezultatus, tada dauginsi ne nuo 9800, o visus 10.000 lt.
paziurek tiksliai, ar tie 2% yra platinimo mokestis ar valdymo. jei platinimo - tada tikrai, ji reikia nuskaiciuoti pradzioje.

Cia turbut kalbejai apie Hansa indeli. Atrodo anksciau nutraukus taikomos 'baudos"
Geriau siuo atveju rinktis VB su akcijomis susietas obligacijas. Veiklos principas beveik tas pats, taciau bet tada tas obligacijas gali atgal parduoti bankui, pavyzdziui, jei pelnngumas tenkina.

investavimo galimybiø yra begalë,bet kiekvienas renkasi pagal norus ir aplinkybes.

as asmeniðkai pasirinkus KAUPIAMÀJÁ GYVYBËS DRAUDIMA. Moku kas mënesá 158lt(minimali 80lt) ir turiu draudimo suma mirties atveju ~50tûkst. bei apsaugà nuo traumø ir invalidumo. Vadinasi jei as susilauzau ranka,tai man iðmoka procentaliai nuo draudimo sumos skaiciuojasi. Pirmais metais is mano sumokëtø pinigø man kaupimui lieka nedaug 25%, bet tai þinodama as darau investicines imokas (mano atveju min 600lt per metus (cia gali rinktis,mokëti ar ne.sakykim vienais metasi turi,kitais neturi tai nemoki.)
ir dbr esu pasirinksu 70% i rizikingiausia fondà ir 30 á ðiek tiek konservatyvesná. Laikui bëgant ir stebint prognozes pasikeisiu. Kadangi planuoju ne mirti o mëgautis gyvenimu, iðmokso po 20metu sakykim, bus pakankamos pakeliavimui. Vëliau, t.y. kai pasigimdysiu tris savo planuojamus pabiruèius apsidrausiu kokiems nors 150tûks. kad jei kas neliktø visai be nieko.

Labai aèiû, padëtis jau aiðkëja. Belieka kaþkaip iðsirinkti fondà. Tai jei fondas dabar labai pakilæs jo tikriausiai neverta rinktis, nes gali nukristi ar ne? Supratau kad geriausisiai iðlaikyti metus laiko, tada nebus pelno mokesèio, o pvz. jei matau po keliø mën. fondo pelningumas krenta, að galiu já parduoti ir pirkti kità, kiek ðitos operacijos metu að prarasiu pingø?

Proza, investavimo/spekuliavimo principas yra PIGIAI PIRKTI, BRANGIAI PARDUOTI. O tai, kad jei fondas krenta, nera priezastis jo parduoti, nebet ZINAI, kad bus ilgalaike recesija ar ekonomine depresija. Akciju rinka visada yra svyruojanti - kyla krenta kyla krenta. taciau vidutiniskai, ji kyla. IR Visada po kritimo yra kilimas.
jeigu spekuliuoji akcijomis - tada reikia lanksciau ziureti i kainos svyravimus, taciau jei investuoji i fondus - ta akciju pirkima pardavima atlieka fondu valdytojai. Tau tereikia sedeti ir megautis rezultatu. Nes fondai yra skirti ilgalaikiam investavimui, neverta zaisti kas menesi ar du.
be to, niekada nereikia pirkti fondo ar akcijos, kai ju kaina yra auksciausiame taske. Tiketinas pelnas bus mazesnis, nei tada, kai pirksi, kai jo kaina yra pakritusi.

Dar klausimëlis apie investavimà. Ar yra didelis skirtumas kokiame banke pirkti investicinius fondus. Pvz. jei á NVS arba Rusijos fondà galima investuoti ir SEB banke ir Hansa banke, tai jø rezultatai turëtø bûti tokie pat ar ne?

Skirtingu valdytoju fondai visada skiriasi, nes kiekvienas ju pasirenka kitokias imones, i kurias investuoja. paziurek fondu aprasymus. Bet dazniausiai vieno regiono pelningumas yra labai panasus - yrëa vienak ilimo arba kritimo tendencija.
O Hansa ir SEB didziausias skirtumas yra ju platinimo ir administravimo mokesciai. SEB yra labai patogu pirkti ir parduoti internete fondus, nera isejimo mokescio, o Hansa - jei ne lietuviu valdomo fondo, tai labai dideli pirkimo ir isejimo mokesciai, nes tuos fondus perki per lietuviska tarpininka o internete ju pirkti dar nebandziau

Skaièiau kad norint parduoti rekalingas vyro sutikimas, tai jeigu parduosiu internetu kokia forma tà sutikimà reikës pateikti? Ar èia pas notarà iðsiimi sutikimà ir galios visiems pardavimams?

Tai kaip tik norint pirkti reikia vyro sutikimo
Manau kad pakanka viena karta parasyti vyro sutikimà, kad jis sutinka, kad tu pirktum/parduotum VP, jie turbut i sistema issirasys, ir daugiau nieko nereikes pateikineti jokiu dokumentu

Gal cia bus daugiau ismananciu, gales pagelbeti. Kur padeti dabar atliekamus 20 000 lt., kuriu prireiks tik po 9 metu? T.y. noreciau tuos pinigus paskirti vaiku mokslams. Bet ka su jais daryti, kad ju priaugtu daugiau, kad jie nenuvertetu? Nesinori dabar pvz pasidaryti namuose remonta ir nepalikti nieko ateiciai. Dar labiau nesinori padeti i banka uz procentus. Investicijose esu zalia, tad gal kas pametetu minti. Nuo ko reiketu pradeti?
Papildyta:


Dar vienas klausimelis: ka manote apie Finasta?

