Sveiki, niekaip nesugalvojau kaip tinkamai suformuluoti temos antraste Bet bandysiu paaiskinti savo situacija.Zodziu, norime su vyru isirengti jo tëvu antra namo gala.Jis siuo metu negyvenamas, jo tëvai gyvena kitoje pusëje.Gal pasirodysiu truputi savanaudë, taciau rupinuosi ne tik savo, bet ir savo vaikuciu ateitim Ar imanoma padaryti taip, kad skyrybu atveju vyras nepretenduotu i ta gyvenama plota?Negalvojame skirtis, bet ka gali zinoti kas bus ateityje Kad po to nebutu taip, kad sakytu- ciau brangioji, cia mano tëvu namas ir t.t...Ar reikëtu ta namo puse dalintis pusiau (nes isigyta santuokos metu)?Kur geriausia butu kreiptis tokiu klausymu?
Nepykit, jei buvo tokia tema, bet skaiciau ir neradau.
Aciu is anksto uz atsakymus

2saule: variantas- uoðviai dovanoja 1/2 trobos jungtine tamstelës ðeimos nuosavybe, nusistatote naudojimosi tvarkà ir psio.

Pri èioms èia skyrybos?

Nesupratau ka Jus norëjote pasakyti?
Jei tik vyrui tai as net nepretenduoju i nuosavybe

taigi parase aiskiai- JUNGTINE NUOSAVYBE suprask, bendra dovanota jums abiems, skyrybu atveju padalytu, per puse, ar praporcingai daugiau tam, su kuriuo liks vaikai.

viskas aisku

2saule:
Sorry, kad byðká þodþiai susimakalavo, bele tik supratote apie jungtinæ nuosavybæ, tikimës kad neásigeisite, kad uoðviai asmenine padovanotø.

ta prasme ju gyvenama puse?

nea
gali padovanoti tik savo sunui
gali padovanoti jums abiems( bendra jungtine nuosavybe)
gali beabejo padovanoti tik tau. cia ir paklause tamstos - tikekimes, kad nenori, kad tau asmeniskai padovanotu ( na liaudiskai neturi tiek naglumo to noreti)

asmenine uosviu dalis, ju puse, cia ne prie ko
paprasciau visus dovanojimo subtilumus issiaiskinti su notaru, nes jis sudaro dovanojimo sutartis, arba gali konsultuotis su advokatu, jis tau paaiskins galimus subtilumus, skyrybu atveju dalinant turta

mano nuomone, tu nori perdaug
protingi tevai dovanotu tik sunui juk jei viskas gerai tai ir zmona ten pat gyvens. bet cia isanksto numatant galimybe skirtis, kam jiem dovanoti svetimam zmogui, kad ir sunaus zmonai

as ir nenoriu, kad jie padovanotu nei man, nei mano vyrui.Mes galime juk ir nusipirkti is ju?Ar gi ne taip?
sunus bet kada galës gryzti pas tëvus, o jei bus padovanota tik jam, tai skyrybu atveju kur man dëtis?Tuo labiau, kad savo tëvu neturiu Gal ir savanaudë esu, bet taip yra.Ne tik apie save galvoju, bet ir apie 2 savo vaikus

Nedurniuokit su pirkaliojimais ið TËVØ (kaþi kiek mokësit ir katras). Pasiûlëm Moraliai visoms pusëms priimtinà variantà, ko da reikia?

na kodel gi jei butu sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, tai butu santuokoje igytas turtas, kuris po skyrybu butu dalinamas, ir kadangi su autore liktu 2 vaikai yra tikimybe, kad jei tektu daugiau nei 1/2 ir toje situacijoje butu nesvarbu, kieno pinigais butu sumoketa( ne bent pinigu suma butu kazkurio sutuoktinio asmenine- gauta dovanu, paveldeta, gauta pardavus savo asmenini turta ir butu ta irodantys dokumentai)

bet mane dabar jau stebina du dalykai
1- noras po skyrybu likti gyventi su uosviais ir ex viename name
2- tai, kad skyrybu atveju, delto, kad autore nieko savo neturi, uosviai jai turi kazka dovanoti o apie toki dalyka kaip nuoma negirdejote

2milla: nerealûs biespredelini norai ir PSIO.
Siûlau temà uþdaryti.

Na, jûsø situacijoje gavus dovanø (ta prasme mastant realiai - aisku, kad tëvai sûnui visà dalá dovanos) pastato dalá jo iki árengimo, santuokoje já árengus galbût bûtø ámanoma pritaikyti CK 3,90 str - turto, kuris yra asmeninë sutuoktiniø nuosavybë pripaþinimas bendàja jungtine nuosavybe.

mes dar galutinai nenusprendëm, kad tikrai gyvensim pas tëvus.Tiesiog ieskau patarimu ir pamastymu tokiais klausimais.
1.va dël to dalyko labiausiai ir nenoriu gyventi ju namo antroje pusëje..
2.as ir neprasau kad jie man dovanotu (tikrai nenoriu pasirodyt kazkokia nuskriausta vargsë mergaitë, kuri nieko neturi ).O dël nuomos tikrai ne, nes visu pirma namui remontas reikalingas, antra jei susiremontuosim tai tikrai nenorësim iseiti.Tai belieka pirkimas.
Papildyta:


Papildyta:

Jei jums nepatinka kas ka raso, tai nesilankykit sioje temoje tada ir nereikðkit savo nuomonës.

Pas mane situacija kitokia- uosvio seneliu zemeje statomes nauja pastata. Kadangi yra imama paskola statyboms, tai pinigai is manes ir mano vyro. Uosvis kategoriskai nesutinka, kad dalis zemes priklausytu man- ir as ji suprantu. Bet as investuodama pinigus, noriu tureti ir nuosavybe. Todel su vyru nusprendeme-jis gavo is tevo dovanu-puse zemes sklypo, Nauji pastatai yra vyro vardu registruojami ir kai visas popierizmas su nauja statyba baigiasi - jis man dovanoja puse savo dalies nes tai yra jau musu turtas.

o apie kitoki varianta nepagalvojote
kad pabaigus statybas, vyras pasakys, aciu, kad padejai paskola moketi, bet apsigalvojau ir tau nieko nebedovanosiu, arba tiesiog su jumis issiskiria
pats kvailiausias sprendimas, kad tik netektu gailetis

deja-kad ir kaip noretumete, skyrybu nebus musu statybos i pabaiga, santykiai-kuo puikiausi. Kiekvienas variantus ir rizikos laipsnius pasirenka pagal save. Mano atveju - as turejau savotiskai rizikuoti ir apsispresti: arba statom arba ne. Nes zemes man tikrai nereikia, ji yra ne mano. Statiniai - yra dalis mano, todel galima sakyti as savotiskai surizikavau ir gersiu sampana

deja, kad ir kaip noretumete, tai ne nuo jusu vienos priklauso parasykite, kai isgersite sampana, nes gali buti kaip su tuo grioviu, kurio gali ir nepersokti
o mano norai cia nei prie ko

gal esate pati kuom nuskriausta gyvenime, kad matote tik juodai? o gal cia tik paziurejimas i situacija is kitos puses- smegenu sukretimui
Bet manau bet koks vertinimas turi buti isigilinus i situacija ir jos smulkmenas, o ne kategoriskas pareiskimas - pats kvailiausias sprendimas. Siaip as nieko pries gauti ir pasiulyma

butent
tiesiog esu realiste, aplinkui apstu pvz, kad susiklosto ir kitaip, bet buna jau per velu tiesiog jei norejote apsidrausti ir skyrybu, ar kokios nelaimes atveju likti be nieko, tai buvo kvailas sprendimas zmogus uz savo jausmus negali garantuoti, kas bus po kokiu metu, o cia but isitikinus uz kita zmogu. visaip gyvenime pasitaiko
p.s. gyvenimo nuskriausta nesu

skyrybø atveju tiek santuokos metu ágytas (ar sukurtas) turtas, tiek ir santuokos metu prisiimti ásipareigojimai iðtuokos metu yra dalijami. tikrai taip nebus (negali bûti), kad vyras pasakys "aciu kad padejai" ir psio.

mano atveju-zeme dovanota tik vyrui, todel viskas yra jo ir nedalinama.

As asmeniskai visiskai suprantu autore. Mano pazystama 20metu gyvena bute kuris ne jos o jos anytos. Tai reiskia, kad jau 20 metu ji su vyru bendrai islaiko ta buta, plius ji remontuojasi, tvarkosi ir pan. Na tiesiog laiko ji savu. Esme tame, kad pazystamos anyta net neketina to buto jiems perasyti, nes atceit nemato tikslo, ji ligota, turi savo buta ir sitas kaip ir lieka jos sunui. Negrazu taip sakyti, bet anyta senoka, ligota ir po jos mirties butas beabejo palikimo teise atiteks sunui. Tai dabar gerai jei tas sunus visa gyvenima myles savo zmona, o jei ne? Tarkim isimyli kita moteri ir sitai sako "ate". Moteriske gyvena bute, kuri laiko savo namais ir viena diena jai gali tekti is ju iseiti tusciomis. Beabejo ji gali bylinetis, irodineti ir pan. bet niekas nepasakys ar ji ka nors islostu. Todel as asmeniskai irgi noreciau apsidrausti, kad uosviu turtas butu dovanojamas bendrai musu seimai. Vistik namus priziures, tvarkys ir pinigus i juos "kis" bendrai. Vaikus augins siuose namuose. Manes visai neviliotu gyventi namuose, kuriu galbut niekada negalesi drasiai pavadinti savais, tuo labiau, kad gyvenimas labai ilgas ir niekada negali zinoti kaip pakryps. O priklausyti nuo vyro meiles...nezinau...
O jei jau norisi gauti turta tik sau asmeniskai i kisene tuomet ir seimos kurti nereikia. jei nesinori dalintis.

"mano atveju-zeme dovanota tik vyrui, todel viskas yra jo ir nedalinama. "

norit pasakyti, kad jei zeme gaunama dovanu tarkim tik mano vardu, ir ant jos su vyru zadame statyti bendra nama viskas priklausys tik man vien delto, kad zeme bus mano? kazkaip abejoju...galbut skirybu atveju tik kazkokia dalis priklausyti daugiau, nes apskaiciuota butu mano zemes verte.ar as klystu?

norit pasakyti, kad jei zeme gaunama dovanu tarkim tik mano vardu, ir ant jos su vyru zadame statyti bendra nama viskas priklausys tik man vien delto, kad zeme bus mano?


zemes savininkas statybu atveju ant savo zemes stato sau priklausanti turta, Ir tik iregistraves ji - gali buti bendrasavininku. Kiek as suprantu, kieno zeme, to ir pastatai. Pastatai juk ant zemes stovi, negali buti tik dalies pastatu savininkas.

þemë ir pastatas yra atskiri objektai. nuosavybës teisës á juos taip pat apsprendþiamos atskirai. Ant sutuoktinio þemës (valdomos asmeninës nuosavybës teise) sutuoktiniai gali statyti jiems bendrosios nuosavybës teise valdomà namà ir jokio èia stebûklo.