Að irgi norëèiau kad kas nors patartø, bet sprendimà visvien reiks daryti paèiai. Að apsistojau ties investiciniu fondu, tik viena problema, neþinau kur ir koká pirkti. Pvz. kad spekuliuoti akcijomis reikia labai tuo domëtis ir iðmanyti, neturiu noro kiekvienà dienà sekti akcijø birþà ir nervuotis kas ten kyla ar krenta, o investiciniai fondai ilgalaikë investicija. Nemaþai info yra èia:
http://www.spekuliantai.lt/

Viskas priklauso tik nuo pacios jei gali prisiimti rizika - del visus pinigus i investicini fonda. siuo metu labai rekomenduojami auganciu rinku (emerging markets) fondai - is ju tikimasi nemazos grazos ir juos platina labai daug imoniu. Juolab, kad desi labai ilgam laikui - net 9 metams.

Taciau jei nenori prisiimti dideles rizikos - dali sumos dek kad ir i su akcijomis susietas obligacijas (SEB). Bet po kokiu triju metu reikes vel jas perkelti kur nors. nes po triu - keturiu metu jos bus ispirktos.
Hansa tuoj zada isleisti nauja investicinio indelio emisija - galima didele graza su apsauga. Bet jo laikas irgi ribotas.
Tam atvejui, jei akciju rinkos smarkiai kristu - didele apsauga duotu investiciniai obligaciju fondai. Jie nuolat kyla, taciau po truputi. Netgi indelio palukanos yra didesnes. Nenusiteikite taip priesiskai pries indelius - tik jie suteikia 100% apsauga, o gyvenimo pablogejimo atveju jie yra patys naudingiausi. Tik pasiziurekite, kuris bankas siulo didesnes

Bet kokiu atveju rekomenduoju nesudeti visu pinigu i viena puoda - isskaidyk. Tokiam ilgam laikui as daryciau taip:
40% - i augancias rinkas investuojantis akcijinis fondas
20% - i vakaru europa investuojantis akcijinis fondas
30% - obligaciju fondas (jei nori padeti ir pamirsti) arba "SEB su akcijomis susietos obligacijos" arba "HANSA investicinis indelis" (jei nori po kurio laiko perskirstyti pinigus, net tai teks padaryti) arba kitokio banko panasi investicija.
10% - indelis ukio arba siauliu banke - ten kur palukanos didziausios

Zinoma, viskas priklauso tik nuo taves pacios

Ar dar galima investuoti á "Hansa investiciná indëlá"? Kai að apie já skaièiau buvo nurodyta konkreti data iki kurios galima á já investuoti, o dabar reikia laukti kaþko naujo.
Girdëjau daug gerø atsiliepimø apie SEB VIP investiciná gyvybës draudimà:
- galimybë apsidrausti gyvybæ ir kartu investuoti lëðas á investicinius fondus, pasirenkant net ið 17 siûlomø investavimo krypèiø
- kas uþauga virs 20000t, gali pasiimti bet kada nenutraukdamas sutarties;
- galima keitinëti fondus nors ir kasdien nemokamai;
- jei nesinaudoji mokesciu lengvata, pelnas neapmokestinamas jokiais mokesciais.
- pasiimti galima nors ir po dienos, jokiu mokesciu;
Minimali pradinë ámoka yra 20 000 litø, ástojimo mokestis 3%, kas menesi nuskaiciuoja 10 LT.

O kà jûs galvojate ar geriau tiesiog investiciniai fondai?

Aciu uz vertingas zinias. Bandysiu vaikscioti po bankus ir ivairias konsultacijas, gal kas iseis. Ech, gaila, kad dar mokykloj neismoke kaip elgtis su pinigais, nebutu dabar tokiu problemu.

del SEB VIP draudimo ivairiu zmoniu nuomones pasiziurek cia: http://www.spekuliantai.lt/forums.php?m=posts&q=848

O del hansa indelio - nauja emisija nera isleista, taciau iki nauju metu - sake, kad bus.

Man tai paziurejus i Finastos investiniu fondu pelninguma, labai buvo sukiles noras sukist savo santaupas i juos (apie 20 000lt). Bet reikalas tas, kad nezinau, kada man siu santaupu gali prireikti.. Na kokius 1 metus dar neplanuoju rimtesniu pirkiniu, bet po to.. tai kas zino.. gi reix kazkada imt paskola bustui, taigi ir nuosavo inaso reix, o gal kokiu rimtesniu brangesniu moxlu dar uzimanysiu.. nezinau..

Gal kas galetu man patart, ar verta man 1-3 metams sumerkt savo santaupas i investinius fondus, ar skaidyt panasiai kaip pagal Wilidzos pasiulyta schema? noreciau kazko pelningesnio nei indelis, kuris vos ne vos tik infliacija kompensuoja.. gal pirkt su akcijom susietas obligacijas ar investicini indeli darytis?

Tai wat tokie "egzistenciniai" klausimai mane kamuoja.. Busiu dekinga uz nuomones ir patarimus

gal þinot tiksliai -ar galiu padët sumà pinigø á bankà (indëlá) vaiko vardu,bet turbût kad áneðt papildomai ar nuimt (vaikas nepilnametis) að bûsiu sàskaitos tvarkytoja?
þinau,kad uþ keletos metø jam tø pinigø reikës.Bet noriu bût tikra,kad á tuos pinigëlius nieks nepasikësins,pvz.antstoliai -jei kartais bûèiau kam nors skolinga.
Ar yra garantija ðiuo klausimu ? man tai labai svarbu

Galima, taciau jei visgi pinigu prireiks tau, bus labai dideliu problemu juos atsiimant.
O i tuos pinigus tikrai niekas nesikesins, jei problemu su tais antstoliai neprisidarysi